Atvykusių ir išvykusių asmenų Lietuvoje statistinis tyrimas

įvadas

Darbe bus pateikta atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų Lietuvoje statistinė analizė. Šis tyrimas buvo pasirinktas, siekiant išanalizuoti kaitą tarp atvykusių ir išvykusių asmenų šalyje. Buvo pasirinkti 2017-2021 metai ir 10 Lietuvos apskričių bei regionų.

Tyrimo tikslas: Remiantis statistikos departamento bazės duomenimis išanalizuoti koks buvo atvykusių ir išvykusių asmenų pokytis Lietuvoje 2017-2021 metais.

Tyrimo objektas: Atvykę ir išvykę asmenys Lietuvos apskrityse.

Tyrimo uždaviniai:

1. Pateikti atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų sąvokos esmę teorijos aspektu;

2. Susisteminti nagrinėjamo reiškinio duomenis;

3. Atlikti dinaminę analizę.

Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių apžvalga, duomenų sisteminimas ir grafinis vaizdavimas, matematiniai – statistiniai metodai.

1. ATVYKUSIŲJŲ IR IŠVYKUSIŲJŲ ASMENŲ teorinė samprata

Naudojant atvykusiųjų bei imigrantų ir išvykusiųjų bei emigrantų asmenų pokytį galima apskaičiuoti, kaip kito gyventojų skaičius šalyje (nekrepiant dėmesio į gimstamumą ir mirtingumą). Imigracijos ir emigracijos reiškinys vertinamas kaip natūralus ir neišvengiamas procesas, vykstantis kasdien visame pasaulyje.

Migracija – valstybės, regiono, miesto ar kaimo gyventojų kėlimasis, kraustymasis į kitą vietovę. Asmens ar jų grupės persikėlimas iš vienos valstybės į kitą vadinamas emigracija, užsienio valstybės piliečių ar asmenų be pilietybės atvykimas į valstybę nuolat arba ilgą laiką joje gyventi imigracija.

Imigracija - atvykimas nuolat arba laikinai gyventi iš kitos valstybės. Ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse imigrantai yra naudingi, norint įveikti darbo jėgos trūkumą kai kuriose pramonės srityse (žemės ūkis, statyba, viešbučiai ir viešasis maitinimas), kartais jos veikia tik nekvalifikuotų darbininkų imigrantų dėka. Europoje darbdaviai taip pat vis dažniau ieško aukštos kvalifikacijos, išsilavinusių imigrantų ( IT sektorius).

Emigracija – žmonių parsikėlimas iš vienos šalies į kitą dėl ekonominių, politinių, religinių ar asmeninių priežasčių (didesnio uždarbio, geresnio išsilavinimo, sutuoktinio ir kt.).

Grįžtamosios migracijos reiškinys vertinamas nevienareikšmiškai. Pagrindiniai privalumai – ekonomikos augimas bei BVP didinimas ir naudingos užsienio patirties ir naujų įdėjų atvežimas į Lietuvą. Trūkumai – tai galima rizika, jog grįžusieji piktybiškai naudosis valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, dės per mažai pastangų ieškant darbo vietos ar bus pavojingi vietiniams. Valstybė norėdama skatinti į Lietuvą grįžtančių gyventi piliečių skaičių turi pasirūpinti atvykusiųjų šeimų reintegracija. Teikti pagalbą grįžusiems vaikams reintegruojantis darželiuose, mokyklose bei pagalba grįžusiems suaugusiems susirandant darbą, keliant / keičiant kvalifikaciją.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!