Elektrotechnikos teorija atsiskaitymui

GALIOS KOEFICIANTAS .Kiekvienas imtuvo ar imtuvų grupės kompleksinę galia sudaro aktyvioji ir reaktyvioji galia: S=P+jQ=U*Jcosψ+jU*Isinψ=U*I e.Aktyvioji galia P=U*I cosψ,tai li (UJ=const.) praporcinga cosψ.Dėl to ir vadiname cosψ galios koeficiantu. Cosψ=P/S=R/Z.Galios koeficiantas priklauso nuo imtuvo aktyviosios ir pilnutinės varžų santykioKuo šis santykis didesnis tuo didesnė ir aktyvioji galia.Tiekiant elektros energija linijose susidaro elektros nuostoliai Pd=Rl*J2 ,Rl-linijos aktyvioji varza, I-linija tekanti srovė . Pd=Rl*P2/U2*cos2ψ iš šios lygybės matome jog kuo didesnis galios koeficiantas tuo mazessni linijos nuostoliai.Norint padidintelektros energijos tiekimo ekonomiškumą,daleiskim jei imtuvas asinchroninis variklis , tai reaktyviaja Q galima sumazinti , lygiagreciai prijungus talpinio pobūdžio elementus, tai gali buti kondencatoriai ar sinchroniniai varikliai,dirbantys spicialiu rėžimu. TRANSFORMATORIAI Transformatorius – statinis elektromagnetinis įtaisas, skirtas kintamosios srovės elektros energijos parametrams keisti nekeičiant jos dažnio. Naudingumo koeficiantas lygus aktyviosios galios ,kuria transformatorius perduoda imtuvui, ir imamos iš tinklo aktyviosios galios santykiui: η=P2/P1=P2/(P2n+Pdm+Pde) , cia Pdm ir Pde transformatoriaus magnetiniu ir elektriniu nuistoliu galia, kuriu vardines vertes Po ir Pk.Trans. naudingumo koeficiantas didziausias, kai Pk=Po, elektriniai nuostoliai lygus magnetiniams.Naudingumo koeficiantas yra lb energetine transformatoriaus charakteristika.energetineje sistemoji daznai buna kelios aukstinimo ir zeminimo pakopos.Bendras koef. Lygus visu koefic. Sandaugai.paprastai trans. Nuostoliai 5-6%visos elektrinese gaminamos elektros.Pde=J²P1+I2²P2,Pdm=U1² NUOLATINĖS SROVĖS MAŠINOS.. Variklių bendrosios savybės. Paleidimas ir reversavimas. Paleidimas yra pereinamasis režimas, kurio metu nesisukančio variklio inkaro ir žadinimo apvijai paduodama įtampa. Inkaras pradeda suktis ir įsisuka iki tam tikro dažnio.Inkaro apvija tekanti srove Ia=(U-E)/Ra...Paleidimo momentu n=0 , todel E=0 ir inkaro apvijos srove didziausia Ik=U/Ra. Dažniausiai paleidimo srovė silpninama, įjungiant nuosekliai su inkaro apvija paleidimo reostatą. Varikliui įsisukant, indukuojama EVJ, todėl paleidimo reostato varža yra sklandžiai ar šuoliais mažinama, kol reostatas visai sujungiamas trumpai (R=0). Reversavimas yra variklio sukimosi krypties pakeitimas. Variklio sukimo momento kryptis priklauso nuo magnetinio lauko ir inkaro laidininkais tekančios srovės krypties. Kad variklis suktųsi priešinga kryptimi, reikia atlikti vieną iš šių veiksmų: pakeisti magnetinio srauto kryptį arba pakeisti inkaro srovės kryptį. U,E►I, J►Φ,Φkinta laidininko atzvilgiu►E,Φsaveika I►F mechanine jega. Energija ir galia; galios balansas. Pritaikę elementariajai grandinei energijos tvermės dėsnį, galime užrašyti jos energijos balanso lygtį: Ws=W+Wd. Energija, suvartojama šaltinyje dėl jo vidinės varžos vadinama energijos nuostoliais. Wd=RiI2t. Energijos