Emigracija: samprata ir tendencijos

Įvadas Lietuva - tai šalis turinti labai turtingą gyvavimo, o kartu ir migracijos istoriją. Visos tam tikru laikotarpiu aktualios tarptautinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės turėjo įtakos Lietuvos visuomenės socialinei demografinei, bei etninei kultūrinei aplinkai, o kartu ir migracinio potencialo Lietuvoje susiformavimui. Jos istorinis kelias buvo labai sunkus ir prieštaringas, tačiau lietuvių tauta praėjo visus išbandymus ir išmoko gyventi ypatingomis sąlygomis. Esant skirtingiems šalių išsivystymo lygiams (tai pagrindinė ekonominė priežastis), skirtingam apsirūpinimo darbui jėga, vykstant politiniams pertvarkymams (karams, revoliucijoms), kintant gamtinėms sąlygoms (potvyniai, užterštumas, stichinės nelaimės), Lietuvoje formavosi tarptautinės migracijos srautai. Kiek Lietuvos piliečių paliko šalį per nepriklausomybės metus? Kuo gresia Lietuvai specialistų ir protų nutekėjimas? Kas jį galėtų pristabdyti? Kokios ekonominės ir socialinės emigracijos pasekmės? Ar mūsų valstybė turės aiškią politiką ir ilgalaikę strategiją emigracijos atžvilgiu? Nors šiuo metu emigracija gali tapti Lietuvai viena didžiausių nekarinių grėsmių, atsakymų į keltus klausimus kol kas nėra. Darbo objektas - emigracija. Darbo tikslas - atskleisti emigracijos ištakas ir išanalizuoti šio reiškinio pasekmes šalyje vykstantiems ekonominiams procesams, bei lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti emigracijos sampratą, išanalizuoti emigraciją lemiančius veiksnius. 2. Atskleisti emigracijos ištakas Lietuvoje. 3. Išanalizuoti emigracijos reiškinio teigiamas ir neigiamas pasekmes šalyje vykstantiems ekonominiams procesams. 4. Išsiaiškinti šiuolaikines emigracijos tendencijas Lietuvoje. 5. Išanalizuoti susiklosčiusios emigracijos situacijos priežastis. 6. Pateikti idėjas bei pasiūlymus dėl emigracijos mažinimo Lietuvoje. Tyrimo metodai: Darbe atliekama dokumentų, mokslinės literatūros šaltinių bei statistinių duomenų analizė. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir analitinė. Pirmojoje darbo dalyje pristatoma emigracijos samprata bei ją lemiantys veiksniai. Nagrinėjamos emigracijos priežastys, teigiamos ir neigiamos pasekmes šalies ekonominiams procesams bei aptariamos emigracijos ištakos Lietuvoje. Antroji darbo dalis skirta emigracijos šiuolaikinėms tendencijoms atskleisti, analizuojama situacija Lietuvoje, bei nagrinėjamos jos priežastys. Pateikiamos idėjos bei pasiūlymai kaip mažinti emigraciją. Darbo apimtis yra 17 puslapių, jame pateikiama 4 lentelės iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1. EMIGRACIJOS SAMPRATA BEI JĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Nuo seniausių laikų žmo­nija nepasižymi sėslumu. Priešistorinių laikų migra­cija - tai laipsniškas atsakas į aplinkos ir klimato kitimus, kas trukdavo ištisus šimtmečius. Šiuolaikinę migraciją sąlygoja jau ne kli­matas ar aplinka, o socialinės ir politinės jėgos. Žmonės bėga nuo politinės priespau­dos, nuo religinės arba rasinės diskriminaci­jos, ieško darbo, važiuoja mokytis.1 Migracija yra žmonių judėjimas iš vienos geografinės vietovės į kitą. Tarptautinė migracija - gyventojų judėjimas iš vienos šalies į kitą - turi du as­pektus: emigraciją (išvykstama iš šalies) ir imigraciją (atvykstama į kitą šalį). Vidinė migracija yra geografinis gyventojų mobilumas šalies viduje. Pagrin­dinis šios migracijos bruožas - gyventojų persikėlimas į miestus, t y. urbani­zacijos procesas.2 Pastaruoju metu Lietuvos gyventojų emigracija laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui.3 Kiekvieno individo sprendimą emigruoti lemia stumiantieji veiksniai iš jo gimtinės ir pritraukiantieji veiksniai ten, kur jis vyksta (Lee, 1966; Ravenstein, 1885)4. Stumiantieji veiksniai: • bedarbystė, • ekonominiai sun­kumai, • maisto stoka, • rasinė arba religinė diskriminacija, • bloga gamtinė aplinka, • gy­ventojų tankumas. Traukiantieji veiksniai: • darbas, • pigi (arba anksčiau - laisva) žemė, • politinė ir religinė laisvė, • galimybė mokytis. Šių veiksnių įtaka yra selektyvi. Blogos sąly­gos ir beteisiškumas gimtinėje skatina ieškoti vietos kitur, bet įpratimas ir prisirišimas prie tėvynės bei draugų gali sulaikyti. Masinė emigracija vyksta tik tada, kai ekonominės arba darbo galimybės labai aiškiai skiriasi. 1.1. Emigracijos priežastys Ekonominę emigraciją labiausiai skatina didesnis darbo užmokestis kitose šalyse, investavimo, verslo kūrimo ir plėtros trukdžiai, ilgalaikis nedarbas, gana didelis neoficialus užimtumas, nelanksti švietimo sistema.5 Kitur sakoma, kad išvykimą iš Lietuvos labiausiai skatina nepatenkinamos darbo apmokėjimo sąlygos ir kiti su profesine veikla susiję veiksniai. Tuo tarpu su gyvenimo kokybe susiję veiksniai yra mažiau svarbūs.6 Su profesine veikla susiję veiksniai:7 • Svarbiausias „stūmos“ iš Lietuvos veiksnys yra žemas darbo užmokestis. • Antras pagal svarbą „stūmos“ iš Lietuvos veiksnys yra tai, kad darbo užmokestis nėra susietas su rezultatais. Viešojo sektoriaus darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti, t.y. atliekantys tam tikras funkcijas, už kurias negauna tinkamo atlygio. • Kiti svarbūs stūmos veiksniai yra susiję su specifinėmis profesinės veiklos problemomis. Švietimo bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose jos yra sietinos su tebevykdomomis reformomis. Darbuotojams iškyla problemų prisitaikant prie šių pokyčių. • Pernelyg didelis darbo krūvis. Viena vertus, kaimo vietovėse ar rajonuose jį lemia nemažas neužpildytų etatų skaičius. Kita vertus ši problema taip pat kyla dėl nepakankamai efektyvaus darbo organizavimo ar neadekvataus funkcijų paskirstymo atskirose įstaigose. • Nepalanki darbui tvarka ir biurokratizmas. • Darbo priemonių trūkumas ir prasta jų kokybė. • Nepalankios karjeros galimybės. Karjeros galimybių trūkumą valstybės valdymo sektoriuje galima paaiškinti santykinai griežtu valstybės tarnautojų įdarbinimo ir perėjimo į kitas pareigas reglamentavimu. Valstybės tarnyboje neužtikrinamos darbuotojų mobilumo galimybės (sudarančios galimybę pakilti karjeros laiptais), nes realiai neveikia perkvalifikavimo sistema ir valstybės valdymo sektoriaus darbuotojams sunku pereiti iš vienos įstaigos į kitą. Visa tai yra susiję su efektyvios darbuotojų motyvacijos sistemos valstybės valdymo sektoriuje trūkumu. • Kompleksiniai išvykimą skatinantys veiksniai taip pat apima gyvenimo sąlygų vertinimą. Remiantis apklausos rezultatais, svarbiausia problema, susijusi su prastomis gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, yra aukštas nusikalstamumas ir korupcija. Antroje vietoje – sveikatos apsaugos problemos. 