Ekonominės ekologinės problemos

ĮVADAS Žmogaus veikla per tūkstančius metų labai plėtėsi ir nuolat keitė aplinką. Neigiamos šios veiklos pasekmės pasirodė ten kur gamtinės sistemos - oras, vanduo, dirva - buvo labiausiai paveiktos. Taip atsirado vietinės problemos, kurios palaipsniui peraugo į regionines ir tarptautines problemas. Pastarųjų sprendimui ir yra reikalingos valstybinių ir tarptautinių organizacijų pastangos, kurios žmogaus kišimosi į gamtą ir neribotos plėtros problemas pradeda pasukti darnaus vystymosi bei racionalaus raidos keliu. Socialiniai, ekonominiai ir biologiniai procesai aplinkoje šiandien taip glaudžiai susiję, jog į žmogaus veiklą būtina žiūrėti kaip į sudėtingą ekologinę - ekonominę sistemą, kuri susieja visuomeninę materialinę gamybą ir gamtą bei visuomenę. Mokslinė ir techninė pažanga padeda plėtoti gamybą, gerinti darbo sąlygas bei kurti materialinę gerovę. Tačiau dėl itin sudėtingų sistemų pramonėje, energetikoje atsiranda gausybė pavojų pačiam žmogui. Žmonija savo gamybine veikla pažeidžia biologinę ir geocheminę medžiagų apykaitą. Žmogus gamina ir sandėliuoja planetos paviršiuje didžiulis kiekis atliekų, kurių gamta jau nesugeba perdirbti. Per pastaruosius 100 metų energijos poreikis pasaulyje išaugo 12 kartų. Pasaulinė energetika didėja kelis kartus sparčiau nei gyventoju skaičius. Daug kartų padidėjo mineralinių išteklių išgavimas ir perdirbimas. Milijonai lengvųjų automobilių bei sunkiojo transporto priemonių rieda planetos keliais, itin teršdami aplinką. Reikšmingas mūsų amžiaus bruožas - intensyvi chemijos pramonės plėtra. Gamybos ir perdirbimo pramonėje pasaulyje susidaro didžiulis kiekis kietųjų ir skystųjų atliekų, kurios patenka su nuotekomis į vandens telkinius ir laidojamo sąvartynuose. Didžiuliai kiekiai teršalų patenka į litosferą. Jei į atmosferą išmetama mažiau 1 milijardo tonų nuodingųjų medžiagų ( neskaitant anglies dioksido ), į hidrosferą - apie 15 milijardų tonų teršalų, tai žemės gelmėse kiekvienais metais palaidojama apie 85 milijardus tonų Pagrindiniai teršalų šaltiniai yra energijos gamyba ( apie 10 %), pramonė ( apie 30 %),autotransportas ( apie 60 %), žemės ūkis (apie 0,8 %). Europos regionuose ir šalyse labai skiriasi aplinkosauginių problemų mastas ir apimtis bei teigiamo ir neigiamo poveikio aplinkai santykis. Atsižvelgiant į palyginti žemą pereinamosios ekonomikos šalių ūkio išsivystymo lygį ir žemų transformacinį jo nuosmukį, būtina sėkmingo Lietuvos darnaus vystymosi sąlyga - pakankamai spartus ir stabilus ekonomikos augimas. Iš ekonomikos plėtros modelių, kuriuos pateikė Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, darnaus vystymosi požiūriu priimtiniausias yra pagrindinis, kuris numato 5-6 procentų kasmetinį BVP prieaugį.Toks ekonominis augimas leistų iki 2020 metų pasiekti vidutinį kitų ES valstybių lygį. Darbo uždaviniai: 1) pateikti svarbios ir įdomios informacijos apie tai, kaip šalis rūpinasi savo aplinkosauga. 2) išnagrinėti svarbiausius ekonominės aplinkosaugos problemas. 3) išskirti svarbiausius aspektus, bei įvertinti jų įtaką Lietuvos gamtai bei ekonomikai. 4) darbe yra detaliau nagrinėjami šie aspektai: ES bendra ekonominės gamtosaugos politika, teisinis šios srities reguliavimas, finansinės paramos fondai. 1. Aplinkos apsaugos politika 1.1Švari aplinka ne tik mums, bet ir ateities kartoms! Mūsų bei Valstybės tikslas yra kiekviename mieste, rajone bei kaime nustatyti tinkamą aplinkos apsaugos politiką, siekiant pagrindinio tikslo: užtikrinti miestų bei kaimų gyventojams sveiką aplinką, skatinant harmoningą ekonomikos ir visuomenės plėtrą, gerinant aplinkos kokybę, saugant gamtinę įvairovę ir tausojant gamtos išteklius. Svarbiausios kryptys: 1. Aplinkos kriterijų taikymas valdant ir planuojant miestus bei kaimus. 2. Visuomenės sveikatos apsauga bei stiprinimas. 3. Gamtinės įvairovės apsauga. 4. Racionalus gamtinių išteklių naudojimas. 5. Rtliekų tvarkymas. 6. Rplinkosauginis visuomenės švietimas, siekiant atsakomybės už aplinkos išsaugojimą. 7. Rnformacinių leidinių leidimas ir konferencijų organizavimas; 8. Tarptautinis bendradarbiavimas, integruojantis į Europos Sąjungą. 9. Specialios aplinkos apsaugos rėmimo programos fondo formavimas. 10. Juridinių ir fizinių asmenų konsultavimas įvairiais aplinkosaugos klausimais. Lietuvos Valstybė nuolatos stengiasi tobulinti savo aplinkos apsaugą ir ją derinti su prie Europos Sąjungos kriterijų. Trumpai apibūdinsim Europos Sąjungos kovos metodus su aplinkos tarša. 1. Europos Sąjunga labai aktyviai kovoja su šiltnamio efektu. Kadangi šį efektą sukelia į orą išmetamos dujos, tai Europos Sąjunga stengiasi užtikrinti kuo mažesnį kenksmingų dujų patekimą į atmosferą. 2. Gamtos paveldas labai svarbus kiekvienai šaliai. Tuo labai rūpinasi ir Europos Sąjunga. Kadangi tai yra labai svarbi dalis ir turizmo, žemės ūkio bei ekonomikos sektoriuose Europos Sąjunga stengiasi užtikrinti visokeriopą pagalbą išsaugant šią vertybę. 