TURINYS Įvadas 2 1. Elektroninio verslo ir elektroninės komercijos sąvokų analizė 3 2.Elektroninio verslo ištakos 3 3.Elektroninės komercijos ir tradicinio verslo analizė 5 4.Elektroninio verslo analizė 7 Išvados 10 Literatūra 11 Įvadas Pasaulio raidos tendencijos rodo, kad nuo agrarinės, industrinės visuomenės sparčiai ir vienareikšmiškai žengiama į informacijos visuomenę. Tai reiškia, kad vis mažiau žmonių reikia žemės ūkiui ir industrijai. Daugėja žmonių, dirbančių paslaugų ir informacinio aprūpinimo srityje. Lietuvai, neturinčiai žaliavų ir nedisponuojančiai kokiais nors kitais strateginės svarbos ištekliais, informacijos visuomenės kūrimo kelias yra gyvybiškai svarbus. Kartu tai išties unikali galimybė būti lygiaverčiais kitų šalių partneriais ir stipriais konkurentais. Tolydžio intensyvėjant informacinės sąveikos procesams, atsiranda globali visuomenė, kurios pagrindiniu bruožu tampa informacija. Globalizacijos sąlygomis transformuojasi nacionalinės valstybės, kuriasi internacionalinės institucijos, formuojasi jų tinklai. Labiausiai industriniu požiūriu išsivysčiusiose valstybėse realiai modeliuojamas kitas pasaulio raidos etapo tikslas - žinių, kompetencijos ir išminties visuomenė. Kiekviena stipri valstybė, pasitelkusi modernią informacijos vadybą, siekia suformuoti savo strateginę poziciją bei sukurti kritinį strateginį pranašumą - savo sėkmės garantą. Darbo objektas – tradicinio ir elektroninio verslo palyginimas. Darbo tikslas – išanalizuoti tradicinio ir elektroninio verslo privalumus bei trūkumus. Darbo metodai – teorinės literatūros analizės, sisteminės ir loginės analizė. 1. Elektroninio verslo ir elektroninės komercijos sąvokų analizė Pramoninio amžiaus konkurencingumo atributų - pigios aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, gausių žaliavos išteklių, transporto infrastruktūros - nebepakanka, kad tarptautinis verslas ateitų į Lietuvą. Nuotolis - jau nebe kliūtis prekybai su tolimais pasaulio taškais. Atsirado nauji informacijos amžiaus konkurencingumo atributai: veiksminga ir daugialypė informacinė infrastruktūra ir darbo jėga, gebanti išnaudoti jos potencialą. Tokia terpė, skatinanti vidaus prekybą ir spartų tarptautinių rinkų plėtojimą - esminis augimo veiksnys, kadangi eksporto rinka ateityje daugeliui valstybių bus didžiausias atskiras bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šaltinis. Prasmingo tikslo siekiančios valstybės modelio formavimas yra svarbus žingsnis kuriant Lietuvos valstybės ateities viziją. Mums reikalinga valstybės idėja, galinti sutelkti dabarties ir ateities kartas. Tokia idėja dabartiniame etape gali tapti informacijos visuomenės, t.y. naujos kokybės visuomenės, kūrimas, kur valstybės, organizacijų, kiekvieno asmens informacinė kompetencija lems jų veiklos efektyvumą. Pasirengimas dirbti ir gyventi informacijos visuomenės aplinkoje tampa esmine prielaida ir bendradarbiaujant su Europos Sąjunga. Siekiant ištirti ir nustatyti elektroninio verslo socialinius ir ekonominius efektus, svarbu apibrėžti, ką reiškia sąvoka "elektroninis verslas". Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia skirtingus elektroninio verslo ir elektroninės komercijos apibrėžimus. Kai kurie elektroninio verslo apibrėžimai (VVemerfelt. 