1.2. Emigracijos ištakos Lietuvoje ir emigracijos pasekmės šalies ekonominiams procesams Remiantis Sipavičienės (1995)8 Lietuvos migracijos apžvalga, galima išskirti keletą svarbių periodų. Tai: • XIX a. antra pusė – Lenkijos įtaka ir Carinės Rusijos valdymas, lietuvių liaudies sukilimas prieš caro valdžią. Pagrindiniai emigraciniai srautai - iš Lietuvos į Rytus ir JAV. • XX a. pradžia – tarptautinės emigracijos Lietuvoje kryptis yra Vakarai: JAV, Kanada, Lotynų Amerikos ir Vakarų Europos šalys. • I–asis pasaulinis karas - simboliška migracija su TSRS respublikomis, sezoninė emigracija darbui Latvijoje ir Vokietijoje. • Tarpukario laikotarpis nuo 1918 - 1940 m. - į Pietų Amerikos šalis, vėliau reikšmingi emigraciniai srautai nukreipti į JAV. • TSRS, Vokietijos okupacija, II-asis pasaulinis karas - TSRS vykdoma politika, krašto rusifikacija – migracija TSRS viduje, trėmimai, Vokiečių holokaustas. • 1990 metai - nepriklausoma Lietuva - nelegali bei rusakalbių emigracija. Neigiamos pasekmės. Pastebėta šios neigiamos pasekmės šalies ekonominiams procesams:9 • Integracija į ES padarė ženklią įtaką tiek bendroms emigracijos tendencijoms, tiek aukštos kvalifikacijos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimo mastams. Pastariesiems didžiausią poveikį turėjo kvalifikacijų pripažinimas. • Prarandama aukštos kvalifikacijos darbo jėga, dėl to mažėja šalies ekonominis (inovacinis) konkurencijos potencialas. Aukštos ir aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų jau dabar stinga kai kuriose ūkio šakose, tačiau juos susigrąžinti ar bent įtraukti į svarbių Lietuvai problemų sprendimą dar beveik nemėginama. • Tarp emigruojančiųjų daugiausia jaunimo. Tai, jog jaunimas emigruoja į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį. Jauni žmonės – mokesčių mokėtojai, kurių įmokų pagrindu aprūpinama socialinės rūpybos sistema. Jei nebeliks žmonių, į biudžetą įnešančių pinigų, gali kilti socialinė krizė, smukti ekonomika, taip pat atsiras poreikis pritraukti specialistų iš trečiojo pasaulio šalių. • Jaunų žmonių emigracija sukelia problemų susijusių ir su darbuotojų pasiūla. • Lietuvoje mokslininkai taip pat susirūpino, kad iš Lietuvos bėga patys gabiausi jauni mokslininkai, kurie dirbdami Lietuvoje galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Teigiamos pasekmės. Išskiriamos šios teigiamos pasekmės šalies ekonominiams procesams:10 • Įgyjama užsienyje patirtis, kuri vėliau panaudojama Lietuvoje, išvykstančiųjų užimtumo ir ekonominių problemų sprendimas, jų teikiama parama Lietuvoje likusiems šeimos nariams, kultūrinių mainų galimybės. • Emigracija gali padidinti aukštojo mokslo populiarumą – galimybė išvykti ir užsidirbti daugiau skatina jaunus žmones siekti aukštojo mokslo. Kadangi vis tiek ne visi išvažiuos, valstybėje bus daugiau išsilavinusių žmonių, galinčių tapti kvalifikuota darbo jėga. • Dirbusių kitose valstybėse ir sugrįžusių į Lietuvą sukauptos lėšos yra sunaudojamos ir investuojamos Lietuvoje. Be to, išvykusieji į kitas šalis palieka laisvas darbo vietas pasilikusiems Lietuvoje, taip mažėja bedarbių skaičius ir tuo pačiu poreikis socialinei paramai. • Mokslas užsienyje. Grįžus į tėvynę labai vertinamas jaunimas įgijęs specialybę ir išmokę užsienio kalbą svečioje šalyje. Vos ne pagrindinė priežastis, genanti lietuvius iš Lietuvos, yra noras dirbti ir užsidirbti. Todėl sveiko proto ir moralės požiūriu kiekvienam iš tų žmonių galima tik pritarti. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos gyventojų emigracija tapo viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Tai lemia nepatenkinamos darbo apmokėjimo sąlygos, investavimo, verslo kūrimo ir plėtros trukdžiai, ilgalaikis nedarbas. Dėl piliečių emigracijos prarandama aukštos kvalifikacijos darbo jėga, jaunų žmonių emigracija lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį, sukelia problemų susijusių su darbuotojų pasiūla. Tačiau patirtis, įgyta užsienyje bei lėšos yra sunaudojamos ir investuojamos Lietuvoje. 