3. Paskutiniuosius metus vyksta sparti aplinkos degradacija ir tai turi labai didelių pasekmių žmonių sveikatai. Triukšmas, stresas, vandens ir oro tarša sukelia įvairius negalavimus ir su tuo reikia labai stipriai kovoti. 4. Europos Sąjunga stengiasi užtikrinti visų atliekų perdirbimą bei sunaikinimą. 5. Europos Sąjunga labai stipriai kovoja su klimato kaita, bei kitais gamtai kenkiančiais veiksniais. Europos Sąjungos kovos su aplinkos tarša tikslai siekiant užtikrinti žmonių sveikatos bei gyvenamosios aplinkos gerovę: 1. Klimato kaitos mažinimas. 2. Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga. 3. Gplinkos apsauga siekiant išsaugoti žmonių sveikatą. 4. Tinkamas gamtos išteklių panaudojimas bei atliekų perdirbimas. 5. Siekis padėti kitoms šalis bei bendradarbiavimas su viso pasaulio valstybėm. 6. Atviresnis sprendimų priėmimas,remiantis patikimomis mokslinėmis žiniomis. Pagrindinis mūsų Valstybės siekis yra: pagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti dabartinį Europos Sąjungos vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius - neviršyti Europos sąjungoje leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą iridėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų (žiūr: Znutienė, Stasilė. Europos Sąjungos ir Lietuvos apsaugos prioritetai. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija [1] Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai yra šie: 1. Nuosaikus, tarp ūkio šakų ir regionų suderintas ekonomikos vystymasis. 2. Socialinių ir ekonominių tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, išsaugant jų privatumą. 3. Pagrindinių ūkio šakų (transportas, pramonė, energetika, žemės ūkis, būstas, turizmas) poveikio aplinkai mažinimas. 4. Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas. 5. Pavojaus žmonių sveikatai mažinimas. 6. Pasaulinės klimato kaitos ir jos pasekmių švelninimas. 7. Efektyvesnė biologinės įvairovės apsauga. 8. Efektyvesnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas. 9. Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. 10. Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas. 11. Lietuvos kultūros savitumo išsaugojimas. [2] Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai nustatyti: vieningu Europos aktu (1986), kai Europos bendrijos sutartis (1957) papildyta aplinkos apsaugos straipsniais – 130r, 130s, 100a str. Kiekviena Lietuvos įmonė turi užtikrinti, kad nedarys žalingo poveikio aplinkai. Įmonės turėtų įsipareigoti: 1. Vykdyti veiklą, laikantis atitinkamų aplinkos apsaugos įstatymų, kurie galioja Lietuvos Respublikoje. 2. Siekti nuolatinio aplinkos apsaugos būklės gerinimo. 3. Formuoti darbuotojams tikslus ir uždavinius aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimui. 4. Ugdyti įmonės darbuotojų atsakomybę už švaria aplinką. 1.2 Fiskalinės politikos įtaka ekonominės gamtosaugos politikai Fiskalinė politika – tai valstybę atstovaujančios vyriausybės veikla, priimanti sprendinius dėl finansinių išteklių mobilizavimo ir išlaidų. Ši politika apima sprendinius dėl valstybės biudžeto, pajamų ir išlaidų, skolos valdymo, valstybinių pensijų ir kitokių socialinių išmokų. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo sukaupta labai daug fiskalinės politikos duomenų. Tai buvo jos patirtis bei iškeliamos problemos ir būdai kaip su jomis susidoroti. Šios politikos dėka siekiama plėtoti šalies ekonominę veiklą, taip pat kurti palankesnę ekonominės gamtosaugos politiką. Yra daugybė problemų, kurias fiskalinė politika turėtų padėti išspręsti. Tarp jų ir ekonominės gamtosaugos problema. Fiskalinė politika siekia užtikrinti ir išlaikyti ekonominį stabilumą tarp valstybės ir privačių sektorių. Norint, kad įmonės tinkamai vykdytų ekonominės gamtosaugos politiką ir aktyviai spręstų susidariusias problemas, valstybė turėtų padėti joms įtvirtinti įstatymus, padėti juos vykdyti bei stengtis užtikrinti jų stabilumą. Mūsų vyriausybė labai dažnai aptaria daugybę klausimų susijusių su ekonominės gamtosaugos problemomis, yra įtvirtinti įstatymai ribojantys teršalų kiekį atmosferoje, siekiantys sumažinti vandenų užterštumą, tačiau vyriausybė nėra išleidusi įstatymo, kuris užtikrintų visišką ekonominės gamtosaugos problemos klausimo sprendimą. Žmonės, kurie turi įtakos gamtosaugos problemų sprendime, turėtų įmonėm nustatyti jų daromas klaidas,dėl kurių yra teršiama aplinka bei pasiūlyti sprendimo būdą. Kadangi fiskalinė politika apima sprendimus dėl valstybės biudžeto, tai sprendžiant ekonominės gamtosaugos problemas galima būtų panaudoti dalį lėšų siekiant sumažinti įmonių daromą žalą gamtai. Taip pat norint, kad esama padėtis būtų išlaikyta stabili ir Lietuvoje ekologinės gamtosaugos problema nekeltų daugiau rūpesčių reikia užtikrinti įstatymų stabilumą, t.y. matant, kad problema nesidaro opi, gal būt padėtis stabilizuojasi ar net gerėja įstatymų nereikia keisti, nes jų pakeitimai gali tik pabloginti situaciją. [3] 1.3Globalizacijos įtaka ekonominės gamtosaugos politikai Sparčiai vykstanti