Eksportuojamų prekių muitinės priežiūros ir teisinio reglamentavimo ypatumai

Įvadas Siekdama išsamiau išanalizuoti eksporto iš Lietuvos tendencijas, kuriose pateikta informacija apie bendrovės eksporto veiklą. Darbo objektas: eksporto organizavimo veikla. Darbo tikslas: išanalizuoti eksporto plėtros galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti eksporto apžvalgą. 2. Išanalizuoti Lietuvos eksporto veiklą tarptautinėse rinkose. 3. Išsiaiškinti bendrovės eksporto strategiją. 4. Atlikti bei apibendrinti eksporto pardavimų dinamikos analizę. 5. Atlikti ir pateikti eksporto dinamikos prognozę. Darbo metodai: Mokslinės, periodinės literatūros apžvalga bei statistinių duomenų analizė. 1.Eksportuojamų prekių srautų analizė 1.1. Srautų analizė Praėjusiais metais prekių importo ir eksporto augimo tempai buvo mažiausi per paskutinius ketverius metus. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. prekių įvežta už 30,0 mlrd. Lt (cif kainomis1), o išvežta už 22,1 mlrd. Lt - atitinkamai 4,9 proc. ir 8,7 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija tuo metu buvusį lygį, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, tai rodo ir eksporto dinamikoje vis labiau įsivyraujančią stagnaciją. Nors viso eksporto šuoliukas buvo mažesnis nei prognozavo ekspertai, šalies gamintojų produkcijos pardavimai užsienio rinkose nenuvylė - lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugis per metus siekė 14,3 proc., t.y. daugiau nei 2014-2015 m. vidurkis, o bendras rodiklis nepasiekė laukto dydžio dėl gana ženklaus reeksporto smukimo, ypač automobilių reeksporto į Rytus, ką lėmė Rusijos importo muitų pakeitimai ir vis dar taikomos 2015 m. sankcijos. 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) sumažėjo 0,32 proc. Lietuvos eksporto rodiklius žemyn tempia blogėjanti ekonominė situacija NVS regione, Rusijos ir kitų NVS valstybių valiutų nuvertėjimas, įvestos prekybinės sankcijos. Per šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną sumažėjo 37,4 proc., o nominalia išraiška eksporto netekimai NVS regione šiemet siekia 170 mln. eurų. Eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 54 proc. (nominalia išraiška – 161 mln. eurų), maisto produktų eksportas – 80 proc. arba 119 mln. eurų. Lietuvos eksportą šiuo metu labiausiai tempia ES rinka, kurioje fiksuojamas lėtas, tačiau laipsniškas ekonomikos atsigavimas. 2015 m. pirmąjį pusmetį, lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES rinką, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, padidėjo 4,6 proc., arba 184 mln. eurų. Didele dalimi eksporto plėtrą į ES palaiko Skandinavijos rinkos, pavyzdžiui, eksportas į Suomiją padidėjo 20 proc., o į Švediją – 9 proc. Nors eksportas į likusio pasaulio rinkas (už ES ir NVS ribų) vis dar yra ganėtinai silpnai išplėtotas, visgi šiemet Lietuvos eksportuotojai sustiprino pozicijas naujose rinkose. Šiemet lietuviškos kilmės eksportas į Azijos regioną padidėjo 8,4 proc., arba beveik 8 mln. eurų. Eksporto apimtis į naujas rinkas šiemet padidino Lietuvos chemijos produkcijos, medienos ir baldų, maisto produktų, metalo gaminių ir įrengimų gamintojai. Azijos kontekste sparčiausiai didėja eksportas į Pietryčių Azijos regioną. Eksportas į Kiniją šiemet sumažėjo 6 proc., tačiau tokius rezultatus lėmė sumažėję medienos užsakymai, o kituose segmentuose fiksuojamas tolygus augimas: maisto produktų eksportas padidėjo 50 proc., chemijos produktų eksportas išaugo trečdaliu. Šiemet itin džiugina Lietuvos eksporto dinamika į Šiaurės Amerikos rinką: 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, eksportas į šį regioną išaugo 42 proc. arba 53,5 mln. eurų. Eksportas į JAV šiemet padidėjo 40,5 mln. eurų, į Kanadą eksporto apimtys padidėjo 13 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad eksporto plėtra į Šiaurės Amerikos regioną yra plataus masto – augimas fiksuojamas maisto, chemijos, medienos ir baldų, metalo gaminių ir įrengimų, tekstilės gaminių segmentuose. Įtakos Lietuvos eksporto plėtrai į Šiaurės Amerikos