Nedarbas ir užimtumas Lietuvoje 2007-2011 metais statistinis tyrimas

ĮVADAS Viena svarbiausių makroekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos” rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką. Šio darbo tikslas nustatyti ir išanalizuoti nedarbo lygį, jo priežastis ir skirtumus Lietuvos regionuose 2019 – 2015m.. Darbui keliami tokie uždaviniai: 1. Pateikti teorinius nedarbo aspektus ir nustatyti nedarbo priežastis; 2. Pateikti pirminius statistinius būdus; 3. Išanalizuoti apibendrinančius statistinius rodyklius; 4. Atlikti duomenų analizę; 1. NEDARBAS LIETUVOJE Nedarbas (bedarbystė) – darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje; socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo (dirbančiu laikomas tada, kai asmuo yra užimtas visą arba dalį darbo dienos ir už šią veiklą gauna tam tikrą atlygį). Nedarbu nelaikomi atvejai, kai darbo neturi nepilnamečiai, pensininkai, dirbti negalintys neįgalieji ir kai nedirba žmonės, turintys pakankamai turto ar nedarbinių pajamų, iš kurių gali pragyventi. Nedarbo rūšys: • Sezoninis nedarbas – cikliškas nedarbo svyravimas, dažniausiai pakylantis žiemą ir sumažėjantis vasarą. • Funkcinis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas. • Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas. Terminą „tekamasis“ nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieško darbo arba tikisi jį greitai gauti artimiausioje ateityje. • Struktūrinis nedarbas – nedarbo forma, kurią sąlygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos reikalavimų. • Ciklinis nedarbas – nedarbas, sąlygojamas bendro ekonomikos nuosmukio. Nedarbo priežastys Padidėjusį nedarbą įprasta aiškinti tuo, kad sumažėjo visuminė paklausa. Taigi „kaltas“ čia gali būti bet kuris iš veiksnių, formuojančių visuminę paklausą, pavyzdžiui, ribinis investicijų efektyvumas arba polinkis vartoti. Priešingai negu infliacijos atveju, nedarbas kyla nebūtinai tada, kai tie veiksniai kinta nepaliaujamai. Pavyzdžiui, jei vyriausybės išlaidos sumažėjo ir liko mažesnės, nedarbas padidės ir kurį laiką bus didelis. • Pirma nedarbo priežastis.Kiekvienoje šalyje gyventojų užimtumo lygį lemia efektyvios bendrosios paklausos dydis, kurį sudaro vartojimo paklausa (šalies gyventojų bei vyriausybės išlaidos vartojimo prekėms ir paslaugoms) ir investicijų paklausa (įvairių rūšių – privačių ir vyriausybės – investicijų mastas). Jeigu bendroji paklausa nepakankama arba ima mažėti, sumažėja ekonominis aktyvumas. Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, padaugėja bedarbių, kyla nedarbo lygis. Tuo tarpu bendrajai paklausai padidėjus, ekonomika pagyvėja, bedarbių pradeda mažėti. Taip yra todėl, kad nuosmukio metu (dėl sumažėjusio vartojimo ir investicijų) sumažėja prekių ir paslaugų gamybos apimtis, o kartu ir darbo paklausa. Ekonominiam aktyvumui didėjant, vyksta atvirkščias procesas. Augant firmų produkcijos paklausai, plečiasi gamyba, priimama daugiau darbuotojų. Kuo ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis, tuo nedarbo lygis labiau mažėja. Akivaizdu, kad tai ciklinių ekonomikos svyravimų sukeltas nedarbas. • Antra, gana svarbi nedarbo priežastis būtų ekonomikos struktūros pokyčiai. Techninei pažangai ir kintant žmonių poreikiams, vienų ekonomikos šakų vaidmuo didėja, kitų – mažėja. Tai veikia darbo paklausą, nes naujoms prekėms ir paslaugoms gaminti reikia naujų profesijų bei aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Darbo jėgos paklausos