2. ŠIUOLAIKINĖS EMIGRACIJOS TENDENCIJOS LIETUVOJE Šioje dalyje siekiama išsiaiškinti kokia yra susiklosčiusi emigracijos situacija dabar, kokios jos priežastys, analizuojami bei lyginami Statistikos departamento pateikti 2001/2007m.m. statistiniai duomenys. Taip pat pateikiamos idėjos bei pasiūlymai dėl emigracijos mažinimo. Kaip emigracijos problema atrodo iliustruota skaičiais? Čia išsyk susiduriama su faktu, kad tikslių ir nekontraversiškų duomenų apie emigracijos mastus nėra. Kita vertus, būtina sukurti modelius, kurie leistų išmatuoti realius emigracijos mastus – antraip problemų spręsti bus neįmanoma. Statistikos departamento turimi duomenys pateikia kelis skaičius, padedančius apytiksliai įsivaizduoti procesų mastą, nors galutinio atsakymo dėl emigracijos apimties šie skaičiai neduoda.11 1 lentelė Emigracija Tūkst.   2001–2002 2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso 37,6 22,7 32,5 48,1 27,8 26,5 Iš jų             15 metų amžiaus ir vyresni 31,7 20,4 29,5 41,5 23,7 23,7 Vyrai 16,6 10,2 14,0 21,1 12,6 10,9 Moterys 15,1 10,2 15,5 20,4 11,1 12,8 Asmenys, deklaravę išvykimą 14,4 11,0 15,2 15,6 12,6 13,8 iš jų:             15 metų amžiaus ir vyresni 12,1 9,5 13,2 13,4 10,7 11,7 Vyrai 6,2 4,4 6,1 6,4 5,1 5,5 Moterys 5,9 5,1 7,1 7,0 5,6 6,2 Asmenys, nedeklaravę išvykimo 23,2 11,7 17,3 32,5 15,2 12,7 iš jų:             15 metų amžiaus ir vyresni 19,6 10,9 16,3 28,1 13,0 12,0 Vyrai 10,4 5,8 7,9 14,7 7,5 5,4 Moterys 9,2 5,1 8,4 13,4 5,5 6,6 Asmenys, nedeklaravę išvykimo, palyginti su visais emigrantais, % 61,7 51,5 53,2 67,6 54,7 47,9 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2005). Nors oficialūs statistikos duomenys rodo, kad emigracija lėtėja, džiaugtis tuo dar anksti. Kasdien iš Lietuvos svetur gyventi išsiruošia 73 žmonės – vienas artipilnis lėktuvas. Praėjusiais metais iš Lietuvos į užsienio valstybes gyventi nuolat ar bent jau pusmečiui išvyko 26,5 tūkst. žmonių. Tai 4,7 procento mažiau nei 2006 metais. Emigracijos piką Lietuva išgyveno 2005-aisiais – tuomet svetur išvyko 48,1 tūkst. gyventojų.12 Apie išvykimą iš Lietuvos praėjusiais metais deklaravo daugiau kaip pusė emigrantų - 13,8 tūkst. arba 52,1 proc. visų išvykusiųjų. Tuo metu apie tokį savo sprendimą atsakingų institucijų neinformavo 12,7 tūkst. žmonių. Didesnę emigrantų dalį sudaro moterys. 2007 m. emigravusios moterys sudarė 53, vyrai - 47 proc.13 Taip pat Statistikos departamentas pateikia duomenis apie emigrantus pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę) bei jų išsilavinimą. 2 lentelė Emigrantai, deklaravę išvykimą, pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę)   2001–2002 2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso 14339 11032 15165 15571 12602 13853 Jungtinė Karalystė 414 980 3525 4223 3223 3659 Airija 143 276 1009 2073 1313 1616 JAV 1526 2302 2980 2010 1771 1540 Vokietija 1520 1204 1727 1473 1114 1277 Ispanija 293 465 730 794 766 841 Kitos 10443 5805 5194 4998 4415 4920 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2005). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, patraukliausios išlieka Europos Sąjungos valstybės narės, į jas išvyko du trečdaliai emigrantų, iš jų populiariausia valstybė - Jungtinė Karalystė, kur įsikūrė per 30 proc. išvykusių lietuvių. Lietuviai taip pat yra pamėgę Airiją (16 proc.), Vokietiją (8 proc.), Ispaniją (4 proc.). Tačiau, statistikos departamento duomenimis, populiari yra ir ne ES narė - JAV (11 proc.). Taip pat Lietuvos gyventojai emigruoja ir į Rusijos Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (5 proc.), Daniją (3 proc.).14 3 lentelė Emigrantai, nedeklaravę išvykimo, pagal išsilavinimą 16 metų amžiaus ir vyresni   2001–2002 2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso, tūkst. 