rinką turi įmonių dedamos pastangos naujų rinkų atradimui bei palanki JAV dolerio ir euro kurso dinamika: per metus doleris euro atžvilgiu sustiprėjo 14 proc. Beje, visų aukščiau minėtų eksporto rodiklių metiniai pokyčiai 2014 m. antrą pusmetį buvo didesni nei pirmą. Apžvelgiamąjį laikotarpį nemažu ir beveik pastoviu greičiu augo medienos ir baldų išvežimas. Likusių prekių grupių eksportas dėl Rusijos embargo sumenko. Išimtį sudarė tik tekstilės dirbiniai, kurių rodiklis pastaraisiais metais augo lėtai, o praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo. Dėl stiprėjančios konkurencijos su Azijos gamintojais artimiausiais metais jų spurtas yra mažai tikėtinas, veikiau atvirkščiai. Ypač dideliais svyravimais pastarąjį penkmetį pasižymėjo mineralinių produktų (MP) eksportas, ką lėmė nestabilus žaliavos tiekimas Mažeikių naftai iš Rusijos ir šokinėjančios naftos kainos pasaulio rinkose. Rusijos koncernui Jukos perėmus įmonės valdymą, žaliavos problemos nebeliko, todėl pernai, nepaisant gamyklos sustabdymo profilaktikai (1,5 mėn.), MP eksportas ūgtelėjo 13,4 proc. Tačiau perspektyvos išlieka neaiškios - įmonė išnaudoja visus gamybinius pajėgumus, o pradėtai jos modernizacijai gali sutrukdyti Jukos konfliktas su Rusijos valdžia. 2013-2015 m. neįtikėtinai greitai plėtojosi transporto priemonių išvežimas, kurį pernai pristabdė minėtas automobilių reeksporto smukimas. Vis tik šios prekių grupės statistinis rodiklis ne visai tiksliai atspindi tikrąją padėtį. Lietuvos įmonės pastaruoju metu atlieka gana daug užsienio laivų remonto darbų. Šie laivai deklaruojami kaip perdirbimui įvežamos ir išvežamos prekės, o jų vertė dažniausiai kelis kartus viršija už minėtus darbus gautas pajamas. Pastaraisiais metais sparčiai augo mašinų ir įrengimų (įskaitant elektronikos gaminius) bei maisto produktų eksportas, kuris buvo kiek sutrikęs 2015 m., pradėjus smukti dolerio kursui. 2004 m. maisto produktų išvežimo sąlygas esminiai pagerins gegužės 1 d. įsigaliosiantis ES ribų išplėtimas, todėl augimo tendencija turėtų sustiprėti. Likusių prekių bendras eksportas 2014 m. buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus. Neigiamą pokytį lėmė metalų ir jų dirbinių reeksporto smukimas 2,5 karto, Rusijos vyriausybei skatinus krovinių į Vakarus gabenimą per šios šalies uostus ir tuo sumenkinus Klaipėdos vaidmenį. Nagrinėdami Lietuvos eksporto su minėtais regionais ir atskiromis šalimis rodiklius matome, kad su dauguma iš jų Lietuva pernai turėjo neigiamą balansą. Perteklinė eksportas išliko su Latvija, Jungtine Karalyste ir JAV, pirmą kartą teigiamą saldą turėjome su Prancūzija. Eksportas į šią šalį sparčiai augo jau antri metai iš eilės. Na o dėka minėtos MP statistikos rekordinis perteklius buvo prekyboje su Šveicarija - 78 proc. apyvartos. Priešingame gale buvo Lenkija ir Vokietija - atitinkami deficitai sudarė 45 proc. ir 40 proc. apyvartų. Panašus buvo ir prekybos su Rusija rodiklis, bet su šia šalimi neverta laukti perteklinės prekybos - iš jos Lietuvos įmonės gauna didžiąją žaliavų dalį. Tačiau tikėtina, kad eksportas su Lenkija jau netolimoje ateityje taps labiau subalansuota - dings muitų barjerai, be to ir Vilniaus prekybos planai įsitvirtinti vertė padidėjo 8,1 proc., o importo – 4,3 proc. Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė padidėjo – 13,4 proc. Intensyviau, negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį, didėjo eksportas į ELPA šalis. Bendras eksporto deficitas sumažėjo 5,6 proc. 2016 m. per 2 mėn., Lietuvos eks­portas augo 8,1%, būsimoje išsiplė­tusios ES bendrojoje rinkoje 2004 m. parduota 61,6% visų Lietuvos pre­kių ir paslaugų. 2004 m. beveik visų Lietuvos ūkio šakų eksportas didėjo maždaug penktadaliu. Įspūdingiausiai, beveik 40%, didėjo baldų eksportas, maž­daug penktadaliu daugiau gaminių svetur išvežė maisto prekių, maši­nų, pardavėjai. Kartu duomenys ro­do, jog pamažu bendros tekstilės ir drabužių pramonės eksporto apimtys smunka: manoma, kad jos per 2016 m. metus mažės apie 5%. Lietuvos ekonomikos raidos strateginis tikslas yra sumažinti atsilikimą nuo labiausiai ekonomiškai pažengusių valstybių (tolimesnėje ateityje visiškai likviduoti atsilikimą). Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia spartesnio nei tų šalių ekonomikos augimo. Statistikos departamento duomenimis, per 2016 m. sausio – rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksporto apyvarta padidėjo 5,9 proc., eksportas – 8,1 proc., o importas – 4,3 proc. Eksporto balansas buvo neigiamas ir, atitinkamai lyginant, jis sumažėjo 5,6 proc. (2 lentelė). 2 lentelė. Lietuvos eksporto duomenys (pagal bendrąją prekybos sistemą) Rodikliai 2015 m., mln. Lt 2014 m. 09 mln. Lt Pokytis, proc. Prekybos apyvarta 35330,1 37417,1 + 5,9 Eksportas 14838,9 16039,5 + 8,1 iš to skaičiaus – lietuviškos kilmės 11314,9 12826,3 + 13,4 Importas 20491,3 21377,6 + 4,3 Balansas – 5652,4 – 5338,0 – 5,6 Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pagal bendrąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 10,7 proc. bendro eksporto, importas – 18,9 proc. bendro importo), toliau - Vokietija (atitinkamai 10,0 proc. ir 18,2 proc.), Latvija (9,8 proc. ir 3,8 proc.), Šveicarija (11,5 proc. ir 1,2 proc.), Lenkija (3,3 proc. ir 6,7 proc.). Per 2014 m. 9 mėn. didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Šveicariją (11,5 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (10,7 proc.), Vokietiją (10,0 proc.) ir Latviją (9,8 proc.). 2013 – 2014 m. laikotarpyje eksportuota 12826,3 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, arba 80 proc. bendro Lietuvos eksporto vertės. Didžiausia šių prekių dalis eksportuota į ES ir stojančiąsias (66,1 proc.) bei ELPA šalis (17,3 proc.). Bendrojo Lietuvos prekių eksporto dalis (1 pav.) į ES ir stojančiąsias šalis analizuojamame laikotarpyje sudarė 61,6 proc. bendro Lietuvos eksporto, o jo vertė atitinkamai lyginant sumažėjo (dėl didėjančio mineralinių produktų eksporto į Šveicariją) 2,1 proc. 1.2. Pažeidimų analizė Lietuvos muitine praktiškai vienintele institucija, vykdanti importo ir eksporto kontrole. Taip at prie tokiu pažeidimu pagal muitines vykdomas pagrindines funkcijas reiketu priskirti ir statistiniu duomenu pateikimo tvarkos pažeidima, intelektines nuosavybes teisiu pažeidima, nepaklusima uniformuoto muitines pareiguno teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone. Kadangi muitine yra viena iš mokesciu administratoriu, prie muitines veiklos pažeidimu reiktu priskirti ir pažeidimus, kurie susije su akciziniu prekiu laikymu, gabenimu, pardavimu. 23%__ akciziniu prekiu laikymu. 26%__ gabenimu. 51%__ pardavimu. Kiti administraciniai teises pažeidimai, už kuriuos muitines pareigunai gali surašyti ATPP Muitu teises, muitines veiklos pažeidimai. Pažeidimai, kuriu pagrindinis objektas tiesiogiai nesusijes su muitines veikla, taciau tokio pažeidimo objektas ar dalykas susije su jo importu ar eksportu. Atlikus analize bendrai visu administraciniu teises pažeidimu, už kuriuos muitine turi teise surašyti ATPP, visgi reiketu pamineti, kad aktualiausi muitinei yra muitu teises ir muitines veiklos rušies pažeidimai, bei keletas pažeidimu susijusiu su akciziniu prekiu gabenimu. Tokia išvada galime daryti apžvelge Kauno teritorines muitines veiklos zonos 2005-2007 m statistinius duomenis, nusakancius praktikoje dažniausiai pasitaikancius pažeidimus (6-8 priedai). Aišku, pagal kiekvienos teritorines muitines skirtinga geografine buvimo vieta, specifika, gali pažeidimu pobudis skirtis, taciau, autoriaus nuomone, I rušiai priskirti muitu teises ir muitines veiklos pažeidimai yra aktualiausi muitines veikloje. Ju atskleidimu, tyrimu, administracines atsakomybes taikymu. Igyvendinami vieni pagrindiniu muitines uždaviniu, tikslu, taikomi muitu teises aktai, muitines veiklos taisykles konkreciu atveju. Šiu pažeidimu tyrimo aktualuma apsprendžia ir tai, kad už tokio pobudžio pažeidimus administracine atsakomybe taiko, nuobaudas skiria išskirtinai muitines institucija, išskyrus tam tikrus pažeidimus ir kvalifikuojanciu aplinkybiu