Elektrotechnika teorija egzaminui

1.Nuolatines sroves grandines: pagrindines savokos, desniai, elementu jungimo budai, grandiniu darbo rezimai, energetiniai grandiniu rodikliai. Paprasciausia nuolatines sroves grandine susideda is elektros energijos saltinio, imtuvo ir juos jungianciu laidu. Srove- tai laidininku per laiko vieneta pranesamas elektros kruvis: Q- visas per laika t pranestas elektros kruvis.Laidininko savybe priesintis tekanciai srovei yra vadinama jo elektrine varza: =medz specifine elektrine varza Ω m, l- laidininko ilgis m, S-laidininko skerspjuvio plotas . Laidininko spec varza priklauso nuo temperaturos ir medziagos. Atvirstinis dydis varzai yra elektrinis laidumas: , matavimo vienetas yra simensas S. Atvirskstinis specifiniai varzai dydis yra specifinis laidumas (S/m): . Srove varo elektros energijos saltinis, kurio energija paverciama kruvininku judejimo energija. Saltinis apibudinamas elektrovaros jega (EVJ), kuri zymima E ir kurios matavimo vienetas yra voltas (V). Teigiama EVJ kryptis laikoma nuo minuso link pliuso. Tekant srovei kiekviename grandines elemente vyksta energijos pasikeitimas: saltinyje kitu rusiu energija virsta elektros energija, imtuve elektros energija virsta kitos rusies energija. Jungianciuose laiduose dalis energijos virsta siluma. Elektros energijos saltinyje, keiciantis kitu rusiu energijai i elektros energija, susidaro elektrovaros jega (evj), kuriai veikiant, uzdaroje grandineje teka srove. Veikiant elektrovaros jegai saltinio gnybtuose atsiranda elektriniu potencialu skirtumas + ir -. Desniai. Omo desnis. Nuolatine srove I, tekanti grandines dalimi, yra tiesiog proporcinga tos grandines itampai U ir atvirsciai proporcinga jos varzai R: I=U/R=GU.Omo desnis emlementariajai grandinei: . Kirchhofo desniai: I desnis. Elektrines grandines mazgo (3 ar daugiau saku sujungimo vienta) sroviu algebrine suma lygi nuliui: .Teigiamos sroves itekancias i mazga laikysime teigiamomis, neigiamomis- istekancios is mazgo. II desnis. Elektrines grandines konturo itampu algebrine suma yra lygi nuliui: . Energetiniai grandiniu rodikliai. Pagal energijos tvermes desni, galima parasyti jos energijos balanso lygti: ; cia - energija, kuria grandinei teikia saltinis, - energija, suvartojama imtuve ir saltinyje del jo vidines varzos. Energija priklauso nuo Q ir EVJ tada . Imtuve sunaudojama energija priklauso nuo U ir pernesamo kruvio Q, tada W=UIt. Energija, suvartojama saltinyje del jo vidines varzos paprastai vadinama energijos nuostoliais: Energijos pokytis per laiko vienetas yra galia. Saltinio galia: . Imtuvo galia: . Rezimai. Tuscioji eiga. Isjungus jungikli S, grandine nutraukiama, srove ja nebeteka: I=0. Saltiniui dirbant tusciaja eiga, jo itampa lygi EVJ. Vardinis rezimas. Rezimas kuriam yra apskaiciuoti visi jos elementai. Ji nusakantys elektriniai elementu parametrai yra vadinami vardiniais. Vardine srove yra didziausia leistina ilgalaie grandines srove. Trumpojo jungimo rezimas. Tai toks rezimas, kai imtuvo varza lygi nuliui: R=0; I. Tai stipriausia grandines srove, nes ja riboja tik vidine varza. Suderintas rezimas. Rezimas, kai prie saltinio prijungto imtuvo galia yra didziausia. Imtuvo kurio varza R, galia . 