Ekosistemos - teorija

Sausumos ekosistemos grupuojamos į biomus - didžiules organizmų bendrijas, susidariusias tam tikroje teritorijoje dėl sudėtingos abiotinių (klimatinių) ir biotinių aplinkos veiksnių tarpusavio sąveikos - pagal šiuos rodiklius:panašią geografinę padėtį;panašias klimato sąlygas (kritulių kiekį, vidutinę metinę, šiltojo ir šaltojo mėnesio temperatūrą, aktyvių temperatūrų sumą);metinį Saulės spinduliuotės balansą;augalijos ir gyvūnijos rūšinę sudėtį;produktyvumą (biomasės kiekį ir prieaugį).Eurazijoje aptinkami beveik visi Žemės rutulio sausumos ekosistemų biomai su visa klimato sąlygų bei augalijos ir gyvūnijos rūšių įvairove:Eurazijoje nėra tipingų savanų, drėgnųjų atogrąžų miškų ir karštųjų dykumų.Arktiniai biomai išplitę salose į šiaurę nuo 75° Šiaurės platumos, šiauriausiose Kanados srityse, o Pietų pusrutulyje – Antarktidoje:metus tenkančios 10 kcal/cm2 Saulės spinduliuotės balansas neigiamas - daugiau Saulės energijos atsispindi nuo ledo ir sniego negu sugeriama; pietiniuose biomo pakraščiuose Saulės radiacinis balansas pereina į teigiamą;vidutinė metinė temperatūra +2°C; poliarinė naktis trunka 100-120 parų, sniego danga išsilaiko 300 parų;mikroklimatas labai kontrastingas:pažemėje oro temperatūra gali siekti -2° C, o dviejų metrų aukštyje - jau +2° C. Arkties vandenyno pakrantėse kritulių iškrinta 200 mm per metus, Antarktidoje - dar mažiau (30-50 mm); ledo storis Arkties vandenyne - 300-400 metrų, o Antarktidoje - iki 1 km.
Antarktidoje žiemą nėra jokios gyvybės, vasarą ant ledo pasirodo dumbliai ir užklystantys paukščiai.Arktinių biomų bendroji biomasė ir jos metinis prieaugis labai maži.Tundra apima didelio ploto bemiškes teritorijas į šiaurę nuo 70° Šiaurės platumos, tarp jų ir Islandiją:Saulės spinduliuotės balansas – 10-20 kcal/cm2 per metus.Žiema šalta ir atšiauri, amžinas įšalas, stiprūs vėjai, vasara trumpa ir vėsi. Nederlingi dirvožemiai užmirkę, ant amžinojo įšalo (8-10° šlaituose) formuojasi aukštapelkės:šlaituose dažnas dirvožemio slinkimas, kartu su augaline danga nušliaužia šlapias dirvožemis, slūgsantis ant įšalusio podirvio.Gali vešėti tik tie augalai, kurių fotosintezė vyksta žemoje temperatūroje:kerpės, samanos, kiminai, karklai, keružiai beržai, vaivorai, gailiai, viržiai, bruknės, spanguolės; tinka elnininkystei vystyti.Miškatundrės plyti tarpinėje 65-70° Šiaurės platumos juostoje tarp tundrų ir borealinių miškų.Saulės spinduliuotės balansas - 22-24 kcal/cm2 per metus;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!