atvejus, kuomet administracine atsakomybe taiko teismas. Visu pažeidimu kvalifikavimas, ar kiekvieno atskirai, yra atskira plati tema, autorius detalesnei teisinei kvalifikacinei analizei pasirinko viena pažeidima. Ivertine kvalifikavimo sudetinguma, atliksime vieno administracinio teises pažeidimo - Prekiu (daiktu) deklaravimo tvarkos pažeidimo sudeties teisine kvalifikavimo analize. Taciau akcentuotina ir tai, kad del tokiu veiku dažnai nepradedama administracine teisena, nenustacius pažeidimo sudeties, nors pažeidimo požymiai nustatomi (tokiu atveju gausu, taciau statistikos pateikti nera galimybes, nes ji nevedama). Antra, moksliniu veikalu, periodiniu leidiniu ar teismu išaiškinimu apie tokio pobudžio pažeidimus, ju analize darbo autoriui neteko nustatyti, kai tuo tarpu apie kontrabandos pažeidimus ar nusikaltimus informacijos, moksliniu veikalu, teismu nuolatiniu apibendrinimu gana daug. Trecia, tokio pobudžio pažeidimu apgaules mechanizmai gana Ivairus, sudetingi, todel aktualus ju kvalifikavimas, kad nebutu išvengta nebaudžiamumo. Ketvirta, tokiu pažeidimu analize bei tyrima salygoja ir gana gausi teismine praktika, reiškianti, kad su šiu pažeidimu kvalifikavimu nesutinka asmenys. Prekiu (daiktu) deklaravimo tvarkos pažeidimo priimti nutarimai ir paskirtos nuobaudos yra vieni 4 dažniausiai skundžiamu, Ivertinant tai, kad muitines pareigunai gali surašyti ATPP net už 35 veikas. Penkta, ka mes pastebesime analizuodami darbe, galima teigti, kad teismine praktika gana dažnai buna skirtinga, nevienodai taikomi teises aktai, todel tokio pobudžio pažeidimu kvalifikavimas tampa dar sudetingesniu. Šešta, autoriaus nuomone, tokiu pažeidimu kvalifikavimas yra labai sudetingas, ne visada galima nustatyti tokio administracinio teises pažeidimo visus sudeties elementus, butina ypac kruopšciai vertinti Irodymus, o pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostata, administracinio teises pažeidimo bylos teisena negali buti pradeta, o pradetoji turi buti nutraukta, kai nera administracinio teises pažeidimo Ivykio ir sudeties. 2015 m. kovo mėn. prekių eksportuota už 1,9 mlrd. EUR (6,6 mlrd. Lt), importuota – už 2,2 mlrd. EUR (7,5 mlrd. Lt), remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,1 mlrd. EUR (3,7 mlrd. Lt). Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,3 mlrd. EUR (0,9 mlrd. Lt). Per mėnesį (2015 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.) eksportas padidėjo 10 proc., importas – 11,7 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs antžeminio transporto priemonių (30,8 proc.), farmacijos produktų (42,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (18 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs antžeminio transporto priemonių (31,6 proc.), įvairių chemijos produktų (2,7 k.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (14,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 14 proc., importas – 18,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 6,3 proc., be mineralinių produktų – 12,4 proc. Eksportas į Rusiją padidėjo 6,2 proc., lietuviškos kilmės prekių – sumažėjo 2,1 proc. Per metus (2015 m. kovo mėn., palyginti su 2014 m. kovo mėn.) eksportas padidėjo 0,1 proc., importas – 1,8 proc. Eksporto padidėjimą lėmė padidėjęs trąšų (30 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,2 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (21,1 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (19,2 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 0,4 proc., importas – 7,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 0,3 proc., be mineralinių produktų – 3,2 proc. Eksportas į Rusiją sumažėjo 31,6 proc., lietuviškos kilmės prekių – 60,2 proc. Maisto ir žemės ūkio produktų (KN I–IV sk.) eksportas į Rusiją smuko 63,1 proc., lietuviškos kilmės maisto ir žemės ūkio produktų – 86,2 proc. 2015 m. sausio–kovo mėn., palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, eksportas sumažėjo 4,4 proc., importas – 1,5 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs naftos produktų (12,3 proc.), valgomųjų daržovių (56 proc.) bei antžeminio transporto priemonių (22,8 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs žalios naftos (28,8 proc.), valgomųjų daržovių (48,9 proc.) importas. Eksportuotų naftos produktų ir importuotos žalios naftos vertės sumažėjimą lėmė naftos kainų kritimas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 2,8 proc., o importas padidėjo 3,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,8 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 1,1 proc. Eksportas į Rusiją sumažėjo 33,6 proc., lietuviškos kilmės prekių – 60,4 proc., įtakos tam turėjo kritęs pieno ir pieno produktų (99,6 proc.), nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų (79,5 proc.) eksportas, mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų visai nebuvo vežta. Maisto ir žemės ūkio produktų (KN I–IV sk.) eksportas į Rusiją smuko 64 proc., lietuviškos kilmės maisto ir žemės ūkio produktų – 85,3 proc. (2014 m. sausio–kovo mėn. jų eksportas sudarė 81,4 mln. EUR, tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu – 11,9 mln. EUR). 2015 m. sausio–kovo mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,7 proc.), Latviją (9,9 proc.), Lenkiją (9,5 proc.) ir Vokietiją (9 proc.), o importavo iš Rusijos (15,5 proc.), Vokietijos (11,4 proc.), Lenkijos (10,3 proc.) ir Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (12,7 proc.), Latviją (7,7 proc.), Jungtines Valstijas (7,1 proc.) ir Lenkiją (7 proc.). 2015 m. sausio–kovo mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,6 ir 21,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 13,8 ir 17,5 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (atitinkamai 12,6 ir 12,7 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (19 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,5 proc.), paruoštų maisto produktų (7,9 proc.). Eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2015 m. sausio–kovo mėn. KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR                   Dalis, proc.               Lietuviškos kilmės prekių dalis, proc. Pokytis, palyginti su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, proc.   Iš viso 5 175,7 100,0 58,7 –4,4 V       Mineraliniai produktai 757,4 14,6 76,1 –12,6 27     Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 750,6 14,5 76,2 –12,2 XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 716,8 13,8 23,1 3,6 84     Katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 437,6 8,5 16,5 13,1 VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 650,6 12,6 53,6 19,8 31     Trąšos 300,1 5,8 86,2 26,3 XX Įvairūs pramonės dirbiniai 422,0 8,2 83,9 4,9 94     Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje, šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai, surenkamieji statiniai 393,1 7,6 87,1 6,4 IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 346,4 6,7 69,0 –3,7 24     Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 79,9 1,5 100,0 50,8 II Augaliniai produktai 327,8 6,3 42,6 –27,6 08     Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos 95,2 1,8 3,6 –19,3 VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 323,1 6,2 71,5 –5,9 39     Plastikai ir jų gaminiai 300,3 5,8 76,1 –6,3 XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 297,4 5,7 60,5 –9,1 62     Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 103,8 2,0 58,4 –9,8   Kita 1 334,2 25,9 60,4 –6,5 Tiketina, kad tam tikrais atvejais net nesurašomi ATPP del neteisingai nurodytos prekiu vertes, prekes kodo ar kilmes, 45 Pagal ATPK 301 str. Organas (pareigunas), nagrinejantis administracines teises pažeidimu bylas, atsižvelgdamas I aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat I šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybe lengvinancias bei kitas Istatymu nenurodytas lengvinancias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesne nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesne nuobauda....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!