2.Nuolatines sroves grandiniu skaiciavimo metodai: ekvivalentiniu pakeitimu, Kirchhofo desniu. Kirchhofo metodu.Sis metodas taikomas visoms grandinems.Tyrimo tvarka: 1.Grandine kiek galima supaprastinama, pakeiciant visu lygegreciai sujungtu saku imtuvus ekvivalentiniais. 2.laisvai pasirenkamos visose sakose nezinomu sroviu ar EVJ kryptys. 3.Parasomos lygtys, Taikant I Kirchhofo desni visiems mazgams, isskyrus kuri viena. 4.trukstamas lygciu skaicius parasomas taikant II Kirchhofo desni pasirinktiems nepriklausomams konturams. 5. Sprendziama gautoji lygciu sistema.^. Sprendimo rezulatatai. Jei kuri nors srove ar EVJ gaunama neigiama tai ji yra priesingos krypties jei buvo pasirinta tada nubraukiama ir pazymima tkroji kryptis. Jei sakos sroves kryptis sutampa su EVJ, tai reskia kad saltinis energija atiduoda.Jei priesingos-saltinis energija vartoja.7.Griztama prie pradines grandines ir apskaiciuojamos sroves tuose imtuvuose, kurie buvo pakeisti ekvivalentiniais sprendimo pradzioje. Ekvivalentiniu pakeitimu: Sis metodas taikomas, kai reikia apskaiciuoti sudetingosios grandines tik vienos sakos srove ar itampa. Tiriamojo saka isskiriama, o visa likusioji grandines dalis pakeiciama ekvivalentiniu saltiniu- aktyviuoju dvipoliu (elektrines grandines dalis, turinti 2 isvadus.Kai grandines dalyje yra saltiniu, ji pakeiciama aktyviuoju dvipoliu, kai yra imtuvu, ji pakeiciama pasyviuoju dvipoliu. 3.Kintamosios srovės grandinės:pagrindinės sąvokos ir žymėjimai. Kintamoji elektros srovė – laikui bėgant kintanti srovė. Ji gali kisti periodiškai keičiant savo kryptį. Sinusinių elektrinių dydžių pagrindinės charakteristikos. Sinusinė srovė apibūdinama amplitudine verte ir kitimo periodu. Srovės vertė įvairiais laiko momentais – vadinama momentine. Kintamosios srovės dažnis f=1/T, T-periodas. Elektrotechnikoje sinuso argumento dalis  vadinama kampiniu dažniu: =2f. Pradinė fazė ir fazių skirtumas – bendruoju atveju to paties dažnio sinusinius elektrinius dydžius galima užrašyti: i=Imsin(t+i), u=Umsin(t+i), e=Emsin(t+i). Argumentas (t+)= - sinusinio dydžio faze. Pradine faze  laikoma fazės vertė pradiniu laiko momentu (t=0). Nuo pradinės fazės didumo ir ženklo priklauso sinusoidės pradžios padėtis abscisių ašyse. Kai pradinė fazė =0, sinusinis dydis vaizduojamas sinusoide, kurios pradžia yra koordinačių ašių susikirtimo taškas. Kai 0, sinusinio dydžio vertė pradiniu momentu yra teigiama. Toks dydis vaizduojamas sinusoide, kurios pradžia pastumta kairėn koordinačių ašių susikirtimo taško atžvilgiu. Kai pradinė fazė 0, sinusoidės pradžia pastumta dešinėn. Sinusinių dydžių nesutapimą laiko atžvilgiu atspindi jų fazių skirtumas. Jis skaičiuojamas atimant vienodo dažnio sinusinių dydžių fazes. Charakterizuojant elektrinį dydį be didžiausios momentinės vertės yra vidutinė kvadratinė dydžio vertė arba efektinė vertė: Vidutinė vertė – vidutinė kintamosios srovės vertė prilyginama nuolatinei srovei, laikant, kad per tą patį laiką pernešamas toks pat krūvis. Vidutinė sinusinio dydžio vertė skaičiuojama pusei periodo, nes visam periodui ji visada lygi nuliui: Ivid=2Im/π. Vektoriumi atvaizduojamas dydis konkrečiu laiko momentu. Norint nupaišyti vektorių reikia xy plokštumoje nupaišyti tiesės atkarpą lygią didžiausiai dydžio vertei taip, kad su x ašimi ji sudarytų kampą lygų dydžio fazei duotu laiko momentu.PAV. Vektoriai leidžia l.paprastai sudėti arba atimti