globalizacija labai stipriai keičia viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Labai sparčiai besikeičiant technologijoms dauguma įmonių turi papildomų rūpesčių. Kadangi įdiegtos naujovės vis labiau teršia aplinką, o vadovai turi už savo įmonės daromą žalą atsakyti, todėl ekonominės gamtosaugos problema darpsi vis aktualesnė. Globalizacija – tai procesas, kuris lemia gamybos, technologijų, politinių organizacijų, ekonomikos panašėjimą ir spartų augimą. Globalizacija lemia politikos, kultūrų ir vertybių supanašėjimą, kuris veda link vieningos visuomenės. Kadangi visas pasaulis labai aktyviai kovoja su ekonominiu gamtos teršimu, kurį globalizacijos procesas labai skatina, mūsų valstybė prie to stengiasi kuo labiau prisidėti. Globalizacijos procese kuriasi labai daug naujų įmonių, aplinkos tarša nuolat didėja, todėl kiekviena įmonė turi savus ir valstybės įstatymus, kaip saugoti gamtą nuo naujų technologijų keliamos, ypatingai stipriai didėjančios taršos. Dauguma šiuo metu veikiančių ir savo veiklą plėtojančių įmonių yra pasirašę tokius aplinkos apsaugos politikos įsipareigojimus: 1. Vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus. 2. Aplinkos apsaugos politiką derinti su kokybės politika, užtikrinant harmoningą Bendrovės veiklą. 3. Pastoviai gerinti veiklos procesus, kad mažėtų daromas poveikis aplinkai. 4. Bendradarbiauti su didesnius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiais žaliavų tiekėjais. 5. Visų lygių darbuotojus įtraukti į aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą. 6. Siekti nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo visose gamybos srityse ir periodiškai vertinti rezultatus. 7. Skirti resursus nustatytiems aplinkos apsaugos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. 8. Užtikrinti aplinkos apsaugos politikos prieinamumą visuomenei. Lietuvoje veikiančios ir savo veiklą labai aktyviai vykdančios įmonės turi pakankamai griežtus ir konkrečius nurodymus kaip turi būti užtikrinama aplinkos apsaugos politika. Puikiai matome kaip įmonės turi kovoti su gamtos tarša ir kokiais būdais turi būti siekiama tą taršą mažinti. Dauguma Lietuvoje veikiančių įmonių turi panašius įsipareigojimus ir stengiasi ne tik juos vykdyti, bet ir kiekviena iš jų turi užsibrėžusi tam tikras aplinkos apsaugos gerinimo kryptis. Toliau savo darbe pateiksime įmonių aplinkos apsaugos gerinimo kryptis: 1. Racionalių gamtinių, energetinių išteklių, žaliavų naudojimas gaminant produkciją. 2. Emisijos į aplinką prevencinių ir mažinimo priemonių taikymas. 3. Sistemingas veiklos, įtakojančios aplinką monitoringas. 4. Antrinio atliekų panaudojimo organizavimas. 5. Nuolatinis darbuotojų švietimas aplinkos apsaugos srityse. Kiekviena įmonė turi savo įsipareigojimus, kai kurios yra užsibrėžusios aplinkos apsaugos gerinimo kryptis, kurios padeda tiksliai nusistatyti ekonominės gamtosaugos tikslus bei tinkamai jų siekti. O kai įmonė turi juos nusistačiusi tai padaryti yra žymiai lengviau. Kadangi šiuo metu, kai šalyje sparčiai vystosi ekonominė gamybinė ir technologinė veikla ypatingai svarbiu reiškiniu tampa ekonominė gamtosaugos politika. Todėl ji yra skirstoma į kelias dalis: 1. Administracines ir teisines priemones. 2. Išorinių efektų sprendimas rinkos metodais. 3. Ekonominius aplinkos apsaugos metodus. 2.Europos sąjungos teisiniai aplinkos apsaugos reikalavimai Kadangi Lietuva labai aktyviai stengiasi integruotis į Europos sąjungą todėl ir teisės reikalavimus skirtus aplinkos apsaugai turi tvirtinti pagal Europos sąjungos standartus. Europos sąjungos teisės aktų visumą sudaro daugiau kaip 350 įvairių teisės aktų: (1 lentelė) 1. Maždaug 70 pagrindinių direktyvų. 2. Daugiau nei 20reglamentų. 3. Likusi dalis sprendimai, nuomonės, rekomendacijos. [4] 1 lentelė .ES aplinkos apsaugos teisės aktai 2004 m Europos sąjungoje yra sudaromi horizontalieji teisės aktai, jie yra tokie: 1. Poveikio aplinkai vertinis, nustatomas žalingas poveikis ir jo galimos pasekmės. 2. Surenkama informacija ir ji pateikiama visuomenei. 3. Tam tikrų planų ir vertinimų apie aplinkos užterštumą direktyva. 4. Visuomenės dalyvavimą įvairiuose renginiuose skirtuose aplinkos užterštumo klausimams nagrinėti direktyva. [5] Europos sąjungai yra labai svarbi oro kokybė. Kadangi judėjimas, naujų įmonių steigimas ir sparti globalizacija kartais yra labai žalinga gamtai, o pirmiausia oro užterštumui. Europos sąjunga labai rūpinasi oro užtėštumo mažinimo klausimais todėl yra daug teisės aktų, kurių dėka yra mažinama oro tarša,dabar paminėsime keletą svarbiausių nuostatų: 1. Oro kokybės vertinimas. 2. Išmetamų į atmosferą teršalų nacionalinių limitų normos. 3. Nuostatai, kurie galioja automobiliams. 4. Kuro ir degalų kokybės reikalavimai. 5. Sieros kiekis laivų kure. Taip pat galime paminėti kad labai svarbu, jog Europos sąjunga turi sudariusi teisinius nuostatus dėl atliekų tvarkymo ir perdirbimo, štai keli jų: 1. Atliekų tvarkymo nuostatai. 2. Pavojingų atliekų sandėliavimo ir tvarkymo nuostatai. 