profesinė ir kvalifikacinė struktūra ima neatitikti jos pasiūlos struktūros. Darbuotojai, nesėkmingai mėginantys gauti darbą, reikalaujantį aukštesnės nei jų pačių kvalifikacijos, tampa bedarbiais . Nedarbą didina ir tai, kad naujų prekių ir paslaugų gamyboje naudojamos tobulesnės technologijos, irgi mažinančios darbo jėgos paklausą. • Trečiąją priežastimi galima būtų laikyti – draudimo nedarbo atveju sistemą. Bedarbio pašalpos dabar mokamos visose išsivysčiusiose šalyse. Nors pašalpų konkrečios mokėjimo sąlygos gali skirtis įvairiose šalyse, dalis bedarbių jas gauna. Draudimo nedarbo atveju programos didina nedarbo lygį, kadangi lengvina bedarbių padėtį. Bedarbiai atidžiai stebi santykį tarp bedarbio pašalpos dydžio ir darbo užmokesčio, kurį jie gautų jei sutiktų dirbti pirmą pasiūlytą darbą. Kai kurie teoretikai, pavyzdžiui M. Frydmenas, mano, kad nedarbo pašalpas reikia mažinti, norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paieškas. Pašalpų dydis ir jų mokėjimo terminai turi reikšmės nedarbo trukmei. Nedarbo trukmė, šiuo atveju labiausiai priklauso nuo pašalpos mokėjimo trukmės. • Ketvirta nedarbo priežastis yra ekonominės krizės, kurių nepašalino net valstybinis ekonomikos reguliavimas ir programavimas. Ekonominių krizių metu, kai gamyba sumažėja, nedarbas didėja. Kai ekonomika yra pakilimo fazėje ir įmonėms reikia papildomų darbuotojų, darbdaviai juos ima iš bedarbių tarpo. Tada nedarbas žymiai sumažėja. Tačiau paskutiniais dešimtmečiais nedarbas išlieka ir esant ekonomikos augimui, nes dalis žemos kvalifikacijos darbuotojų nėra įtraukiami, į ekonomines veiklas net ekonomikos pakilimo fazėje. • Penkta nedarbo priežastis yra struktūrinis ūkio pertvarkymas mokslinės techninės revoliucijos sąlygomis. Konkurencija tarp gamintojų gamybos kaštų ir darbo našumo srityje skatina juos nuolat atnaujinti pagrindinį kapitalą – mašinas, įrengimus, elektronines gamybos valdymo sistemas. Moralinis gamybos priemonių nusidėvėjimas pasiekė tokį laipsnį, kad per 5-6 metus pilnai atnaujinami dar fiziškai nusidėvėję darbo priemonių elementai. Todėl „senose“ ūkio šakose, keičiant seną techniką nauja, dalis darbuotojų atleidžiami iš darbo. Be to, naujai besikuriančios gamybos šakos pritraukia santykinai mažiau papildomos darbo jėgos. Vadinasi, nauji kapitalai, palyginti su bendru jų dydžiu, įtraukia į gamybą vis mažiau darbuotojų, o senieji kapitalai, kurių techninė sudėtis atnaujinama, išstumia iš gamybos dalį tų darbuotojų, o senieji kapitalai, kurių techninė sudėtis atnaujinama, išstumia iš gamybos dalį tų darbininkų ir tarnautojų, kuriuos anksčiau įdarbino. • Šešta priežastis tiesiog sumažėjusi produkcijos paklausa, sulėtėjusi ekonomika. Vairuotojai, statybininkai ir daugybė kitų profesijų šiandien tiesiog mažiau reikalingi, nes mažiau kam prireikia jų paslaugų. • Septinta nedarbo priežastis, psichologinis nusiteikimas. Jei iki šiol dalis darbuotojų buvo įsitikinę, kad atlyginimai turi tik kilti. Pavyzdžiui pagal darytą apklausą prieš porą metų, buvo matoma, kad 40 valandų per savaitę žmonės sutiktų dirbti tik už 3000 litų atlyginimą. O šiandien matome atvirkščiai, dauguma žmonių paniškai bijo prarasti bet kokį darbą, todėl neretai leidžiasi žeminami ir išnaudojami, kad neprarastų darbo sutinka su įvairiomis darbdavio sąlygomis. 