eilę sinuso dėsnio kintamą dydžių. Sinusinių dydžių vaizdavimas kompleksiniais skaičiais: 1)algebrinė užrašymo forma: ; 2) trigonometrinė: ; 3)rodiklinė: Skaiciavimams atlikti patogu naudoti vektorinio dydzio vaizdavima. Kad atvaizduoti vektoriu reikia nubraizyti didziausia sroves verte ir pasirinkti mateliu x, yplokstumoje, taip kad ji su x asimi sudarytu kampa lygu sinusinio dydzio fazei duoto laiko momentu. ; sroves reiksme duoto laiko momentu. , ,tada : ; ; : . Kompleksinis metodas: 1) -algebrine forma. . 2) - trigonometrine forma. ; kompleksinis skaiciaus argumentas, 3)Rodykline forma: . Vertimas is rodyklines I trigonometrine: . -; - . 4)Aktyvioji, induktyvioji, ir talpine apkrova kintamosios sroves grandineje. - aktyvioji srove. - induktyvumas. - talpa. Aktyvioji varza kintamos sroves grandineje: ; . Induktyvumas kintamoj sroves grandinej: ; Talpa kintamosios sroves grandineje: ; , Omo desnis kompleksinej formoj: ; ; . ; , , : - omo desnis kompleksinej israiskoj. ir . 5.Nuoseklus R,L,C jungimas kintamosios sroves grandineje. ; -itampa; - srove. -varza. --reaktyvioji varza. Itampos rezonanso atvejis: Itampu rezonanso salyga yra: . Kai , reaktyvios itampos .Kaip matome itampos reaktyviuosiuose imtuvuose yra didesnes uz tinklo itampa, kai reaktyviosios varzos didesnes uz aktyviaja. 6)Lygegretus R,L,C jungimas kintamosios sroves grandineje. Sroviu rezonansas. ; ; .Rezonanso salyga tokia: , . G-aktyvus laidumas, B- reaktyvus laidumas. ; ; . . Kai , visos grandines srove yra daug silpnesne nei sroves sakose: , . 7)Kintamosios sroves grandines galios [S]. Grandines kompleksine galia apskaiciuojama padauginus kompleksine itampa is jugtines kompleksines sroves: ir tai , - pradinis faziu skirtumas tarp UI ir - aktyvioji galia; -reaktyvioji galia. is cia tada . . 8.Trifazės srovės grandinės: pagrindinės sąvokos, žymėjimai. Trifazės srovės sistema –šiuolaikinės energetikos pagrindas. Sistema, kurioje veikia trys elektrovaros šaltiniai. PAV: AX, BY, CZ, jų plokštumos erdvėje sudaro 1200=2π/3, trys vienodos ritės statoriuje. Statorius nejuda, rotorius juda apie statorių. Generatoriaus rotorius – elektromagnetas arba paprasčiausiu atveju nuolatinis magnetas. Sukant rotorių kiekvienoje ritėje indukuojama elektrovara kintanti sinuso dėsniu. Dėl ričių skirtingos padėties erdvėje, jų elektrovaros yra skirtingų fazių: Svarbiausia simetrinės trifazės EVJ sistemos savybė yra ta, kad kiekvienu laiko momentu EVJ suma lygi nuliui. Laidai, jungiantys fazių pradžias su imtuvais, vadinami linijiniais laidais: Uab,Ubc, Uca. Laidas, jungiantis šaltinio fazių ir imtuvų neutraliuosius mazgus, vadinamas neutraliuoju laidu. Imtuvai gali būti jungiami žvaigžde su neutraliuoju laidu ar be jo arba trikampiu priklauso nuo to, kokia yra jų vardinė įtampa. Trifaziai imtuvai gali būti simetriniai, kai jų visos trys fazės elektrotechniniu požiūriu yra vienodos, ir nesimetriniai. Fazinės ir linijinės įtampos ir srovės: fazine įtampa -kiekvienos šaltinio arba imtuvo fazės įtampa. Kai generatorius sujungtas žvaigžde, fazinės įtampos yra tarp kiekvienos generatoriaus fazės pradžios ir neutraliojo mazgo arba tarp linijinio laido ir neutraliojo. Linijine įtampa tarp dviejų šaltinio fazių pradžių. Trikampiu sujungto generatoriaus linijinė įtampa lygi fazinei. Fazinė srovė – tekanti kiekvieno šaltinio arba imtuvo fazė. Jos kryptis yra tokia pat kaip tos fazės šaltinio EVJ arba imtuvo fazinės įtampos. Linijinė srovė – tekanti linijiniais laidais. Jos kryptys – iš šaltinio į imtuvą.Esant jungimui žvaigžde: If=Il; Uf=Ul/. Esant jungimui trikampiu: Uf=Ul, If=Il/. 