3. Baterijų ir akumuliatorių tvarkymo sąlygos. 4. Reglamentas dėl atliekų pervežimo. 5. Eksploatuoti netinkamų priemonių nuostatai. [6] Atliekų tvarkymo nuostatų yra labai daug, čia paminėjome kelis svarbiausius. Taip pat Europos sąjungoje yra labai svarbus vandens užterštumo teisinių normų nustatymas: 1. Geriamo vandens apsaugos metodai. 2. Maudynių vietų apsauga. 3. Paviršinių vandenų apsauga. [7] Tačiau čia paminėjome smulkesnius gamtos elementus, o pats stambiausias aplinkos apsaugos teisiniu normų nustatymo elementas yra gamtos apsauga. Štai tokie teisiniai metodai yra numatyti gamtos apsaugai: 1. Laukinių paukščių apsauga. 2. Natūralių buveinių , faunos ir fluoro apsauga. 3. Reglamentas dėl banginių arba kitų banginių būrio gyvūnų produktų importo bendrųjų taisyklių(EB) Nr. 348/1981 (2, 3 lentelės) [8] 2 lentelė. Lietuvos teisės aktai, perkeliantys ES aplinkos apsaugos reikalavimus 3 lentelė. Lietuvos teisės aktai. Lietuva stengiasi taikyti panašius aplinkos apsaugos teisinius reikalavimus kaip ir Europos Sąjungos valstybės. Lietuvos valstybė pirmiausia žada stengtis sumažinti oro užterštumą,gerinti vandens kokybę, energijos gamybai naudoti daugiau atsinaujinančių šaltinių, mažinti atliekų kiekį ir stengtis jas perdirbti,saugoti gamtą ir tikslinti saugomų gyvūnų bei augalijos rūšių sąrašus. 2.1Ekologinės licencijos Ekologinė licencija – tai vertybinis popierius, duodantis jo savininkui teisę išmesti į aplinką limituotą teršalų kiekį. Kiekvienai institucijai yra nustatomas skirtingas teršalų išmetimo į aplinką kiekis ir pagal jį yra sudaromas licencijų paketas. Ekologinės licencijos panašiai, kaip ir tiesioginiai mokesčiai, materialiai skatina ūkinius subjektus mažinti taršą. Kiekviena įmonė yra įsipareigojusi valstybei mažinti aplinkos užterštumą ir yra parašiusi tam tikrus įmonės įsipareigojimus. Tačiau lyginant su tiesioginiais mokesčiais ekologinės licencijos turi daugiau pranašumų: 1. Licencijos labai sukonkretina taršos mažinimo problemas, tuo tarpu tiesioginiai mokesčiai nesuteikia galimybės nuspėti, kaip jie netolimoje ateityje paveiks teršėjus. Labai sparčiai augant ekologinių licencijų plitimui, valstybė tiksliai žino koks teršalų kiekis bus sumažintas artimiausiu metu arba per tam tikrą laikotarpį. 2. Ekologinės licencijos yra mažai veikiamos infliacijos, tuo tarpu tiesioginiams mokesčiams ji daro labai didelę įtaką mažindama jų efektyvumą. Šiuo atveju pasikeičia tik licencijų kaina, o išmetamų į gamta teršalų kiekis nekinta. 3. Licencijas galima laisvai parduoti ir įsigyti jų rinkos veikimo teritorijoje. Todėl jų turėjimas savininkui nesukelia rūpesčių, jei tik licencija tampa jam nereikalinga jis gali laisvai ją parduoti. 4. Gamtosaugos institucijos taip pat vaidina labai svarbų vaidmeny ekonominių licencijų platinime ir supirkime. Gamtosaugos institucijos gali laisvai supirkti ekologines licencijas, taip mažindamos užterštumo laipsnį žemiau normatyvo. Tačiau natūralu, kad ekonominių licencijų plitimas turi ir trūkumų: 1. Pagrindinė ekologinių licencijų problema yra ta, kad mūsų visuomenė dažnai daro labai didelį spaudimą valstybei ir dėl šios priežasties jų programa gali numatyti ypatingai mažas užteršimo normas. 2. Dar viena didelė problema yra ta, jog kartais yra labai stipriai pakeliamos ekologinių licencijų kainos. O tai verčia gamybininkus labai daug dėmesio skirti gamtosaugai ir per mažai gamybai, dėl to smarkiai sumažėtų socialinės pažangos tempai. Ekologinės licencijos nežavi visuomenės, kadangi dauguma mano, kad leidimas daugiau ar mažiau teršti prapirkimo ir pardavimo objektas. Daugumos žmonių nuomone aplinkos teršimą reikia spręsti labai griežtai nustatant aukštus įkainius. Nėra nieko svarbiau už aplinkos švarinimą mūsų visuomenėj, todėl kiek bebūtų pakelti mokesčiai žmonės nereikš nepasitenkinimo. [9] 2.2Subsidijos už taršos mažinimą Vienas iš ekonominių metodų aplinkai saugoti yra alstybinės subsidijos. Jos gali būti teikiamos šiomis formomis 1. Taršą kontroliuojančių ir ją mažinančių įrenginių finansavimas. 2. Atlyginimas už taršos mažinimą arba nedidinimą, pavyzdžiui, už tam tikro lygio ,,nešvarios“ gamybos stabilizavimą.. Kartais subsidijos teršėjams gali būti tiek pat efektyvios, kaip ir tiesioginis teršėjų apmokestinimas. Tuo labiau, kad subsidijas valymo ir kontrolės įrenginiams statyti galima skirti ne tiesiogiai, o mažinti privalomuosius teršėjų mokeščius arba ir visai nuo jų atleidžiant (pvz., nuo pleno mokesčio). Tuo tarpu be subsidijų taršos mažinimo išlaidų našta kai kuriems gamintojams būtų per didelė ir jie būtų priversti mažinti gamybą bei darbo jėgos panaudojimą. Dėl to didėtų nedarbas, sulėtėtų ekonominio augimo tempai. Nors šie argumentai yra gana svarūs, teršėjų subidijavimas nesulaukia plataus pritarimo. Subsidijos akivaizdžiai parodo , kad tarši gamyba palakoma mokeščių mokėtojų sąskaita, kad teršėjai gauna transferines pajamas( tai gali būti besąlyginės dotacijos, kai centrinė vyriausybė