1984; Davis and Sotkin, 1991) apima finansines ir komercines transakcijas, vykstančias elektroninėje terpėje, įskaitant elektroninį pasikeitimą duomenimis (electronic data interchange - EDi, angį.), elektroninius fondu pervedimus (electronic tunds transfer -EFT. angt.) ir operacijas, susijusias su kreditinėmis-debetinėmis banko kortelėmis. 2.Elektroninio verslo ištakos XX a. septintais dešimtmetis, kai pradėtos vykdyti verslo operacijos tarp finansinių institucijų ir korporacijų. Ši elektroninio verslo sistema žinoma palyginti seniai. Joje vykstančių transakcijų apyvartos siekia milijardus piniginių vienetų kasdien. Kiti autoriai (Aston, and Schwarz, 1992: Cronin, 1994). apibūdindami nagrinėjama, terminą, apsiriboja teiginiu, kad elektroninis verslas - tai mažmeninės prekybos operacijos, kuriose sandoriai sudaromi tinkluose, tokiuose kaip internetas. Taigi, nors kompiuteriu ir elektroniniu įrenginių naudingumas verslui plačiai pripažįstamas. Tačiau jų ekonominiai poveikiai nepakankamai apgręžti, ir juos sunku įvertinti oficialioje statistikoje. 1 pav. tradicinio ir elektroninio verslo palyginimas Pasak Craig sąvokos “elektroninis verslas” ir “elektroninė komercija” iš esmės skiriasi. Elektronine komercija yra elektroninio verslo dalis. Tai procesų ir veiksmų rinkinys, leidžiantis vartotojui įsigyti paslaugas ar prekes iŠ jų tiekėjo, naudojant programas ir rinklus transakcijoms vykdyti. Elektroninis verslas apima ne vien pirkimą ir pardavimą.. Pavyzdžiui, elektroninis verslas, gali apimti produkto kūrimą, gamybą, dizainą, taip pat savitarną, aptarnavimą po pardavimo, užklausas ir analizę, kurios leidžia pirkėjui analizuoti ir modifikuoti pirkimo procesą. Taikant elektroninį verslą firmoje, pirmiausia reikia atsižvelgti į du dalykus: programinę įrangą (informacijos apdorojimo priemones) ir duomenis. Programinė įranga parenkama pagal įmonės tikslus, verslo specifiką ir verslo modelio struktūrą. Pagal verslo procese naudojamų duomenų pavidalus parenkama infrastruktūra, reikalinga efektyviam elektroninio veršio modeliui. Pavyzdžiui, jei siekiama įdiegti ryšių su vartotojais valdymo (customer relationsliip management - CRM) sistemą, reikia sukurti efektyvu duomenų pristatymo (paskirstymo) modelį (būdą) į visus taškus, pasiekiamus vartotojui (intemeto tinklapius, telefono linijas, elektroninio pašto korespondenciją, faksą ir t.t.). Duomenys gali būti saugomi įvairiais pavidalais, o įvairiose verslo proceso stadijose (užsakymų priėmimo, apskaitos ir transportavimo) šie pavidalai gali kisti. Dėl to reikia parinkti naudojamos informacijos (duomenų) pavidalą, suderinamą su programine įranga (informacijos arba duomenų apdorojimo priemonėmis). Dėl šios priežasties pirmiausia būtina parinkti reikiamus duomenis, o po to sukurti arba pasirinkti priemones (infrastruktūrą], kuriomis Šie duomenys bus saugomi ir apdorojami. Duomenų dviprasmiškumą žmogus gali suprasti teisingai, o mašina juos supranta vienareikšmiškai, dėl 10 duomenų daugiaprasmiškumą būtina eliminuoti (Craig, 2000). 