19,5 10,9 16,3 27,7 13,0 12,0 Aukštasis ir aukštesnysis 3,6 1,6 4,3 3,5 2,7 3,1 Specialus vidurinis ir vidurinis 11,5 7,5 8,7 17,4 6,4 6,1 Pagrindinis 0,6 0,8 0,9 2,0 1,1 2,1 Pradinis 0,5 0,2 - 0,2 0,9 - Nežinomas 3,3 0,8 2,4 4,6 1,9 0,7 Palyginti su 16 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų, nedeklaravusių išvykimo, skaičiumi,% Aukštasis ir aukštesnysis 18,5 14,7 26,4 12,6 20,8 25,8 Specialus vidurinis ir vidurinis 59,0 68,8 53,4 62,8 49,2 50,8 Pagrindinis 3,1 7,3 5,5 7,2 8,5 17,5 Pradinis 2,6 1,9 - 0,7 6,9 - Nežinomas 16,8 7,3 14,7 16,7 14,6 5,9 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2005). Pastebėtina tai, kad didėja išsilavinusių emigrantų dalis bendroje jų masėje. 2007 metais beveik kas ketvirtas 16 metų ir vyresnio amžiaus emigrantas buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą. Kas aštuntas vyresnis nei 16 metų emigrantas buvo specialistas - mokytojas, dėstytojas, gydytojas ir panašiai, o kas dešimtas - aukštos kvalifikacijos darbininkas ar aptarnavimo sferos ar prekybos darbuotojas (pardavėjas, kasininkas).15 2.1. Susiklosčiusios emigracijos situacijos priežastys Mažėjančią emigraciją Lietuvoje lėmė 2007 metais smarkiai auganti Lietuvos ekonomika. Tai buvo stimulas likti tėvynėje. Teigiamai paveikti gali ir tai, kad valstybė įvairiais būdais mėgina susigrąžinti emigrantus. Bet, jei šalies ekonomiką ištiks krizė, situacija pasikeis. Taip pat mažėja išvykstančiųjų dėl šeimyninių aplinkybių. Pagrindinė emigracijos priežastis, kaip ir anksčiau, lieka darbas. 2007 metais beveik 70 procentų emigrantų turėjo tikslą dirbti kitoje šalyje, 2006 metais tokių asmenų buvo 63 procentai. Taip pat svarbia priežastimi tampa mokslas. 2006 metais emigrantai išvykstantys mokytis sudarė 6,6 proс., o 2007 metais jų buvo beveik dvigubai daugiau – 12,6 proc. 16 Visa tai yra pastebima Lietuvos statistikos departamento duomenyse. 4 lentelė Emigrantai, nedeklaravę išvykimo, pagal išvykimo priežastį   2001–2002 2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso, tūkst. 23,2 11,7 17,3 32,5 15,2 12,7 Dirbti 14,1 9,6 13,8 26,6 9,6 8,8 Mokytis 0,9 0,5 0,7 1,4 1,0 1,6 Dėl šeiminių aplinkybių 4,0 1,3 0,8 2,9 2,1 1,0 Kitos 4,2 0,3 2,0 1,6 2,5 1,3 Palyginti su bendru emigrantu, nedeklaravusių išvykimo, skaičiumi,% Dirbti 60,8 82,1 79,8 81,8 63,2 69,3 Mokytis 3,9 4,3 4,1 4,3 6,6 12,6 Dėl šeiminių aplinkybių 17,2 11,1 4,7 8,9 13,8 7,9 Kitos 18,1 2,5 11,4 5,0 16,4 10,2 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2005). Nors 2007 metais emigruojančių gyventojų, kurių išvykimo priežastis yra darbo paieška, emigravo mažiau negu 2006 metais, tačiau palyginti su bendru emigrantų skaičiumi procentais išvykusiųjų dirbti padaugėjo. Taip pat pastebima, jog daugėja išvykstančių mokytis, tačiau sumažėjo išvykstančių dėl šeimyninių aplinkybių bei kitų priežasčių. 2.2. Idėjos bei pasiūlymai dėl emigracijos mažinimo Lietuvoje Ekonominę emigraciją labiausiai skatina didėjantis ES darbo užmokestis, investavimo, verslo kūrimo ir plėtros trukdžiai, ilgalaikis nedarbas, gana didelis neoficialus užimtumas, nelanksti švietimo sistema. Tik bendromis Lietuvos institucijų pastangomis galima pasiekti teigiamų minėtų sričių pokyčių ir taip prisidėti prie ekonominės migracijos reguliavimo. Turint omenyje ribotus išteklius, pirmiausiai ir daugiausiai darbo užmokestį reikėtų kelti švietimo bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose, nes