9)Jungimas zvaigzde trifazes sroves grandineje. Jungiant zvaigzde generatoriaus apvijas, ju galai x,y,z sujungiami I bendra taska vadinama nuliniu tasku. O prie pradziu A,B,C prijungiami imtuvai. Zvaigzdes jungimo atveju tarpusavyje sujungiami generatoriaus ir imtuvu nuliniai taskai. ; ; .Linijine itampa su fazinemis surista tokia priklausomybe: , . Zinant fazine itampa ir imtuvo varza galima apskaiciuoti fazines sroves : ; . 10)Jungimas trikampiu trifazes sroves grandineje. - linijines sroves. - linijines itampos. . , , . Linijine srove yra saknis is 3 didesne uz fazine: . Linijiniu itampu vektoriu diagrama: 11)Trifazes grandines galios skaičiavimas. P,Q,S (aktyvioji, reaktyvioji,pilnutine) (W) ; (Var) (VA) ; ; Esant zvaigzdiniam sujungimui: Esant trikampiui: 12.Transformatoriai:jų paskirtis,panaudojimo sritys.Vienfazio transformatoriaus konstrukcija ir veikimo principas. Transformatorius – statinis elektromagnetinis įtaisas, skirtas kintamosios srovės elektros energijos parametrams keisti nekeičiant jos dažnio. veikimo principas – prijungus pirminę apviją prie kintamosios įtampos apvija teka kintamoji srovė,atsiranda magnetovaros jėga,kuri sukuria magnetolaidyje kintamąjį srautą Φjei antrinė grandinė atviru TR veikia tuščiosios eigos režime.Nejungus jungiklį TR apkraunamos y0centrine apvija pradeda tekėti srovė.konstrukcija:Paprasčiausio vienfazio transformatoriaus sandara: uždaras magnetolaidis, ant kurio užmautos dvi apvijos. Apvijos elektriškai nesusietos. Jas veria bendras magnetinis srautas, todėl jų ryšys yra magnetinis. Transformatoriaus apvija, kuriai tiekiama elektros energija, yra vadinama pirmine. Apvija, kuri tiekia pakeistą elektros energiją imtuvui, vadinama antrine. Transformatoriaus veikimo principas pagrįstas jo apvijų abipusės indukcijos reiškiniu. Pirminė apvija yra imtuvas. Antrinė apvija yra šaltinis. Antrinė srovė kuria magnetinį srautą, kurio kryptis priešinga pirminės srovės kuriamo magnetinio srauto krypčiai. Pirminė apvija transformatoriaus magnetolaidį įmagnetina, o antrinė – išmagnetina 13.Transformatoriaus darbo režimai:tuščios veikos ir darbo su apkrova. 1)Tuščios veikos. Pirminė apvija paduodama vardinė įtampa, o antrinė neapkrauta. Tekant srovei pirminėje grandinėje, susikuria magnetinis srautas ir savindukcijos elektrovaros jėga, o antrinėje kita elektrovara. K – tai transformatoriaus transformacijos koeficientas, kuris priklauso nuo pirminės ir antrinės apvijų skaičiaus.Pirminė ir antrinė elektrovaros jėga: e1=-NdΦ/dt; e2=NdΦ/dt.Elektrinės vertės:E1=4.44f*N1*Φm;E2=4.44f*N2* Φm.Neapkrautas TR nuo idealios ritės su magnetolaidžiu skiriasi tuo ,kad jis turi antrinę apviją,kurioje yra EVJ.Tuščios eigos režimo magnetovaros jėga:F10=N1*I10(nulinis).TR koeficientas:k=E1/E2=N1/N2=U1/U2=I2/I1.2)Darbo su apkrova režimas. Kada dėl pirminės ir antrinėsapvijos aktyviųjų varžų R1I1 ir R2I2 atsiranda įtampų kritimai TR apvijose.Dėl apie apvijas susidariusių sklaidos magnetinių srautų Φd1 ir Φd2 abiejuose apvijuose indukuojamas EVJ,kurias galime pakeisti įtampų kritimais apvijuose dėl sklaidos induktyviųjų varžų jXd1I1 ir jXd2I2. 