1999 metais Teksaso centro universitete (University of Texas Centre) atliktas vienas išsamiausių elektroninės komercijos tyrimų (Barua ir kt., 1999). Remiantis Šio tyrimo duomenimis, Barua ir kt. (1999) pasiūlė keturių dedamųjų sistemą, pagal kurią teoriniais metodais galima išmatuoti ir įvertinti internete ekonomiką. Šią sistemą sudaro: 1. Inteneto infrastruktūra, 2. Internete priemonės - programinė įranga, 3. Intenetinio ryšio tiekėjai, 4. Internete (elektronine) komercija. Internetu infrastruktūra apima visą tinkline ryšio infrastruktūra, reikalingą verslo operacijoms vykdyti. Ją prižiūri telekomunikacijos įmonės ir kiti kompiuteriu bei tinklines įrangos gamintojai. Interneto priemonių dėmuo susideda iš programinės įrangos, kuri naudojama komercinėms operacijoms vykdyti. Intenetinio ryšio tiekėjų dėmuo susideda iš įvairių aptarnaujančių firmų, kurios įvairiais būdais dalyvauja vanotojo poreikių tenkinimo procese. Interneto komercijos dėmuo apima firmas, plėtojančias verslą visu minėtu trijų dėmenų terpėje (Mahadevan. 2000). Dauguma tyrėjų pastebi, jog, atliekant statistinius apskaičiavimus, sunku atskirti elektroninės komercijos transakcijas ir išvengei skaičių dubliavimo, kadangi daugelis firmų veikia durniau negu vienoje ar dviejose iš išvardytu sričių. Elektroninė komercija" neapima organizacijų pristatančių internete savo tinklapius jų informacija apie jų gaminamus produktus, kuriuos jos parduoda materialiame pasaulyje. Elektroninėje komercijoje dalyvauja tik firmos, vykdančios komercinius sandorius internete, ir tai riboja sąvokos "elektroninė komercija" turinį (Mahadevan, 2000). 3.Elektroninės komercijos ir tradicinio verslo analizė Elektroninė komercija keičia prekybos tradicijas. Pasak Varian, (1999), elektroninė komercija - tai vienas pagrindinių naujos tinklinės ekonomikos elementų. Elektroninę komerciją plėtojančio organizacijos pasižymi kompleksiškumu, o tai skatina tyrinėti reiškinius ir dėsnius, susijusius su elektronine komercija, tarpdisciplininiu požiūriu. Vis dėlto didžioji dalis pradinės mokslinės literatūros apie elektroninę komerciją buvo labai spekuliatyvi (Davis and Botkin, 1991; Aston and Schwarz, 1992; Taps-cott and Caston, 1993). Elektroninės komercijos mastu didėjimas paskatino atlikti nuodugnesnius elektronines komercijos naudojimo tarp organizacijų tyrimus (Cronin, 1994; Tapscott, 1995; Lloyd and Boyle, 1998). Apskritai literatūroje, nagrinėjančioje elektroninę komerciją plėtojančių organizacijų veiklą, ryškus entuziazmas dėl elektronines komercijos teikiamos naudos ir verslo augimo perspektyvų, tačiau pasigendama tikslesnių empirinių tyrimų apie elektroninės komercijos teikiama naudą ir jos mastus. Fraser (2000) teigimu, elektronine komercija yra vienas iš naujų komunikacijos būdų. Jo atsiradimą sąlygojo sparti interneto plėtra. Elektroninę komerciją galima apibrėžti kaip interneto naudojimą vertę teikiančios informacijos pasikeitimui, užsakymams ir apmokėjimams tarp įmonių, taip pat tarp firmų ir galutinių vartotojų- Elektroninė komercija, pasak Fraser (2000), apibūdinama kaip informacinių technologijų vykdoma saugi prekyba prekėmis, informacija ir paslaugomis. Elektroninė komercija ekonominiu-vadybiniu požiūriu patraukli tuo, kad sudaro sąlygas įmonei įgyti pagrindinius keturis konkurencinius pranašumus: 1. Sumažinti produkto kaštus galutiniam vartotojui, išvengus prekybinių tarpininku - tai leidžia padidinti įmonės pelną,. 2. Sumažinti bendruosius kaštus, sutaupius laiko, atliekant pirkimo, tiekimo ir logistikos operacijas. 