jų darbuotojai yra labiausiai linkę išvykti. Svarbus stūmos iš Lietuvos veiksnys yra tai, kad darbo užmokestis nėra susietas su rezultatais. Viešojo sektoriaus darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti, t.y. atliekantys tam tikras funkcijas, už kurias negauna tinkamo atlygio. Todėl reikėtų tobulinti darbo apmokėjimo tvarką, siekiant skaidrumo ir aiškumo, susiejant konkrečių funkcijų atlikimą su darbo užmokesčiu. Kiti svarbūs stūmos veiksniai yra susiję su specifinėmis profesinės veiklos problemomis. Švietimo bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose jos yra sietinos su tebevykdomomis reformomis. Darbuotojams iškyla problemų prisitaikant prie šių pokyčių. Todėl įgyvendinant reformas reikėtų aiškiau komunikuoti jų turinį ir eigą, skleisti informaciją apie darbo organizavimą pakitusioje aplinkoje ir vertinti reformų poveikį. Pernelyg didelis darbo krūvis. Viena vertus, kaimo vietovėse ar rajonuose jį lemia nemažas neužpildytų etatų skaičius. Kita vertus ši problema taip pat kyla dėl nepakankamai efektyvaus darbo organizavimo ar neadekvataus funkcijų paskirstymo atskirose įstaigose. Todėl reikėtų sumažinti aukštos kvalifikacijos medikų darbo krūvį, pavyzdžiui, dalį jų funkcijų (daugiausia administracinių) perduodant žemesnės kvalifikacijos darbuotojams ir griežčiau atskiriant gydymo ir įstaigos valdymo funkcijas. Nepalanki darbui tvarka ir biurokratizmas. Siekiant geriau organizuoti darbą, reikėtų stiprinti įstaigų vadybinius gebėjimus, tirti, ar visos dokumentų pildymo procedūros yra būtinos, kaip būtų galima paspartinti jų atlikimą. Kompleksiniai išvykimą skatinantys veiksniai apima gyvenimo sąlygų vertinimą. Svarbiausia problema, susijusi su prastomis gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, yra aukštas nusikalstamumas ir korupcija. Antroje vietoje – sveikatos apsaugos problemos. Atsižvelgiant į tai, reikėtų aktyviau įgyvendinti priemones, skirtas nusikalstamumui mažinti ir skaidrumui viešajame sektoriuje užtikrinti. Taip pat prioritetas turėtų būti skiriamas sveikatos apsaugos reformai.17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, šalindama neigiamas emigracijos pasekmes verslui ir darbuotojams, gerindama savo piliečių darbo ir gyvenimo kokybę, sieks:18 • Kad būtų išlaikyta Lietuvos darbo rinkoje pusiausvyra, ieškoma galimų darbo jėgos šaltinių – skatinamas vidinis darbo jėgos mobilumas, siekiama palaikyti ryšius su išvykusiais dirbti į užsienį Lietuvos gyventojais ir juos susigrąžinti, nustatoma, kiek reikia darbo jėgos iš trečiųjų valstybių. • Siekiant reguliuoti ekonominę emigraciją skatinančius veiksnius, migracijos procesai bus stebimi ir veikiami, nustatomos prioritetinės darbuotojų grupės ir sektoriai, jaunimo, ypač turinčio aukštąjį išsilavinimą, aukštos kvalifikacijos ir kitų specialistų emigracijos mastas ir priežastys. • Žmogiškųjų išteklių klausimas bus vienas svarbiausių sprendžiant ekonomikos, pramonės gyvybingumo ir efektyvios darbo jėgos rengimo problemas. Ekonominės emigracijos mastą padės mažinti sėkmingai sprendžiamos socialinės-ekonominės, švietimo ir gamybos sąveikos problemos, teisingai paskirstomi žmogiškieji ištekliai. • Bus tinkamai įvertintas ir profesinis mokymas, skatinamas žmonių gebėjimas kurti naujoves, imtis verslo. Švietimo sistemos reforma atlieps darbo rinkos poreikius. • Bus tobulinama mokslo ir studijų sistema, kuri reaguos į valstybės ilgalaikės plėtros reikmes, rengs pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, atitinkančių modernios pramonės ir verslo poreikius