14.Trifaziai transformatoriai,matavimo transformatoriai ir autotransformatoriai.Prijungus vieno trifazio transformatoriaus pirminę apviją,prie tinklo,sukuriami trys vienodo didumo magnetiniai srautai ΦA,ΦBΦC,kurių fazės skiriasi 120okampais.Kaip žinome iš Kichhofo dėsnio magnetinei grandinei,magnetolaidžio bendrosios dalies magnetinis srautas Φ=ΦA+ΦB+ΦC.Bendrajame magnetolaidžio strype magnetinis srautas Φ=0,ir ta magnetinės grandinės dalis yra nereikalinga.atsisakius viduriniosios dalies,galima naudoti magnetolaidį,kurio visų trijų fazių strypai yra vienoje plokštumoje.ant kiekvieno strypo yra po vieną pirminės ir antrinės apvijos fazę.Dažniausiai transformatorių apvijos jungiamos Ỵ/Ỵ,Ỵ/Ỵ(per viduriuka brūkšnelis) ir Ỵ/∆.Kai norime sujungti transformatoriaus apviją Ỵ ar Ỵ(per viduriuka brūkšnelis),jos fazių galai X.Y.Z arba x,y,z sujungiami į vieną mazgą.Negalima sukeisti kurios nors fazės galo su pradžia vietomis.Trifazis transformatorius,lyginant su trimis vienfaziais,yra ekonomiškesnis:jo magnetinei grandinei reikia mažiau plieno,mažesnė jo masė ir matmenys.Autotransformatorius-tai toks transformatorius,kurio pirminė ir antrinė apvijos yra elektriškai sujungtos ir turi bendrų vijų.Kai autotransformatorius yra žeminimo,jo antrinė apvija yra dalis pirminės apvijos.Kai aukštinimo,-pirminė yra dalis antrinės.Matavimo transformatoriai.Energetinėse sistemose,kur įtampa aukštesnė nei 1000V ir teka stiprios srovės,matavimo prietaisai yra jungiami per įtampos ar srovės matavimo transformatoriu.Jų paskirtis yra dvejopa:praplečiamos prietaisų matavimo ribos,ir nereikia tiesiogiai jungti prietaisų į aukštos įtampos grandinės,kas yra nesaugu personalui ir pavojinga prietaisams. 15.Puslaidininikiniai elektronikos prietaisai:diodai,stabilitronai,tranzistoriai,tiristoriai. Puslaidininkių laidumas – didėjant temperatūrai metalų laidumas mažėja, o puslaidininkių didėja. Sumažinus temperatūrą iki 0 K, metalai pasidaro superlaidūs, o puslaidininkiai tampa dielektrikais. Puslaidininkių laidumas priklauso nuo priemaišų juose, bei išorinių veiksnių: temperatūros, greitųjų dalelių srauto, šviesos srauto, magnetinio lauko, elektrinio lauko. Priemaišos padidina krūvininkų skaičių puslaidininkyje. Diodai. P-n sandūra – į dvi gretimas kristalinio puslaidininkio sritis galima įterpti priemaišų taip, kad vienoje būtų elektroninis laidumas (n tipo), o kitas – skylinis (p tipo). Tarp šių sričių susidaro pereinamoji zona, vadinama p-n sandūra. Abiejų sričių krūvininkai difunduoja į priešingo laidumo sritis, todėl sandūroje vyksta rekombinacija – krūvininkai neutralizuojasi. Dėl to pačioje sandūroje lieka donoriniai ir akceptoriniai jonai, kurie sudaro sandūroje erdvinį krūvį. Prijungus prie n srities neigiamą, o prie p srities teigiamą potencialą, krūvininkai, veikiami išorinio elektrinio lauko, juda sandūros kryptimi, ir joje įgiję papildomą kinetinę energiją, įveikia potencialinį barjerą. Prijungus prie n srities teigiamą, o prie p srities neigiamą potencialą, sandūroje atsiranda daugiau donorinių ir akceptorinių jonų, sustiprėja vidinis elektrinis laukas. Stabilitronas – diodas, kuris naudojamas įtampai stabilizuoti. Tranzistorius –tai stiprinimo savybėmis pasižymintis puslaidinininkinis elementas,kuriame yra vien ar daugiau p-n sandūrų. Tristoriais vadinami puslaidinininkiniai elementai,kuriose yra trys ar daugiau p-n sandūrų.Jie gali būti tik dviejuose stabiliose būsenose:arba laidūs elektros srovei,arba nelaidūs. 