3. Patobulinti informacijos rinkimą ir apdorojimą – tai sudaro sąlygas tobulinti tiekimo grandinės valdymą. 4. Išplėsti rinkas ir atrasti naujas rinkas mažesniais kaštais, surenkant ir apdorojant informaciją apie egzistuojančiu ir potencialių vartotojų poreikius – tai sudaro galimybe geriau pažinti vartotojus ir atitinkamai tobulinti produktus. Elektroninės komercijos paskirtis - pakeisti tradicini prekybos mechanizmą, padaryti jį lankstesnį ir kokybiškai turtingesni, suteikti rinkos dalyviams galimybę keistis informacija jierns patogioje vietoje, priimtinu laiku ir interaktyvioje aplinkoje. Elektronine komercija galima traktuoti kaip nauju išteklių panaudojimą siekiant geresnių veiklos rezultatų nei konkurentai, todėl i elektroninės komercijos teikiamą naudą galima žiūrėti iš ištekliu panaudojimo firmoje efektyvumo pozicijų (\Yemertclt, 1984: Bamey. 1991: Peterai, 1993). Sis požiūris plačiai paplitęs ir mokslinėje literatūroje (Tapscott, 1995). Elektronine komercija apibrėžia kaip organizaciniu sistemų kombinacija (suderinimą tarpusavyje), kuri sukuria terpe elektroninei prekybai materialiais ir nematerialiais produktais. Šių sistemų kombinacija pagrįsta kooperacija tarp atskirų firmų- pardavėjų (Lewis šią kooperaciją vadina "hierarchija”), logistikos įmonių ir rinkos (pirkėjų). Elektroninės komercijos plėtra paskatino elektroninės rinkos atsiradimą. Elektronine prekyba susijusi su informacijos srautais, todėl dauguma firmų jungiasi į strategines sąjungas (arba "elektronines hierarchijas") kartu su logistikos įmonėmis. Pastarosios vaido fizinius prekių srautus. kurie yra mainų, vykstančių elektroninėje terpėje taip pirkėjo ir pardavėjo, pasekmė (Lewis. 2001). Kiti autoriai (Coppel, 2000; Ah-Wong, 2001; Heffes, 2001) elektroninę komerciją apibrėžia gan abstrakčiai, tačiau jų įvardyti šios sąvokos bruožai gali būti logiškai tarpusavyje susieti. Pavyzdžiui, anot Coppef (2000), elektroninė komercija - tai prekyba internete prekėmis ir paslaugomis, kurios gali būti pristatomos fiziškai (offline) arba jos gali būti "suskaitmenintos" ir pristatomos interneto tinklu (online), Ah-Wong (2001) elektroninė komercija apibūdina kaip metodą arba būdą, kurį galima panaudoti elektroniniame versle reklamai, pirkimui, pardavimui, paskirstymui, informavimui ir pristatymui prekių ir paslaugų tiek vietiniams, tiek globaliems pirkėjams ir rinkoms. Pasak Heffes (2001) elektronine komercija apibrėžiama kaip interneto panaudojimas Įmonės kuriamos vertės didinimui įmonės verslo proceso pagrindimams dalyviams (tiekėjams, darbuotojams, vartotojams, akcininkams ir kt.). Internetas - globalinis komunikacijos mechanizmas. Vertes didinimas čia suprantamas kaip kaštų mažinimas ir paslaugos (produkto) kokybės tobulinimas. Verslo procesų atžvilgiu elektroninė komercija apibūdinama kaip elektroninių tinklų naudojimas siekiant supaprastinti ir pagreitinti visus verslo procesų etapus: nuo produkto pateikimo iki pardavimo ir pristatymo. 