pokytis per laiko vienetą yra galia. Šaltinio galia: Pš=EI. Imtuvo galia: PI=UI. Pš=PI – galių balanso lygtis. Wš=EIt –šaltinio energija, WI=UIt – imtuvų energija, Wš=WI – energijų balanso lygtis (energijos tvermės dėsnis). Srovės ir įtampos reguliavimas. Nuolatinės srovės grandinėse įtampą ir srovę galima keisti naudojant keičiamos varžos rezistorius – reostatus. Reostatas jungiamas nuosekliai su imtuvu. Keičiant reostato slankiklio padėtį, galima keisti varža Rr nuo nulio iki R. Didinant reostato reguliuojamą varžą, grandinės srovė mažėja pradžioje sparčiai, o vėliau lėčiau, kol tampa lygi Imin. Reikia parinkti reostatą, kurio vardinė srovė būtų ne mažesnė kaip 50 mA. Priešingu atveju reostate išsiskirs per daug šilumos ir jis gali perkaisti. Įtampo reguliavimas potenciometru – reostato, kurio visa varža lygi R, kraštiniai gnybtai a ir b prijungiami prie įtampos U šaltinio. Apkrauto potenciometro išėjimo įtampa mažesnė negu esant tuščiajai eigai. Įtampo dalytuvas – kai įtampos šaltinis yra tik vienas, o imtuvai keli ir jiems reikalingos skirtingos įtampos, patogu naudotis įtampos dalytuvu. Dalytuvo schema tokia pat kaip ir potenciometro, bet vietoj reostato su slankikliu naudojamas rezistorius su atšakomis arba grupė nuosekliai sujungtų rezistorių. TRANSFORMATORIAI Transformatorius – statinis elektromagnetinis įtaisas, skirtas kintamosios srovės elektros energijos parametrams keisti nekeičiant jos dažnio. Transformatoriaus veikimo principas ir elektromagnetiniai reiškiniai. Transformatoriaus paskirtis ir veikimo principas – energetinėse sistemose naudojami galingi trifazei jėgos transformatoriai energijos nuostoliams linijose sumažinti. Padidinus įtampą, galima perduoti tą pačią galią, kai linija teka silpnesnė srovė. Dėl to sumažėja linijos nuostolių galia. Paprasčiausio vienfazio transformatoriaus sandara: uždaras magnetolaidis, ant kurio užmautos dvi apvijos. Apvijos elektriškai nesusietos. Jas veria bendras magnetinis srautas, todėl jų ryšys yra magnetinis. Transformatoriaus apvija, kuriai tiekiama elektros energija, yra vadinama pirmine. Apvija, kuri tiekia pakeistą elektros energiją imtuvui, vadinama antrine. Transformatoriaus veikimo principas pagrįstas jo apvijų abipusės indukcijos reiškiniu. Pirminė apvija yra imtuvas. Antrinė apvija yra šaltinis. Antrinė srovė kuria magnetinį srautą, kurio kryptis priešinga pirminės srovės kuriamo magnetinio srauto krypčiai. Pirminė apvija transformatoriaus magnetolaidį įmagnetina, o antrinė – išmagnetina. Apvijų elektrovaros jėgas; tuščioji eiga – pirminę ir antrinę EVJ galima užrašyti: e=Nd/dt. Efektinė vertė: E=4.44fNm. transformatoriaus transformacijos koeficientas yra jo didesniosios EVJ santykis su mažesniąja: K=E1/E2=N1/N2. Neapkrautas transformatorius skiriasi nuo idealios ritės su magnetolaidžiu tik tuo, kad jis turi antrinę apviją, kurioje yra EVJ. Magnetovaros jėga – antrinėje transformatoriaus MVJ, kuri yra tokios krypties, kad jos sukurtas magnetinis srautas priešintųsi pirminės MVJ, kuriamo magnetinio srauto kitimui (Lenco