Norint išspręsti dauguma mokslo klausimų, dažnai vien stebejimų neužtenka. Kad įsitikintume, ar teiginys yra teisingas turime situacijoje kažką pakeisti, nutraukti ir stebėti, koks bus viso šito rezultatas. Toks stebėjimas vadinamas vienokiu ar kitokiu eksperimentu. Pagrindinis eksperimento skirtumas nuo stebėjimo yra tai, kad tyrėjas kontroliuoja situaciją, gali sukurti tam tikrą aplinką, pasirinkti reikalingus tyrimo objektus ir t. t. Tačiau dažnai atliekant eksperimentus iškyla nemažai problemų. Bene svarbiausia problema yra tai, kad neaišku, kiek kartų reikia daryti eksperimentą, kokius prietaisus, tyrimo objektus, vietą ir aplinkybes pasirinkti, kad eksperimento rezultatai būtų tikslūs ir nepaneigiami. Ir kaip atpažinti ar rezultatai yra neteisingi? Jei eksperimento vykdytojas padaro neteisingas išvadas ar neteisingai suformuoluoja savo užduotį ir gauna klaidingus eksperimento rezultatus, tada iškyla dar viena problema: kokios klaidingo eksperimento pasekmės ir poveikis ateities eksperimentams? Referato tikslas yra pabandyti išspręsti šias problemas, remiantis knygos „ Kas yra mokslas?“ autoriaus Alan F. Chalmers, knygos „Kas yra filosofija“ autoriaus Arlvydo Šliogerio bei knygos „Mokslo ir revoliucijų struktūra“ autoriaus Thomas S. Kuhn samprotavimais.
Stebėjimais dažnai sunku atrasti tikrąją reiškinio esmę, todėl moksle (ypač gamtos) itin sunku išsiversti be eksperimentų. Alan F. Chalmers patvirtina tai duodamas labai aiškų pavyzdį iš gamtos: vaikystėje jie su broliu pastebėjo, kad žolė aplink karvės mėšlo krūvas auga aukštesnė. Dar neekspermentavę jie susidarė skirtingas nuomones, vienas iš jų manė, kad taip yra dėl tręšiamojo mėšlo poveikio, o kitas — kad mėšlas neleidžia išgaruoti drėgmei. Autorius mano, kad atlikus eksperimentą, t.y. pavyzdžiui neleidus karvių į tą lauką kokį sezoną, tikriausiai paaiškėtų, kad abu jie klydo, nes karvės tiesiog neėda žolės aplink savo mėšlą.[1,49] Iš šio paprasto pavyzdžio pasidaro aišku, kad norint rasti atsakymus į klausimus, kuriuos mums dažnai užduoda gamta vien tik stebėjimų neužtenka.
Sudėjus visų autorių mintis tik dar kartą galime įsitikinti, kad eksperimentai vaidina svarbų vaidmenį ir yra labai naudingi moksle.
Eksperimentų rezultatų tikslumas
Eksperimentas nuo stebėjimo skiriasi tuo, kad...
Šį darbą sudaro 1345 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!