4.Elektroninio verslo analizė Organizacijos požiūriu elektroninė komercija aprėpia visas interneto ir kitų interaktyvių informavimo priemonių transakcijoms vykdyti, o elektroninis verslas tapatinamas su vertę teikiančiu informacijos srautų pasikeitimu tarp atskirų verslo vienetu (organizacijų ir fizinių asmenų). Vadinasi, galima daryti išvada, kad elektroninis verslas - tai ta terpė, kurioje veikia ir plėtojasi elektroninė komercija - tokia nuostata bus vadovaujamasi šiame darbe. Elektroninio verslo sąvoką padeda suprasti ros išskaidymas i tris esminius komponentus (Parker, 2000); 1. Elektroninio verslo infrastruktūra; 2. Elektroninio veršio procesus; 2. Elektronines komercijos transakcijas - pirkimą ir pardavimą). Svarbus bendras elektroninio verslo procesų ir elektroninės komercijos transakcijų bruožas - abiejų priklausomumas nuo kompiuterinių tinklų naudojimo mastų u- intensyvumo. Kita vertus, kompiuterinių tinklu naudojimas kontraktams sudaryti - tai pagrindinis elektroninio ir kitu rūšių verslo skiriamasis bruožas. Elektroninio veršio infrastruktūra - tai dalis infrastruktūros, kurioje vyksta elektroninio verslo procesai ir atliekamos elektroninės komercijos transakcijos. Tai apima kompiuterius, maršrutizatorius ir kita kompiuterine įrangą, palydovinės, kabelinės ; optines komunikacijos techniką, tinklų kanalus, bei sistemine ir programine įrangą. Čia taip pat priskiriamos išlaidos rėmimo paslaugoms, tokioms kaip iternetinio tinklapio kūrimas, konsultacijos, elektroninis apmokėjimas, žmogiškasis kapitalas (pavyzdžiui, programuotojai). Elektroninio verslo procesas apibrėžiamas kaip bet koks procesas, kuriame verslo organizacija dalyvauja naudodamasi kompiuteriniais tinklais. Elektroninio verslo proceso pavyzdžiai - pirkimai, pardavimai, sandėliavimas, gamybos valdymas, logistika, taip pat komunikacijos ir paslaugos, tokios kaip distancinis mokymas ir personalo atranka. Elektroninė komercija - tai bet kokia transakcija, atlikta kompiuteriniame tinkle, kuri apima nuosavybės arba teisių naudotis prekėmis ar paslaugomis perdavimą. Transakcijos prasideda ir vyksta elektroninio verslo procesuose (pavyzdžiui, pardavimuose) ir baigiasi pardavėjo ir pirkėjo susitarimu (sutartimi, kontraktu). Elektronine sutartis, o ne apmokėjimas yra lemiamas veiksnys elektroninės komercijos transakcijoje. Elektronines komercijos transakcijų pavyzdžiai - internetu parduodamos knygos ir kompaktinės plokštelės, gamybinių padalinių prekių pardavimai kitiems padaliniams toje pačioje įmonėje per internetą, arba gamintojo produkcijos pardavimai mažmenininkui per EDI tinklą. Elektroninio verslo ir elektroninės komercijos apibrėžimai susiję. Elektroninis verslas ir elektroninė komercija vyksta elektroniniuose tinkluose, kurie apibrėžiami kaip elektroninėmis jungtimis sujungti įrenginiai, interaktyviai bendraujantys tarpusavyje per tinklo kanalus, į tinklą galima sujungti įvairius elektroninius prietaisus, tokius kaip kompiuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai ir pan. Tokių sąsajų veikimas reikalauja minimalios žmogaus intervencijos (Parker, 2000). Anot Evans (2001), elektroninis verstas - tai visų veršio operacijų integracija elektroninėje terpėje, kur tarpusavyje susiejami vartotojai, tiekėjai, partneriai ir darbuotojai. Apibrėžimas, be minėtų komponentų, taip pat apima marketingą, užsakymų priėmimą, prekių gabenimą, atsargų kiekio nustatymą, užsakymo įvykdymą, paskirstymą ir rėmimą. Pasak Dugan (2000). elektroninis verslas yra