principas). Apkrauto transformatoriaus magnetinį srautą  kuria abi magnetovaros jėgos kartu. Transformatoriai visada jungiami prie įtampos U1m=const, todėl jų m=const ir nuo apkrovos nepriklauso. Magnetovaros jėga lygi: Pirminė MVJ transformatorių įmagnetna, o antrinė išmagnetina. Apkrautas transformatorius yra susireguliuojanti sistema. Galingų transformatorių tuščiosios eigos srovė yra nedidelė, todėl dažniausiai jos galima nepaisyti. Transformatoriaus ribinių režimų bandymai ir atstojamosios schemos. Greta svarbiausiųjų vardinių transformatoriaus parametrų-galios, pirminių ir antrinių įtampų bei srovių-jo pase įrašomi laboratorijoje atliktų tuščiosios eigos ir trumpojo jungimo bandymų razultatai.Iš jų sprendžiame: kokie yra transformatoriaus magnetiniai ir elektriniai nuostoliai, kaip kinta jo antrinė įtampa,kokios yra jo apvijų varžos ir kt. Tuščiosios eigos bandymas. Jis atliekamas prijungus transformatoriaus pirminę apviją prie vardinės įtampos U1N, o antrinės apvijos grandinę paliekant atvirą. Tuščiosios eigos metu U1=U1N, I0 yra silpna, lyginant su I1N verte, I2=0, U20=E2. Santykinė tuščiosios eigos srovė išreiškiama proc. Pirminės vardinės srovės atžvilgiu: I0*=(I0/I1N)*100. Tuščiosios eigos srovė tiesiog proporcinga transformatoriaus magnetolaidžio magnetinei varžai. Kuo geresmės magnetinės magnetolaidžio savybės ir kuo mažesni oro tarpai jo lakštų sandūrose, tuo silpnesnė transformatoriaus tuščiosios eigos srovė. Tuščiosios eigo aktyvioji galia P0. Kadangi antrinė grandinė atjungta, transformatorius neperduoda energijos imtuvui: S2=0, P2=0, todėl galia P0 yra jo nuostolių galia. Transf. Magnetinių ir elektrinių nuostolių galia: Pd=Pdm+Pde. Kadangi tuščiosios eigos metu U1=U1N, magnetinis srautas bei indukcija yra vardiniai, ir magnetinių nuostolių galia taip pat vardinė. Transformatoriaus aktyvioji galia, kurią tuščiosios eigos bandymo metu rodo vatmetras, yra beveik lygi transformatoriaus magnetinių nuostolių vardinei galiai: P0PdmN. Iš tuščiosios eigos bandymo rezultatų galima apsk. transformatoriaus tuščiosios eigos atstojamasias varžas: Z0=U1N/I0; R0=P0/I02; X0=(Z02-R02)0.5. Tuščiosios eigos metu išmatavus transformatoriaus įtampas, galima nustatyti transformacijos koeficientą.Trumpojo jungimo bandymas. Jis atliekamas sujungiant antrinę transformatoriaus apviją trumpai. Pirminė apvija prijungiama prie tokios sumažintos įtampos, kad apvijomis tekėtų vardinės srovės. Trumpojo jungimo bandymo metu: U1=Uk ir yra nedidelė, lyginant su vardine U1N; I1=I1N; I2=I2N; U2=0. Santykinė trumpojo jungimo įtampa Uk* paprastai išraiškiama procentais pirminės vardinės įtampos atžvilgiu.Ji apibūdina transformatoriaus apvijų varžas ir sklaidos srautus. Kuo didesnės apvijų aktyviosios ir sklaidos induktyviosios varžos, tuo didesnė transformatoriaus santykinė trumpojo jungimo įtampa. Trumpojo jungimo bandymo metu S2=0, P2=0, todėl ,galia Pk yra transformatoriaus nuostolių galia. Kai apvijų srovės yra vardinės, elektrinių nuostolių galia yra vardinė. Dėl to galime laikyti, kad vatmetras trumpojo jungimo bandymo metu rodo vardinę transformatoriaus elektrinių nuostolių galią: PkPdeN. Iš trumpojo jungimo bandymo duomenų apsk. Transformatoriaus atstojamosios varžos, kurios vadinamos trumpojo jungimo varžomis: Zk=Uk/I1N; Rk=Pk/I1N2; Xk=(Zk2-Rk2)0.5, taip pat trumpojo jungimo fazių skirtumas tarp pirminės įtampos ir srovės: k=arccos(Pk/(Uk*I1N)). Svarbiausieji transformatoriaus parametrai ir charakteristikos. 