bei pasiūlą. Mokslo darbuotojai ir studentai bus plačiau įtraukiami į pramonės ir ūkio problemų sprendimą. • Bus plėtojamos modernios informacinės bei komunikacijos technologijos, leisiančios efektyviai naudoti darbo jėgą. • Bus nustatytos ūkio šakos, kuriose reikia daugiausia kvalifikuotų specialistų, numatyta investuoti į jų rengimą. Bus atkreiptas dėmesys į konkurencingų, gerai apmokamų darbo vietų perspektyvas, visokeriopai didinamas darbo rinkos lankstumas, nustatyti prioritetai. • Bus skatinamos darbdavių iniciatyvos gerinti darbo sąlygas, derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, kitos socialinės iniciatyvos. Tai prisidės prie valstybės gebėjimo konkuruoti tarptautiniu mastu ir siekimo didinti gyventojų pajamas. Visiems šiems veiksmams įgyvendinti bus skatinama pasinaudoti ir Europos socialinio fondo lėšomis. Emigraciją lemia socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai, šeimos aplinkybės, tačiau labiausiai – ekonominės priežastys. Taigi emigrantus grįžti gali skatinti tokia valstybės politika, kuri didintų ekonominę gerovę ir spręstų svarbiausias tam tikrų sektorių (švietimo, sveikatos apsaugos, mokslo, verslo ir kitų) problemas. Tokia politika svarbi visiems Lietuvos gyventojams: pasilikusiems, emigravusiems, sugrįžusiems.19 Išvados Atlikus mokslinės literatūros analizę, paaiškėjo, kad: 1. Kiekvieno individo sprendimą emigruoti lemia stumiantieji faktoriai iš jo gimtinės ir pritraukiantieji faktoriai ten, kur jis vyksta. 2. Didžiųjų geografinių atradimų periodas pra­sidėjo XIV a. Tačiau didžioji emigracija iš Lietuvos prasidėjo XIX a. antroje pusėje. 3. Oficialūs statistikos duomenys rodo, kad emigracija lėtėja. Mažėjančią emigraciją Lietuvoje lėmė 2007 metais smarkiai auganti Lietuvos ekonomika. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad patraukliausios išlieka Europos Sąjungos valstybės narės bei JAV. Buvo pastebėta tai, kad daugėja išsilavinusių emigrantų, tačiau pagrindinė emigracijos priežastis, kaip ir anksčiau, lieka darbas. 4. Lietuvos ekonominę emigraciją labiausiai skatina nors ir didėjantis, bet vis dar vienas mažiausių ES darbo užmokestis, investavimo, verslo kūrimo ir plėtros trukdžiai, ilgalaikis nedarbas, gana didelis neoficialus užimtumas, nelanksti švietimo sistema. 5. Daroma išvada, kad Lietuvos emigracija – tiek teigiamas, tiek neigiamas reiškinys. Užsienyje įgyjamas išsilavinimas ir žinios, grįžtančios pajamos, investicijos, tarpkultūrinė gyvenimo ir darbo patirtis, užsienio kalbų žinios skatina šalies plėtrą, gerina ekonomikos ir gyvenimo sąlygas. Taip pat pastebėta, kad jeigu Lietuvoje mažės gyventojų ir didės emigracija, menkės Lietuvos intelektinis potencialas, bus prarandamos investicijos į žmones, lėtės technologinė pažanga, mokslo raida ir ekonomikos plėtra, kai kur ims stigti darbo jėgos. Be to, ims nykti Lietuvos kultūra ir lietuvių kalba, kils įvairių socialinių problemų, spartės socialinė poliarizacija. 6. Apibendrinus galima teigti, kad valstybės politika, skirta Lietuvos emigracijos problemoms spręsti, siekia, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų emigracijos pasekmių. Šiuo tikslu numatoma siekti patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius bei skatinti ekonominius emigrantus grįžti į tėvynę. LITERATŪRA 1. BROOM Lee, BONJEAN Charles, BROOM Dorothy. (1992) Sociologija. Esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Kaunas. 332 p. 2. DUMBLIAUSKAS Vytautas. (1999) Sociologija. Vilnius. [žiūrėta 2008 m. lapkričio 12 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!