niekaip nevaržo tų lėšų panaudojimo). Svarbus teršėjų subsidijavimo padarinys yra tai, kad kapitalas ir darbas išstumiami iš tų ūkio sferų, kur jų panaudojimas gai būti gerokai efektyvesnis. Be to, subsidijos kartais gali duoti visiškai priešingą rezultatą ir ne tik nesumažinti šalyje taršios gamybos apiemties, bet dargi ją padidinti. Kodėl subsidijos skatina vis naujus verslininkus prafėti panašią gamybą. Ar verta palaikyti taršią gamybą ,,dirbtiniu kvėpavimu“? Kad ekologiškai pažangios technologijos galėtų užtektinai sparčiai plėstis, paprastai reikia, kad kitoms būtų netrukdoma žlugti. Taip jos išlaisvina darbą ir kapitalą pažangesnei gamybai. Sveikai gamtos aplinkai naudinga, kad taršos technologijos sunyktų, o pažangios – plėtotūsi. Pirmasis procesas yra būtina antroji sąlyga. Išsivyščiusių šalių patyrimas rodo, kad palaikant aktyvią ir nuoskelią ekonominių aplinkos pasaugos metodų įgyvendinimo politiką, jų duodamas efektas yra gana didelis. JAV aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ekonominių metodų panaudojimas vien tik oro kontrolės srityje leido 1979-1988 metais sutaupyti daugiau kaip 4mlrd. Dolerių. Tačiau nepaisant ekologinės problemos vis dėl to sprendžiamos sunkiai. Rinkos metodai efektyviai veikia tik tada, kai yra tiksliai nustatytos teisės, o dalykišku ekologiniu sprendimu sinteresuota nedaug žmonių. Tuo tarpu vyriausybinės aplinkos apsaugos programos labai dažnai lieka neįgyvendintos ir dėl finansinių resursų stygiaus ir dėl įvairių biurokartinių vingrybių. Vis dėl to atskirų įmonių , vyriausybinių institucijų aplaidumas ar netgi nesąžiningumas aplinkos apsaugos srityje dabar jau retai lieka nepastebėtas ir nuslėptas nuo visuominės. Tai teikia vilčių , kad galiausiai bus panaudotas platus administracinių ir ekonominių priemonių spektras, reguliuojant aplinką teršiančių ūkio subjektų veiklą. [10] 2.3Finansinė parama aplinkosaugos sektoriaus plėtrai Siekiant padėti valstybėms - kandidatėms įgyvendinti ES reikalavimus aplinkos apsaugos sektoriuje o taip pat parengti jas ES Struktūrinės paramos priemonių administravimui, Europos Komisija parengė specialų pasirengimo narystei mechanizmą – ISPA (Instrument for Structural Policies for Pre-Accession), nukreiptą į transporto ir aplinkosaugos sektorių problemų sprendimą. ISPA projektų tikslai kyla iš Stojimo partnerystės programos, Nacionalinės acquis priėmimo programos, nacionalinio plėtros plano, reguliariųjų ataskaitų ir nacionalinių ISPA aplinkos ir transporto sektorių strategijų. Sanglaudos fondas. Pirmosios prielaidos sukurti Sanglaudos fondą sudarytos 1993 m. lapkričio 1 d. , įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Kaip numatyta Europos Sąjungos sutartyje ir pagrindiniame Sanglaudos fondo administravimą reglamentuojančiame Europos Tarybos Reglamente Nr.1164/94, Sanglaudos fondo tikslas – teikti finansinę paramą Bendrijos ekonominei ir socialinei sanglaudai stiprinti. Fondo lėšomis finansuojami transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros plėtros projektai. Parama skiriama iš anksto su Europos Komisija suderintiems atskiriems projektams, atitinkantiems ilgalaikius Lietuvos tikslus bei ES politikos gaires transporto plėtros ir aplinkos apsaugos srityse. Sprendimą finansuoti projektus iš Sanglaudos fondo, gavusi kokybiškai užpildytą, nustatytos formos ir pilnos komplektacijos paraišką, priima Europos Komisija. Nuo Sanglaudos fondo įkūrimo iki 2004 m. ES plėtros Sanglaudos fondo paramą gavo Ispanija, Graikija, Airija (iki 2004 m. sausio 1 d.) ir Portugalija. 2004 - 2006 m. Sanglaudos fondo paramą kartu su Graikija, Ispanija, Portugalija gauna ir naujosios ES narės - Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. Lėšų dydis šaliai nustatomas remiantis šiais kriterijais: šalies gyventojų skaičiumi; šalies plotu; BNP vienam gyventojui; bei socialiniais - ekonominiais faktoriais. 2000-2006 m. Sanglaudos fondo biudžetą sudaro 18 mlrd. eurų 1999 m. kainomis, jis yra skiriamas transporto ir aplinkos apsaugos infrastruktūrai plėtoti. Naujosioms šalims narėms 2004 - 2006 m. iš Sanglaudos fondo biudžeto bus skirta 7,5905 mlrd. eurų. Lietuvai iš Sanglaudos fondo 2004-2006 m. numatyta skirti 614,11 mln. eurų: 2004 m. Lietuvai buvo skirti apie 209,71 mln. eurų (724 mln. litų), 2005 m. iki 176,19 mln. eurų (608 mln. litų), 2006 m. iki 228,21 mln. eurų (787,9 litų). Pusė šių lėšų skiriama transporto sektoriui [5]. Europos Komisija 2004 m. gruodžio mėn. patvirtino 9 projektus (7 transporto ir 2 aplinkos apsaugos sektoriuose) iš 12 projektų paraiškų (8 transporto ir 4 aplinkos apsaugos sektoriuose), 2004 m. pateiktų Europos Komisijai. Visa patvirtintų projektų vertė sudaro 989, 537 mln. litų, iš  Sanglaudos fondo jų įgyvendinimui skirta 825,589 mln. litų. Kitas projektų paraiškas planuojama patvirtinti 2005m. Reikalavimai projektams: 1 Finansuojami ne mažesni kaip 10 ml. eurų vertės investiciniai projektai. 2 Lėšom transporto sektoriaus projektams turi sudaryti pusę Sanglaudos Fondo skirtų lėšų Lietuvai. 