1)Paso duomenys. 2)Išorinė charakteristika. Tai viena iš svarbiausiųjų eksploatacinių transformatoriaus charakteristikų. Iš esmės tai yra antrinės apvijos voltamperinė charakteristika: U2=f(I2), kai U1=U1N=const. Įtampos pokytis įvertinamas santykiniu dažniu vardinės įtampos atžvilgiu.3)Naudingumo koeficientas. =P2/P1. Transformatoriaus naud. koef. Priklauso nuo jo apkrovos. Naud. koef. yra didžiausias, kai Pk=P0, t.y. elektriniai nuostoliai lygūs magnetiniams nuostoliams. Keičiantis transformatoriaus apkrovai gana plačiose ribose, naud. koef. išlieka gana didelis Kintamosios srovės grandinės galia. Kompleksinė galia; galių balansas – grandinės kompleksinė galia apskaičiuojama padauginus kompleksinę įtampą iš jungtinės kompleksinės srovės Kompleksinės galios realioji dedamoji yra aktyvioji, o menamoji- reaktyvioji galia. Kompleksinė galia dar vadinama pilnutine galia ir matuojama voltamperais. Galių trikampis braižomas kompleksinėje plokštumoje. Kadangi kompleksinė galia nėra laiko funkcija, jos aktyvioji dedamoji visada braižoma realiojoje ašyje. Ekvivalentinio imtuvo kompleksinė galia yra lygi atskirų nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų n imtuvų kompleksinių galių sumai. Rezonanso reiškiniai kintamosios srovės grandinėse. Rezonanso reiškiniai gali vykti įvairiose fizikinėse sistemose. Elektrinėse grandinėse Q=0, todėl , tokia grandinė yra aktyvaus pobūdžio, nors joje ir yra reaktyviųjų imtuvų. Rezonansinės grandinės srovė ir įtampa yra tos pačios fazės: =0; cos=1; P=UI=S. Įtampų rezonansas – šis rezonansas gali vykti grandinėje, kurioje yra nuosekliai sujungti aktyvaus, induktyvaus bei talpinio pobūdžio imtuvai. Įtampų rezonanso sąlyga: X=XL-XC=0, XL=XC. Įtampų rezonanso metu įtampos induktyviajame ir talpiniame imtuve yra vienodų amplitudžių, bet priešingų fazių; aktyviojo imtuvo įtampa lygi tinklo įtampai. Įtampų rezonansas gali būti gautas:1.keičiant ritės induktyvumą L; 2.keičiant kondensatoriaus talpą C; 3.keičiant tinklo dažnį f. Srovių rezonansas – srovių rezonansas gali vykti lygiagrečiai sujungtų imtuvų grandinėje, kai vienas iš imtuvų yra induktyvaus, o kitas-talpinio pobūdžio. Srovių rezonansas atpažįstamas iš to, kad grandinėje teka silpniausia srovė. Induktyvioji ir talpinė srovės yra lygios ir priešingų fazių. Srovių rezonanso sąlyga: B=BL-BC=0, BL=BC. Srovių rezonansui grandinė suderinama keičiant: 1.induktyvumą L; 2.talpą C; 3.tinklo dažnį. Pereinamieji procesai nuolatinės srovės grandinėje su kondensatoriumi. Kondensatoriaus įkrovimas – tai vienas iš dažnai pasitaikančių ir gana paprastas pereinamasis procesas. Laiko konstanta - =RC. Kondensatoriaus įtampa didėja, kol po t= tampa lygi šaltinio įtampai U, kuri yra jos nusistovėjusi vertė. Kondensatoriaus srovė mažėja, kol visai išnyksta; jos nusistovėjusi vertė yra lygi nuliui. Kondensatoriaus iškrovimas – iškraunamas kondensatorius tampa R-C grandinės šaltiniu. Iškraunamo kondensatoriaus įtampa ir srovė mažėja, ir to mažėjimo greitis priklauso nuo grandinės laiko konstantos. Grandinės parametrai neturi įtakos nei pradžios, nei baigties sąlygoms. Joms neturi įtakos ir rezistoriaus varža. Grandinės parametrai turi įtakos pereinamojo proceso greičiui. Pereinamieji procesai nuolatinės srovės grandinėje su induktyvumo rite. Randinės srovė ir rezistoriaus įtampa didėja, jų pradinės vertės yra nulinės. Ritės įtampa ir EVJ mažėja. Pereinamojo proceso sparta priklauso ne nuo absoliučių L ir R verčių, bet nuo jų santykio. Grandinės laiko konstanta: =L/R NUOLATINĖS SROVĖS MAŠINOS. Elektros mašinų paskirits ir ypatumai. El. mašina vad. Elektromechaninį įrenginį, kuriame mechaninė energija yra paverčiama elektrine arba elektrinė en.-mechanine. Pirmuoju atveju mašina dirba režimu, o antruoju-variklio.Visoms el. mašinoms būdinga tai, kad kiekviena iš jų gali dirbti ir generatoriaus, ir variklio režimu. Pagal gaminamą ar vartojamą el. energiją galima išskirti nuolatinės srovės ir kint. srovės mašinas. Savo ruožtu kintamos srovės mašinos gali būti trifazės ir vienfazės. Mechaniniu požiūriu galime išskirti dvi elektros mašinos dalis: nejudamą dalį-statorių ir judamą dalį-rotorių. Tarp statoriaus ir rotoriaus turi būti oro tarpas. Elektros mašinoms bendra yra tai, kad jose vyksta elektromagnetinės indukcijos ir elektromechaniniai magnetinio lauko reiškiniai. Elektrotechniniu požiūriu svarbiausios dalys yra: induktorius,kuris sudaro pagrindinį mašinos magnetinį srautą ir inkaras, kurios laidininkuose indukuojama EVJ ir teka darbinė sovė. Oro tarpas padidina magnetinės grandinės varžą. Kiekvienoje mašinoje gaunami energijos nuostoliai, kurie virsta šiluma. Jautriausia įšilimui yra mašinos laidų izoliacija. Nuolatinės srovės mašinų naudojimo sritys. Nuolatinės srovės varikliams galima plačiame diapazone ir tiksliai reguliuoti rotoriaus greitį, keisti jų mechaninę charakteristiką; jų paleidimo momentai yra dideli. Nuolatinės srovės varikliai yra plačiai naudojami elektriniame transporte-traukiniai, trūlai, tramvajai.Automatikos įrenginiuose, medicinos aparatūroje ir kt. Nuolatinės srovės mašinos yra mažiau patikimos. Variklių bendrosios savybės. Paleidimas ir reversavimas. Paleidimas yra pereinamasis režimas, kurio metu nesisukančio variklio inkaro ir žadinimo apvijai paduodama įtampa. Inkaras pradeda suktis ir įsisuka iki tam tikro dažnio. Dažniausiai paleidimo srovė silpninama, įjungiant nuosekliai su inkaro apvija paleidimo reostatą. Varikliui įsisukant, indukuojama EVJ, todėl paleidimo reostato varža yra sklandžiai ar šuoliais mažinama, kol reostatas visai sujungiamas trumpai (R=0). Reversavimas yra variklio sukimosi krypties pakeitimas. Variklio sukimo momento kryptis priklauso nuo