16.Kintamosios srovės lygintuvai. Išlyginimas-kintamosios įtampos pavertimas nuolatine.Tia atliekama panaudojus lygintuvus.Jie būna trifazei ir vienfazei.Lygintuvu U: Trifazis vieno pusperiodžio lygintuvas : Srovė teka toje fazėje kurioje U yra max. Lygintuvų paskirtis – išlyginti kintamąją srovę, ją paversti nuolatine. Transformatorius skirtas lyginamos įtampos vertei suderinti su reikalinga išlygintos įtampos verte. Svarbiausias lygintuvo mazgas sudaromas iš lyginimo elementų – diodų. Diode yra gaunamas nedidelis įtampos kritimas tiesiogine kryptimi. Filtras skirtas sumažinti išlygintos įtampos pulsacijai. Įtampos stabilizatorius skirtas palaikyti pastovaus didumo išlygintai įtampai, kai svyruoja apkrovos srovė ar lyginamoji įtampa. Lygintuvo apkrova yra imtuvas, kurį turi maitinti lygintuvas ir kurio savybės diktuoja reikalavimus visam lygintuvo kompleksui. Svarbiausia jo varža, laikysime, kad imtuvo varža yra aktyvioji. Svarbiausi lygintuvų parametrai: 1.vidutinė išlyginta įtampa ir srovė, 2.pulsacijos koeficientas, 3.vidutinė tiesioginė diodu tekanti srovė ir didžiausia diodui tenkanti įtampa., 4.transformatoriaus antrinės įtampos ir srovės efektinės vertės. 16-19. Lygintuvai Lygintuvas – tai yra elektrinė schema, skirta kintamos srovę pakeisti nuolatine – išlyginti kintamą srovę. Galima išskirti 2 lygintuvų grupes: klasikiniai; impulsiniai. Klasikinį lygintuvą sudaro transformatorius, skirtas gauti reikiamo dydžio kintamą įtampą, ventelis - įrenginys kuris praleidžia srovę viena kryptimi, filtrai ir srovės bei įtampos stabilizatoriai, po kurių išėjime gauname ne tik nuolatinę, bet ir pastovią srovę. čia įtampa ateina į transformatorių, iš jo išeina su tokiu pačiu dažniu, bet jau įtampa mažesnė, tada perėjus filtrą iš jo išeina jau be dažnio ta pati įtampa ir stabilizatoriuje ji yra išlyginama visai. Impulsinis – yra geresnis, bet sudėtingesnis. Čia generatorius generuoja impulsus ir po to filtrų gali būti visa eilė. Jo trūkumas, kad generuoja daug trukdžių, gali būti daug netikslumų sistemoje dėl jų. Vienfazis vienpusis lygintuvas: Vienfazis dvipusis lygintuvas: Vienpusis lygintuvas su diodų tinkleliu Lygintuvų filtrai – skirti sumažinti išlygintos U ar I pulsacijai. Jie būna: C-tipo; L-tipo; Rc-tipo; LC; CLC. C-tipo - tai lygegiačiai varžai įjungta talpa. L-tipo - tai nuosekliai varžai dajungiama ritė 18-19Kintamos sroves įtampos filtrai ir stabilizatoriai. Taip pat naudojami filtrai : kad sumažinti pulsaciją.Taip pat filtrai naud.ir įtampos stabilizavimui. Taip pat naudojami ir stabilizatoriai .Yra du tipai:1)parametriniai-kuriuose kinta I , U=const.2)Kompensaciniai-tai specialus įranginiai,kuriuose apkrovos įtampos pasikeitimas perduodamas reguliuojančiam elementui kuris padidina U. R-balastinė varža; 2)Kai Umin ir RL-min,padidėja U tarp a ir b.Per stabilitroną ir balistinę varžą pradės tekėti didesnės srovės. 20. Stiprintuvas Jie padidina elektros parametrų signalus: I,U; iįj-įėjimo srovė. Stiprintuvus galima suskirstyti : 1)vienpakopius .