3 Ko-finansavimo lygis – iki 80-85 proc. projekto tinkamų išlaidų. Gamtiniu skirstymo principu buvo identifikuoti šie penki upių investiciniai baseinai, kurie apima keletą savivaldybiu pagal jų administracines ribas: Nemuno auštupio, Nemuno žemupio, Namuno vidurupio, Neries ir Ventos - Lielupės. Regioninės atliekų tvarkymo sistemas numatyta įgyvendinti visuose regionuose: Alytaus, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės. Dar nėra aišku dėl Kauno ir Panevėžio regionų, kuriuose gali būti įgyvendinta po dvi regionines atliekų tvarkymo sistemas. Europos sąjunga šalims kandidatėms 1999m sukūre finansavimo instumentą ISPA, skirtą aplinkosaugos ir transporto projektams finansuoti 2000-2006 m. laikotapiu. Kasmet per šį fondą didiesiems aplinkosaugos projektmas finansuoti Leituvai skirta apie 26 mln. eurų. Būtina sąlyga šiai paramai gauti – projekto dydis nemažiau 5 mln. eurų ir koofinansavimui skirtos lėšos iš nacionalinių ar kitų tarptautinių šaltinių. ISPA finasuoja iki 75 procentų projekto lėšų. Lietuva 2002 metais baigė vieną investicinį laikotarpį aplinkosaugos sektoriuje, kuris buvo orientuotas didelius projektus atskirose savivaldybėse. Toliau investicijos bus nukreiptos į mažesnius miestus bei miestelius. Siekiant atitikti Europos Komisijos nustatytą ISPA projektų dydžio ribą - 5 mln., ir toliau- 10 mln. eurų Sanglaudos fonduose, numatyta grupuoti mažesnius projektus, remiantis baseininiu (vandentvarkai) bei regioniniu (atliekų sistemoms) principu. Gamtiniu skirstymo principu buvo identifikuoti šie penki upių investiciniai baseinai, kurie apima keletą savivaldybiu pagal jų administracines ribas: Nemuno auštupio, Nemuno žemupio, Namuno vidurupio, Neries ir Ventos - Lielupės. Regioninės atliekų tvarkymo sistemas numatyta įgyvendinti visuose regionuose: Alytaus, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės. Dar nėra aišku dėl Kauno ir Panevėžio regionų, kuriuose gali būti įgyvendinta po dvi regionines atliekų tvarkymo sistemas. [11] 3. EKONOMINĖS PRIEMONĖS IR APLINKOS APSAUGOS VEIKLOS FINANSAVIMAS 3.1Mokesčiai už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius Mokeščiai už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius yra vieni iš pagrindinių ekonominių priemonių taikomų skatinant racionalesnį gamtos išteklių naudojimą ir teršalų emisijos į aplinką mažinimą. Kita šių ekonominių priemonių funkcija – fiskalinė, t.y sukaupti lėšų taršą mažinančioms priemonėms įgyvendinti. Ekonominių priemonių efektyvumą lemia šiek tiek šalies ekonominė situacija, tiek mokeščių politikos fromavimas ir įgyvendinimas. Mokeščių sistemos efektyvumai įvertinti 1997 m . buvo atlikta analizė. Analizės tikslas – nustatyti, ar mokeščiai už aplinkos teršimą skatina mažinti taršalų emisijas į aplinką. Analizei atlikti buvo naudojami 1993-1996 m. duomenys apie aplinkos taršos mokeščius ir aplinkos kokybės rodiklius. Analizės rezultatai parodė, kad teršalų emisijos į aplinką apimtys ir mokeščiai neturi įtakos teršalų apimčių į aplinką mažėjimui, negalima, tačiau šis poveikis yra pernelyg menkas. Taigi, sprendžiant iš tyrimų rezultatų, emisijos apimtys per šiuos metus šalyje mažai pasikeitė, t.y sumažėjo nedaug. Analizė buvo atlikta norint įrodyti bei pagrįzti mokeščių už aplinkos teršimą sistemos modernizavimo būtinumą, pagerinti Mokešio už aplinkos teršimą sistemos modernizavimo būtinumą, pagreitinti Mokeščio už aplinkos teršimą įstatymo projekto, kuris pateiktas Seimui svarstyti, priėmimą. Pagrindinis naujojo įstatymo tikslas – sumažinti teršalų emisijų apimtis arba stabilizuoti jų augimą ekonominėmis priemonėmis. Kaip keitėsi per pastaruosius 5 metus fiskalinė ekonominiu priemonių , taikomų gamtosaugos srityje, funkcija, parodyta Nr.4 lentelėje. 4 lentelė Pajamų gautų iš aplinkosaugos mokeščiu ir baudų kitimas (mln. Lt) 1993- 1997 m. Lėšų šaltinis 1993 1994 1995 1996 1997 Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš mokeščių už vlastybinių gamtos išteklių naudojimą 9,363 18,198 18,873 28,937 44,518 Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš mokeščių už aplinkos teršimą. 2,746 5,967 9,305 17,396 21,412 Savivladybių gamtos apsaugos fondų lėšos 4,927 13,718 23,1 36,00 43,388 Valstybinio gamtos apsaugos fonod lėšos 1,161 3,102 4,384 3,682 5,302 Iš viso: 1 8,197 40,983 5 5,662 86,015 1 14,62 Mokeščių už aplinkos teršimą padidėjimas didesnę įtaką turėjo indeksavimo koeficiento pasikeitimas, į fondus ir vlastybės biudžeto pajamų gauta daugiau dėl geresnio šių mokeščių administravimo, ypač dėl mokeščių mokėjimo už taršą iš mobiliųjų taršos šaltinių. Palyginti su 1996 m. pajamos iš mokeščių už aplinkos teršimą padidėjo: į vlastybės biudžetą 23 procentais arba 1,2 karto, į savivladybių gamtos apsaugos fondą – 20procentų arba 1,2 karto, baudų bei gamtai padarytos žalos atlyginimo lėšų įplaukos į Valstybiniį gamtos apsaugos fondą padidėjo 44 procentais arba 1,44 karto. Siekiant padidinti mokeščių už aplinkos teršimą sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, buvo parngtas naujas Mokeščio už aplinkos teršimą įstatymo projekte tarifai buvo nustatomi 5 metams, įvertinus gamybos augimo tempus. Pagla Mokeščio už aplinkos teršimą įstatymo projektą dalis lėšų 20procentų , gautų iš mokeščio už aplinkos teršimą, bus skiriama Lietuvos aplinkos investicijų fondui. Jos vėliau būtų panaudojamos aplinkosauginiams projektams įgyvendinti. Mokeščio už aplinkos teršimą įstatymo projektas numatomas papildyti Gaminio bei medžaigų mokeščio įstatymo projektu. Šiuo įstatymu bus nustatytas mokestis už tam tikrus gaminius, kuriuos naudojant susidaro pavojingos atliekos ir kurioms tvarkyti reikia nemažai lėšų. Tam bus naudojamos lėšos, sukauoptos iš mokeščių mokėtojų už šiuos gaminius bei medžiagas. [12] 3.2Aplinkos apsaugos priemonių finansavimas ir gamtos apsaugos fondai Aplinkos apsaugos priemonių finansavimo šaltiniai išliko tie patys kaip ir ankstesniaisiais metais. Pagrindiniai jų buvo valstybės bei savivaldybių biudžetai, papildomi - valstybinis gamtos apsaugos fondas ir 56 savivaldybių gamtos apsaugos fondai (5 skritulinė diagrama). 5 skritulinė diagrama. Aplinkos apsaugos priemonių finansavimas. Nuo 1992 m. iki 2002 m. į aplinkos apsaugą buvo investuota 1078 mln. Lt,iš jų; Valstybės ir savivaldybių biudžetų bei privatizavimo fondo lėšos - 528 mln.Lt PHARE lėšos - 164 mln.Lt Užsienio šalių subsidijos - 145 mln.Lt Užsienio šalių bankų paskolos - 241 mln.Lt. Beveik visos investicijos buvo panaudotos miestų nuotekų valymo įrenginių statybai. Pagrindinis šalies aplinkos apsaugos tikslas - sudaryti subalansuotos šalies plėtros prielaidas išlaikant švarią ir sveiką aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę racionaliai naudojant gamtos išteklius, taip pat suderinant centrinių valdymo,savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiksmus atsižvelgiant į ES reikalavimus. Lietuva įsipareigojo iki 2004 m. didžiąją aplinkos apsaugos Acquis reikalavimų dalį perkelti į nacionalinę teisę bei pradėti juos įgyvendinti. Užtikrinti reikiamą vandens tiekimo - nuotekų šalinimo paslaugų kokybę visiems vartotojams bei sudaryti galimybes visiems potencialiems vartotojams gauti vandentvarkos paslaugas, padidinti vandentvarkos ūkio efektyvumą. Iki 2010 m. į visuomeninį sektorių numatytoms aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti reikės investuoti apie 3 mlrd. Litų. Šios investicijos daugiausia reikalingos naujiems vandens valymo įrenginiams, nuotekų surinkimo sistemoms statyti ir rekonstruoti, fluoro šalinimo iš geriamo vandens įrenginiams pastatyti. Pagal suderintą su ES institucijų projektų įgyvendinimo grafiką nuotekų tvarkymo srityje iki 2009 metų gruodžio 31dienos reikės įgyvendinti apie 90 procentų , tai pareikalaus 1100 mln. Litų, t.y. 2,7 procentų BVP. Siūlomoms 10 - 12 regioninėms buitinių atliekų tvarkymo sistemoms įrengti reikės apie 320 mln. Lt. Senų sąvartynų rekultivavimui prireiks apie 100 mln.Lt. (6 lentelė) 6 lentelė .Daugiausia įgyvendinimo išlaidų reikalaujančios ES direktyvos Direktyva Kaštai ( mln.Lt) Pereinamieji Laikotarpiai įgyvendinimas Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC) 1100 6 metai Iki2010 Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62/EC) 80 3 metai Iki 2007 Lakiųjų organinių junginių emisijos kontrolės saugant ir paskirstant benziną terminaluose ir degalinėse direktyva ( 94/63/EC) 30 4 metai 2008 Sąvartynų direktyva (1999/31/EC) 400 -- Iki 2009 Geriamo vandens direktyva (1998/83/EC) 10 -- Iki2004 Kitos direktyvos 500 -- 2004-2010 Be to, sprendžiant geriamo vandens kokybės problemą, per artimiausius dešimt metų reikės atnaujinti vandentiekio tinklus. Tam turės būti investuota apie 700 mln. Litų, nors šios priemonės ir nėra tiesiogiai susijusios su privalomais įgyvendinti ES reikalavimais. Oro taršos mažinimo srityje visų pirma būtina įgyvendinti priemones, direktyvos dėl sieros kiekio skystajame kure, reikalavimams įgyvendinti bei iki 2008 metų gerokai sumažinti teršalų išmetimą iš didelių kurą deginančių įrenginių. Tam tikslui pasiekti jau iki 2005 metų reikės dujofikuoti 3 katilines Mažeikių TE, rekonstruoti 5 didelius degimo įrenginius ir dalį mažų katilinių, kad jos galėtų vartoti biokurą. Tam reikės investuoti 306 mln. litų . Likusiems 38 dideliems degimo įrenginiams nereikės didelių investicijų, kadangi juose jau yra galimybė naudoti gamtines dujas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kyoto protokolo reikalavimams, iki 2008 - 2012 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, vykdyti būtina mažinti iškastinio kuro vartojimą energetikos sektoriuje, įgyvendinant energijos efektyvumo priemones ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių: biomases, vėjo , vandens, saulės energijos panaudojimą. Investicijos į visuomeninį sektorių numatoma planuoti ir pereinamiesiems laikotarpiams nustatyti vadovaujantis finansavimo šaltinių paskirstymo principus, nustatytu Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje: 50 proc., arba 100 mln. litų per metus, - ISPA fondas, vėliau - struktūriniai bei sanglaudos fondai. 