magnetinio lauko ir inkaro laidininkais tekančios srovės krypties. Kad variklis suktųsi priešinga kryptimi, reikia atlikti vieną iš šių veiksmų: pakeisti magnetinio srauto kryptį arba pakeisti inkaro srovės kryptį. Susireguliavimas. Visoms elektros mašinoms būdinga savybė keisti darbo režimą, prisitaikant prie besikeičiančios apkrovos, t.y. susireguliuoti. Padidinus variklio apkrovą, variklis darbo mašinai atiduoda daugiau mechaninės energijos. Dėl to jis ima daugiau elektros energijos, nes padidėja jo galia. Samprata apie greičio reguliavimą. Yra trys greičio (sūkių dažnio) reguliavimo būdai, keičiant: magnetinį srautą ; inkaro grandinės reguliavimo reostato varžą Rra; inkaro apvijos įtampą. Mažindami žadinimo srautą, variklio greitį galime didinti. Didindami reguliavimo reostato varžą Rra, nuo vertės Rra=0, variklio greitį galime mažinti. Variklio inkaro apvijos įtampa tikslinga tik mažinti. Kai reikia gauti platesnį greičio reguliavimo diapazoną, greitis mažinamas, mažinant įtampą, o didinamas-mažinant žadinimo srautą. Mechaninė charakteristika. Tai elektros mašinos sūkių dažnio priklausomybė nuo jos statinio mechaninio momento n=f(M). Variklio tuščiosios eigos sūkių dažnis n0=U/(CE*), t.y. priklauso tik nuo įtampos ir magnetinio srauto. Kai variklio įtampa ir srautas yra vardiniai-UN, N-ir inkaro grandinėje reostatas neįjungtas (Rra=0), variklio mechaninė charakteristika n=f(M) yra vadinama natūraliąja. Mechaninė charakteristika yra vad. dirbtinąja. Skirtingų variklių tipų ypatumai. Nepriklausomo ir lygiagretaus žadinimo variklis. Nepriklausomo žadinimo variklio žadinimo ir inkaro grandinės yra prijungiamos prie dviejų atskirų nuolatinės įtampos šaltinių. Svarbiausias tokio variklio pranašumas yra tas, kad jo inkaro įtampą galima reguliuoti, nekeičiant magnetinio srauto. Lygiagretaus žadinimo variklis yra praktiškai naudojamas žymiai plačiau, nes jam pakanka vieno nuolatinės įtampos šaltinio, prie kurio lygiagrečiai prijungiamos žadinimo ir inkaro apvijų grandinės. Tokio variklio žadinimo srautas f yra pastovus, jei U=const ir nekeičiama žadinimo grandinės varža. Lygiagretaus žadinimo variklio sūkių dažnis mažai priklauso nuo apkrovos. Kad variklis normaliai veiktų, variklio žadinimo grandine būtinai turi tekėti srovė. Jei darbo metu žadinimo grandinė nutrūktų, tai gali būti pavojinga varikliui ir jį reikia skubiai atjungti nuo tinklo. Nuoseklaus žadinimo variklis. Šio variklio inkaro ir žadinimo srovė yra ta pati: Ia=Is. Paleidimo metu žadinimo srautas s didesnis už vardinį, nes žadinimo apvija teka paleidimo srovė. Nuoseklaus žadinimo variklis negali veikti neapkrautas. Jis turi didelį paleidimo momentą (lyginant su lygiagretaus žadinimo varikliu). Jam nepavojingi dideli apkrovos momento pokyčiai. Nuoseklaus žadinimo varikliai plačiai naudojami elektrinio transporto ir kėlimo mašinose. Mišraus žadinimo variklis. Šio variklio savybės ir mechaninės charakteristikos yra tarpinės. Dažniausiai jo žadinimo apvijos sujungiamos taip, kad žadinimo srautai f ir s būtų tos pačios