2.TIRIAMOJI DALIS 2.1 NEDARBO IR UŽIMTUMO LIETUVOJE STATISTINIAI DUOMENYS 2019-2015M. Lyginant nedarbo lygį 2007 metų ir 2010 metų tai šis rodiklis kiekvienais metais didėja, o užimtumas mažėja. Šio nedarbo lygio didėjimas ir užimtumo lygio mažėjimas tendenciją yra nepalanki Lietuvos darbo rinkai ir šalies ekonomikai 2.2 PAGRINDINIAI DARBO RINKOS RODIKLIAI 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. Nedarbo lygis, % 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4 Bedarbiai, tūkst. 69,0 94,3 225,11 29,1 248,8 lgalaikio nedarbo lygis % 1,4 1,2 3,2 7,4 8,0 Užimtumo lygis, 53,9 53,9 49,8 47,8 49,9 Užimtieji, tūkst. 1534,2 1534,2 1415,9 1343,7 1370,9 Aktyvumo lygis, % 56,3 56,3 57,7 58,1 59,0 Darbo jėga, tūkst. 1603,1 1603,1 1640,9 1634,8 1619,7 1 lentelė. Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai 2007 – 2011 m. Lietuvoje (Lietuvos statistikos departamento duomenys.) Sklaidos (variacijos) rodikliai Naudotos formulės: 1. Varijacijos užmojis: R= x max – x min R= 3406.31-3138.7 R= 267.61 Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios tiriamos visumos požymio reikšmės. 2.Vidutinis kvadratinis nuokrypis: 189.22 Tai individualių požymio reikšmių nuokrypių nuo aritmetinio vidurkio kvadratų vidurkis. 3.Vidutinis tiesinis nuokrypis: 16587.71/5=3317.54 Tai parodo individualių požymio reikšmių nuokrypį nuo aritmetinių vidurkio. 2. Variacijos koeficientas Variacijos koeficientas vertinamas taip: 1) iki 10% - maža; 2) nuo 10-20% - vidutinė; 3) nuo 20-30% - didelė; 4) 30% ir daugiau - labai didelė. Variacijos koeficientas skaičiuojamas tiek kiekybiniams tiek kokybiniams požymiams, jis leidžia palyginti visiškai skirtingas visumas. V=/ *100% V=189.22/3317.54*100%= 5.70% Variacija maža. Dinamikos eilučių rodikliai Metai Užseniečiai LRpiliečiai 2007 2,5 % 6.1% 2008 3.0% 6.3% 2009 1.7% 4.8% 2010 1.1% 4.2% 2011 1.7% 14.0% 2.lentelė Imigrantai pagal pilietyę. 2007-2011metais. 1.Absoliutus lygio padidėjimas/sumažėjimas Absoliutus lygio padidėjimas/sumažėjimas parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą laikotarpį. Δybaz=yi–y0 Užseniečiai Δybaz 2008/2007 3,0-2,5=0.5 Δybaz 2009/2007 1.7-2.5= -0.8 Δybaz2010/2007 1.1 -2.5= -1.4 Δybaz2011/20071.7-2.5=-0.8 LR piliečiai Δybaz 2008/2007 6,3-6,1=0.2 Δybaz 2009/2007 4.8- 6.1= -1.3 Δybaz2010/2007 4.2-6.1= -1.9 Δybaz2011/2007 14.0- 6.1= 7.9 ∆y=yi–yi-1 Užseniečiai Δy2008/2007 3,0-2,5=0.5 Δy2009/2008 1.7-3.0= -1.3 Δy2010/2009 1.1 -1.7= -0.6 Δy2011/2010 1.7-1.1 =0.6 LR piliečiai Δy 2008/2007 6,3-6,1=0.2 Δy 2009/2008 4.8- 6.3 = -1.5 Δy2010/2009 4.2-4.8 = -0.6 Δy2011/2010 14.0- 4.2 = 9.8 2. Didėjimo/kitimo tempas Tai tempas parodo kiek kartų padidėjo ar sumažėjo reiškinio lygis šio laikotarpio praėjusio laikotarpio atžvilgiu arba kiek procentų siekia praėjusio laikotarpio atžvilgiu. Tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Td =yi/yi-1*100% Užseniečiai Td2008/2007 3,0-2,5*100%= 0.05 Td2009/2008 1.7-3.0*100% =0.13% Td2010/2009 1.1 -1.7*100%=-0.006% Td2011/2010 1.7-1.1 *100%=0.006% LR piliečiai Td 2008/2007 6,3-6,1*100% =0.002% Td 2009/2008 4.8- 6.3 *100% =-0.15% Td2010/2009 4.2-4.8 *100%=-0.006% Td2011/2010 14.0- 4.2 *100%=0.098% Td =yi/y0*100% Užseniečiai Td2008/2007 3,0-2,5*100% =0.05% Td2009/2007 1.7-2.5*100% =-0.8% Td2010/2007 1.1 -2.5*100%=0.14% Td2011/20071.7-2.5*100%=-0.008% LR piliečiai Td008/2007 6,3-6,1*100% = 0.002% Td2009/2007 4.8- 6.1*100% = -0.013% Td2010/2007 4.2-6.1*100%= 0.019% Td2011/2007 14.0- 6.1*100%= 0.79% 3. Padidėjimo tempas Padidėjimo tempas parodo keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį. Tp=Td–100% Užseniečiai Tp 2008/2007=0.05%–100%=0.0005% Tp 2008/2007=0.05%–100%=0.0005% Tp 