Įtampos stiprintuve būtina išlaikyti:a)įėjimo signalą(jis turbūt pulsuojantis);b)pulsuojanti išėjimo U,turibūt pakeista į kintamą U. 2)Daugiapakopiai. Gaminami ir specialios paskirties stiprintuvai: Selektyvieji – jie skirti siaurai dažnių pralaidumo juostai stiprinti.Kartotuvai – tai galios stiprintuvai kurie įtampos nestiprina ,o tik ją atkartoja. Nuolatinės srovės stiprintuvai-stiprina lėtai kintančius įėjimo signalus. Operaciniai-tai universalios paskirties stiprintuvai skirti netik U ar I stiprinti,bet ir kitoms operacijoms:sudauginti,padalinti,palyginti. Stiprintuvas turi turėti kažkokį aktyvinį įtaisą, kuriame galėtume atlikti stiprinimą. Gali būti panaudotas viepolis ar dvipolis tranzistorius, elektrovakuminė lempa. Stiprintuvo parametrai: galia, stiprinamo dažnio juosta. Bet koks realus stiprintuvas nestiprina vienodai visų dažnių signalus. 21.Elektroniniai loginiai elementai.EMS ir kituose skaitmeninės elektronikos įrenginiuose yra naudojami elektroniniai loginiai elementai.Įjungus arba išjungus loginį elementą,dėl pereinamųjų procesų elektrinėseir pačiuose elektronikos elementuose išėjimo signalasvėluoja.Nuo impulso delsos trukmės t=(ta+t b)/2 priklauso skaitmeninės technikos veikimo sparta.Šiuolaikiniuose loginiuose elementuose jis esti nuo1 ns iki 1μs. Impulsinis įtaisas,atliekantis loginį veiksmą,vadinamas loginiu elementu.Galimos dvi priešingos loginės situacijos:“taip“ir“ne“.Jos gali nurodyti bet kokias dvi priešybes:balta-juoda ir t.t Elektrinėje grandinėje tokios priešybės yra:įjungta grandinė-išjungta grandinė.Tuo būdu elektrinės grandinės jungiklis gali būti loginio veiksmo veiksnys.Kai jungiklis atjungtas,jo padėtis atitinka loginę situaciją“0“.kai sujungtas,-„1“.Šie nulis-„0“ ar vienetas-„1“ yra loginių situacijų ženklai. 22.Trigeris ir integrines mikroschemos;trigeris – tai atminties itaisas,vienai loginiai situacijai isiminti.Ja galima sudaryti is dvieju loginiu elementu “AB BA” “NE” Vieno signalo isiminimas lygus 1 bitui. Integrines mikroschemos sudarytos is daugelio minetiuriniu elementu ar grupiu,kurie atlieka diodo kondensatoriai,tranzistoriai ra ju grupiu funkcijas.Mikroschemai budinga tai kad ir elementu visuma kartu sudaro nedaloma visuma.Mikroschemu skirstomos i:sluoksnines,puslaidininkines. 23-25.Asinchroninio variklio veikimo principas ir sandara . Sukamasis magnetinis laukas kerta lai- dininkus.todel juose indukuojamos EVJ. EVJ kryptis nusakoma desiniosios rankos taisykle.Lai-dininkai nejuda,o juda magnet laukas.Kadangi lai- dininku grandine yra uzdara, tai ja teka srove,ku-rios kryptis tokia pat kaip ja sukurusiu indikuotu EVJ. Laidininkus kuriais teka srove ir kurie yra magnet lauke,veikia elektromagnetines jegos,kuriu kryptis nusakoma kairiosios rankos taisykle. Mato- me kad sios jegos stengiasi sukti laidininkus mag- netinio lauko sukimosi kryptimi.Tarkime,kad laidi- ninkai gali suktis ir ju sukiu daznis n.Tik tuo atveju kai atsiranda skirtumas Δn = no – n >0,laidininkus ima veikti elektromagnet jegos,sudarancios elektro magnet sukimo momenta.Laidininkai ,esantys sukamajame magnet lauke,varomi elektromagnet momento,gali suktis tik asinchroniskai, t.y. atsilik- dami nuo magnet lauko.Del to asinchronines masi- nos, dirbancios variklio rezimu,rotoriaus sukiu daz nis yra mazesnis nei magnet lauko: n

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!