efektyvus tinklo teikiamu galimybių panaudojimas organizacijoje komercinėms transakcijoms vykdyti. Elektroninis verslas suteikia galimybę įmonei dinamiškai sąveikauti su tinklo dalyviais (gamintojais, pirkėjais, tiekėjais, įvairiomis aptarnaujančiomis firmomis ir pan.). Kai vartotojas vykdo transakciją, grupė verslo procese dalyvaujančiu subjektų šuo momentu prisideda prie transakcijos. Visi verslo proceso elementai įmonėje - informacinės technologijos įrenginių funkcijos, logistikos operacijos, apmokėjimo ir pristatymo formos - priderinami prie konkrečios pardavimo-įsigijimo procedūros. Elektroninio verslo efektyvumas pasireiškia firmos ekonominiu - vadybiniu pasiekti ir suburti vartotojus, patiriant mažiausias laiko sąnaudas. Išvados 1. Elektroninė komercija - tai internetinio tinklo naudojimas vertę teikiančios informacijos pasikeitimui ir mainų transakcijoms, apimančioms nuosavybės arba teisių naudotis prekėmis ar paslaugomis perdavimą, t.y. prekybą materialiais ir nematerialiais produktais. Elektroninės komercijos transakcijos vyksta elektroninio verslo procesuose ir baigiasi pardavėjo ir pirkėjo sandorio sudarymu. Elektroninės komercijos tikslas - interneto panaudojimas įmonės kuriamos vertės didinimui verslo proceso pagrindiniams dalyviams, siekiant tobulinti ir spartinti visos verslo procesų etapus: nuo produkto pateikimo iki pardavimo ir pristatymo. Elektroninės komercijos proceso rezultatas - prekybinių sandorių sudarymas internete - elektroninėje rinkoje. Elektroninis verslas - tai efektyvus tinklo ir infrastruktūros teikiamų galimybių panaudojimas visų verslo operacijų, apimančių gamybą, vadybą, marketingą, logistiką ir komercija, integracijai elektroninėje terpėje, kurioje tarpusavyje susiejami tinklo dalyviai: gamintojai, tiekėjai, partneriai ir vartotojai. Elektroninio veršio tikslas - maksimizuoti įmonės gaunamą pelną, sudaryti sąlygas efektyviai ir betarpiškai sąveikauti su kitais tinklo nariais verslo proceso dalyviais -interaktyvioje aplinkoje. Idealiame elektroninio verslo modelyje vieno komercinio sandorio įvykdymo kastai lygūs neriboto skaičiaus sandorių įvykdymo kaštams, t.y. ribiniai sandorio sudarymo kastai lygūs nuliui. Elektroninį komercija - tai elektroninio verslo komponentas. Elektroninės komercijos procesuose atliekamos prekių ir paslaugų pirkimo, pardavimo, rėkiamos, paskirstymo, informavimo ir pristatymo operacijos tiek vietinėse, tiek globaliose rinkose. Elektroninėje komercijoje dalyvauja tik firmos, vykdančios komercinius sandorius internete. Elektroninė sutartis, o ne apmokėjimas yra lemiamas veiksmas elektroninės komercijos transakcijoje. Elektroniniame versle pagrindine techninė problema - duomenų, naudojamą įvairiose verslo proceso stadijose (užsakymų priėmimo, apskaitos ir transportavimo), pavidalo nepastovumas. Duomenų dviprasmiškumą žmogus gali suprasti teisingai, kita vertus, mašina (kompiuteris) juos supranta vienareikšmiškai, dėl to elektroniniame versle būtinas duomenų daugiaprasmiškūmo eliminavimas, pateikiant duomenis standartizuotu pavidalu. Literatūra 2. Ah-Wong, J.. E-commerce progresą. Enablers, inhibitors and ihe shortienn future // European Business Journal. Lon
Šį darbą sudaro 2493 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!