2009/2007=-0.08%–100%=-0.0008% Tp 2009/2008=0.013% –100%=0.00013% Tp 2010/2007=0.014%–100%= -0.00014% Tp g 2010/2009=-0.006%–100%= -0.0006% Tp 2011/2007=-0.008%–100%= -0.00008% Tp 2011/2010=0.006%–100%= 0.00006% LR pitiečiai Tp 2008/2007=0.002%–100%=0.00002% Tp 2008/2007=0.002%–100%=0.00002% Tp 2009/2007=-0.013%–100%= -0.00013% Tp 2009/2008=-0.15% –100%= -0.0015% Tp 2010/2007=0.017%–100%= 0.00017% Tp 2010/2009=-0.006%–100%= -0.00006% Tp 2011/2007=0.79%–100%= 0.0079% Tp 2011/2010=0.098%–100%=0.00098% Struktūriniai vidurkiai (moda, mediana) Atlyginimas, Lt Darbuotojų skaičius; f Intervalo dydis; d Intervalo vidurys; Sukaupti dažnumai 3500 15 1500 4250 63750 130 0,01 ∑ 130 5000 8800 246600 349 0,109 3.lentelė Vidutnio valandinio bruto užmokeščio indeksai apdirbamojoje gamyboje ir privačiame sektoriuje pagal lietuvos departamento 2007-2011 patekus duomenis 1. Moda Mo = 1360 Lt Tai dažniausiai pasikartojanti statistinės visumos reikšmė, t.y. reikšmė turinti didžiausią dažnį. 2. Mediana Me = 1643.75 Lt Tai vidurinė randžiruotosios eilutės reikšmė, dalijanti ją į dvi lygias dal 3. Reiškinių tarpusavio analizė Metai Darbuo-tojų skaičius; x Pagaminta produkcija, tūkst. vnt; y x2 2008 1501 3,950 5929 1482,25 0,774 2253001 4,83 0,77 2009 1528 4,166 6366 132,25 0,441 1781648 4,83 0,44 2010 1550 5,002 7753 110,25 0,030 2131250 4,83 0,03 2011 1579 6,200 9790 1560,25 1,877 2655878 4,82 1,90 ∑ 6158 19,318 29838 3285 3,122 8821777 19,31 3,14 4. Lentelė.”Žemaitijos pienas” įmonės statistinė analizė Koreliacijos indeksas Tai yra ryšys tarp reiškinių atsiranda tada, kai neįmanoma įvardinti ir išskirti visus faktorinius požymius, įtakojančius rezultatą. Tiesinės koreliacijos koeficientas Kai rezultatinio požymio reikšmės kinta vienodai. Matematiškai tai gali Būti išreiškiama tiesine lygtimi. IŠVADOS Darbe buvo atskleista nedarbo esmė, aptarti nedarbo tipai, taip pat apibūdintos nedarbo lygio problemos. Daugiau dėmesio skirta nedarbo problemoms Lietuvoje aptarti. Išnagrinėtos nedarbo problemos tarp atskirų gyventojų grupių, pagal lytį amžių ir gyvenamąją vietą. Apibendrintai galime daryti šias išvadas: 1. Nedarbas ir jo lygis, tai nuolat kintantis rodiklis, kurio didėjimo ar mažėjimo tendencijos priklauso nuo daugelio veiksnių. Nedarbo lygio didėjimas tai rezultatas dėl valstybės nevykdomos arba blogai vykdomos užimtumo didinimo politikos. 2. Išanalizuoti pagrindiniai pagrindiniai statistiniai būdai , tokie kaip variacijos rodikliai, dinamikos eilučių rodikliai. 3. Analizuojamu pateiktu laikotarpiu buva apskaičiuota strukrūriniai vidurkiai pagal moda ir mediana rodiklius. 4. Taip pat pateikta reiškinių tarpusavio analizė, kuri buvo atlikta koreliacijos indeksu ir tiesinės koreliacijos koeficiantais, LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Vikipedija. Laisvoji enciklopedija ( http://lt.wikipedia.org/ ). 2. KRIMINOLOGIJA . Vilnius. Genovaitė Babachinaitė ir kiti, 2010 m. 3. Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: dvidešimt metų rinkos ekonomikoje. Vilnius. Ona Gražina Rakauskienė, 2011 m. 4. Lietuvos statistikos departamentas. (http://www.stat.gov.lt/) 5. https://osp.stat.gov.lt/darbo-uzmokestis-ir-darbo-sanaudos 6. https://www.lstc.lt/wp-content/uploads/2019/04/Lietuvos_socialine_raida_2012_visas.pdf 7. Meškienė L., Smolenskienė F. Statistika: teorija ir praktika. Šiaulių valstybinė kolegija 2013m. 8. https://www.vmi.lt/cms/statistiniai-duomenys

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!