krypties. Mišraus žadinimo varikliai turi didelius paleidimo momentus, nes paleidimo metu padidėja žadinimo srautas s. Jie naudojami valcavimo staklynuose, spaustuvės įrengimuose, keltuvuose. Jų greitis paprastai reguliuojamas kaip ir lygiagretaus žadinimo variklių. Generatorių ypatybės ir charakteristikos. Pagal žadinimo būdą elektromagnetinės nuolatinės srovės generatorius galima suskirstyti į dvi grupes:1.Nepriklausomo žadinimo generatoriaus žadinimo apvijai elektros energiją tiekia kitas nuolatinės srovės šaltinis. Tokio generatoriaus žadinimo srovė nepriklauso nuo jo apkrovos. 2.Savojo žadinimo generatoriaus žadinimo apvija paprastai gauna elektros energiją iš jo paties inkaro apvijos. Tokio-susižadinančio-generatoriaus žadinimo srovė priklauso nuo jo apkrovos. Savojo žadinimo generatoriai gali būti lygiagretaus, nuoseklaus arba mišraus žadinimo. Svarbiausios charakteristikos. Generatorius galima apibūdinti trimis pagr. charakteristikomis:1.tuščiosios eigos (vidinė) charakteristika yra generatoriaus EVJ priklausomybė nuo jo žadinimo srovės-E=f(If). 2.Išorinė charakteristika yra generatoriaus įtampos priklausomybė nuo apkrovos srovės-U=f(I). 3.Reguliavimo charakteristika yra generatoriaus žadinimo srovės priklausomybė nuo apkrovos srovės If=f(I), kai U=const. Ji rodo, kaip reikia keisti žadinimo srovę, kad keičiantis generatoriaus apkrovai, jo įtampa išliktų pastovi. Nepriklausomo žadinimo generatorius. Tokio generatoriaus žadinimo apvija yra prijungiama prie kito nuolatinės įtampos šaltinio. Žadinimo srovė ir srautas nuo generatoriaus apkrovos nepriklauso.Tuščiosios eigos charakteristika E=f(If) gaunama, keičiant reguliavimo reostato varžą Rrf. Svarbiausia įtampos mažėjimo priežastis yra įtampos kritimas inkare. Reguliavimo charakteristika If=f(I). Kai, didėjant generatoriaus apkrovai, įtampa mažėja, reikia didinti žadinimo srovę, tuo pačiu srautą ir EVJ, kad įtampa nesikeistų. Lygiagretaus žadinimo generatorius. Prijungę nepriklausomo žadinimo generatoriaus apviją lygiagrečiai jo inkaro apvijai, turėsime lygiagretaus žadinimo generatorių. Tai savojo žadinimo generatorius, kurio gaminamos elektros energijos dalis yra suvartojama magnetiniam laukui sukurti. Išnagrinėsime generatoriaus susižadinimą jo tuščiosios eigos metu. Kadangi statoriaus poliuose paprastai visada yra liktinis magnetinis laukas, sukamo inkaro apvijoje yra indukuojama nedidelė liktinė EVJ. Uždara inkaro ir žadinimo grandine teka nedidelė žadinimo srovė, kuri sukuria nedidelį žadinimo srautą. Pastarasis sustiprina mašinos polių srautą, todėl padidėja EVJ. Dėl to žadinimo srovė sustiprėja, sukurdama didesnį žadinimo srautą. Asinchronines masinos. Tai kintamosios sroves masinos.Statoriuje sudaro- mas sukamasis magnetinis laukas.Rotorius sukasi greiciu,kuris nelygus magnetinio lauko greiciui, todel sakoma,kad rotorius sukasi asinchroniskai. Asinchr masinos gali dirbti variklio ir generato- riaus rezimu.Placiausiai naudojami asinchroniniai trifaziai varikliai.Gaminama ir naudojama nemazai asinchr varikliu,jungiamu i vienfazi tinkla,bet ju galia ne didesne kaip 500W.Svarbiausias ju truku- mas tas,kad yra sudetingiau pakeisti ju darbo chara kteristikas,reguliuoti greiti. Statoriaus magnetinis laukas. Tokiam magnetiniam laukui gauti naudojame apvi-ja kuria sudaro trys vienodos rites,isdestytos taip kad tarp ju asiu butu 1200 kampai.Prijungus tokia apvija prie trifazio tinklo,jos ritemis teka 3 lygios, bet besiskiriancios 1200 faze sroves: iA= Imsin ω t ; iB= Imsin (ω t - 2π/3); iC= Imsin (ω t - 4 π/3).Kiek-viena srove ,tekedama rite,sukuria apie ja kintama- ji magnetini lauka,o visi kartu sie laukai sudaro visos apvijos sumini magnet lauka.Visu triju riciu magnet lauku linijos apvijos vidineje erdveje yra tos pacios krypties.Gaunamas vienos poliu poros magnet laukas,kurio padetis ivairiais laiko momen- tais yra kitokia.Kiekvienos rites magnet indukcijos momentine verte bet kuriuo laiko momentu yra proporcinga rite tekancios sroves moment vertei. Visos apvijos magnet indukcija: B(t)= BA(t)+ BB(t) + BC(t). Suminio magnet lauko ypatybes :1)Kai tri- faze apvija sudaro trys rites,isdestytos erdveje 1200 kampais,gaunamas vienos poliu poros (p=1) suka- masis magnet laukas.2) Gauto magnet lauko induk cija kiekvienu laiko momentu B=1,5Bm=const . 3)Statoriaus magnet laukas sukasi tiesiogines faziu sekos kryptimi. Magnet lauko sukimosi krypti gali- ma pakeisti sukeitus apvijos riciu prijungimo prie tinklo seka (pakeitus sroviu faziu seka). Tam reikia sukeisti vietomis bet kuriu dvieju riciu pradzias. Trifazis dvieju poliu poru (p=2) magnet laukas su- daromas panaudojant 6 riciu apvija.Dvieju poliu poru magnet lauka galima gauti kai kiekviena apvi jos faze sudaryta is dvieju pvz, nuosekliai sujungtu riciu. Pagaminus kiekviena apvijos faze is dar dau- giau riciu,galima sudaryti magnet laukus,kurie turi poliu poru p=3,4,5 .Bendruoju atveju apvijos riciu skaicius turi buti lygus 3p,o kampai tarp ju pradziu 3600 /3p .Magnet lauko kampinis greitis: ωo = 2πf / p. Asinchroninio variklio veikimo principas ir sandara . Sukamasis magnetinis laukas kerta lai- dininkus.todel juose indukuojamos EVJ. EVJ kryptis nusakoma desiniosios rankos taisykle.Lai-dininkai nejuda,o juda magnet laukas.Kadangi lai- dininku grandine yra uzdara, tai ja teka srove,ku-rios kryptis tokia pat kaip ja sukurusiu indikuotu EVJ. Laidininkus kuriais teka srove ir kurie yra magnet lauke,veikia elektromagnetines jegos,kuriu kryptis nusakoma kairiosios rankos taisykle. Mato- me kad sios jegos stengiasi sukti laidininkus mag- netinio lauko sukimosi kryptimi.Tarkime,kad laidi- ninkai gali suktis ir ju sukiu daznis n.Tik tuo atveju kai atsiranda skirtumas Δn = no – n >0,laidininkus ima veikti elektromagnet jegos,sudarancios elektro magnet sukimo momenta.Laidininkai ,esantys sukamajame magnet lauke,varomi elektromagnet momento,gali suktis tik asinchroniskai, t.y. atsilik- dami nuo magnet lauko.Del to asinchronines masi- nos, dirbancios variklio rezimu,rotoriaus sukiu daz nis yra mazesnis nei magnet lauko: n

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!