20 proc., arba 40 mln. litų per metus, - bendrojo šalies biudžeto lėšų. 30 proc., arba 60 mln. litų per metus, - tarptautinių finansinių institucijų paskolos, privatus asmenys. Finansuojant aplinkosaugos priemones, numatomos ne tik valstybės bei tarptautinių finansų institucijų lėšos, bet ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programa, Atliekų tvarkymo programa, kurių pajamas sudarytų baudos bei mokesčiai už aplinkos teršimą, įskaitant teršimą gaminių atliekomis. Numatoma, kad didžiąją lėšų dalį investicijų projektams rengti sudarys ISPA techninės paramos lėšos (26 mln. litų), dvišalių donorų parama ir Lietuvos indelis ( 8,6 mln. litų). Kadangi aplinkosaugos priemones įgyvendinti reikia daug visuomeninių lėšų, nagrinėjamos platesnio privačių lėšų pritraukimo galimybės. Investicinio stiprinimo reformai atlikti reikia papildomai apie 22 mln. litų. Apie 70 procentų šių lėšų tikimasi gauti iš daugiašalės bei dvišalės užsienio techninės paramos programų bei fondų. (7 lentelė) 7 lentelė. Numatomos priemonių įverčiai, mln.Lt Priemonių pavadinimas 2003 2004 2005 2006 Vandens sritis Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -15,1 -14,1 -29,6 -58,64 Pajamos 12,9 125 196,08 338,16 išlaidos 28,0 139,1 225,65 396,8 Atliekų tvarkymo sritis Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -12,0 57 29,9 32,56 Pajamos - 115 158,9 146,06 Išlaidos 12,0 58 128,8 113,5 Oro taršos mažinimo sritis Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui - - - - Pajamos 6,0 33,37 35,21 35,91 Išlaidos - - - - Institucinio stiprinimo reforma Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -3,7 -3,7 - - Pajamos 5,0 5,0 5,0 5,0 Išlaidos 8,7 8,7 - - Bendras tiesioginis poveikis biudžetui Pajamos 23,9 Išlaidos 48,7 Ekonominis poveikis Prognozuojama, kad dauguma rentabilių įmonių bus suinteresuotos investuoti į aplinkos projektus, kadangi mokesčiai už aplinkos teršimą ateityje gali turėti poveikį įmonių konkurencingumui. Įmonės kurios laiku neįdiegs aplinkosaugos priemonių ir nepasieks nustatytų standartų bei normų, mokesčių už aplinkos teršimą tarifai bus 20 proc. Didesni, palyginti su šiuo metu taikomais, o įmonėms, įgyvendinančioms aplinkosaugos priemones už aplinkos teršimą, sumažės. Be to įmonės, kurio vykdys Vyriausybės nustatytas apmokestintų gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo užduotis bus atleidžiami nuo mokesčio už teršimą už visą gaminių ar pakuotės kiekį. Įgyvendinus aplinkos apsaugos valdymo reformas, maksimaliai sumažės neigiamos ūkinės ir kitos veiklos poveikis aplinkai, naujos vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo sistemos leis iš esmės pagerinti visuomeninei teikiamų paslaugų kokybę, taip pat sudarys tinkamas prielaidas subalansuoti ūkio plėtrai. [13] 3.3Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aplinkos apsaugai Valstybės biudžeto lėšos kol kas yra vienos pagrindinių aplinkos apsaugos priemonių finansavimo šaltinių.Didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gamtosaugos objektams - nuotekų valymo įrenginiams - statyti. Kitoms aplinkos apsaugos priemonėms - pesticidams tvarkyti, monitoringui, švietimui ir kt. - skiriamos gerokai mažesnė lėšų dalis. Valstybės biudžeto lėšos aplinkos apsaugos programoms finansuoti Valstybės biudžeto lėšos kol kas yra vienos pagrindinių aplinkos apsaugos priemonių finansavimo šaltinių.Didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gamtosaugos objektams - nuotekų valymo įrenginiams - statyti. Kitoms aplinkos apsaugos priemonėms - pesticidams tvarkyti, monitoringui, švietimui ir kt. - skiriamos gerokai mažesnė lėšų dalis. (8 lentelė) 8 lentelė.Valstybės biudžeto lėšos aplinkos apsaugos programoms finansuoti. Aplinkos apsaugos programos Faktiškai skirta ( tūkst. Lt) Vandens apsauga 109 Atmosferos apsauga 52,48 Dirvožemio apsauga 5 Cheminės medžiagos 20 Radioaktyvios medžiagos 20,52 Atliekos 231,39 Netinkamų naudoti pesticidų tvarkymas 2000 Saugomų teritorijų tvarkymas 84,98 Standartai ir normatyvai 3,33 Kraštovaizdžio apsauga 54 Biologinės įvairovės 97 Žuvivaisa ir žuvisauga 50 Aplinkos monitoringas 891,89 Švietimas aplinkosaugos srityje 29 Ekologinės ekspertizės 18,07 Informacinė sistema 41,5 Leidyba 117,96 [14] 3.4Savivaldybių gamtos apsaugos fondai Per vienerius metus į savivaldybių gamtos fondus įplaukė 43,4 mln. Lt iš kurių 31,9 mln.Lt - mokesčiai už atmosferos ir vandens taršą. Apie 320 tūkst. Lt sudaro žalos atlyginimas už želdinių sunaikinimą. Daugiausia lėšų įplaukė, kaip paprastai, į Vilniaus m. ( 7,63 mln.Lt ), Kauno m. ( 6,566 mln.Lt ). Klaipėdos m. ( 4,47 mln.Lt ), Mažeikių r. ( 4,15 mln. Lt ), Panevėžio m. ( 3,22 mln.Lt ), Alytaus m. ( 1,024 mln.Lt ) bei Akmenės r. ( 1,13 mln.Lt ) savivaldybių gamtos apsaugos fondus. 2004 savivaldybių gamtos apsaugos fondų išlaidos sudarė 47 mln. Lt, iš kurių didžiausia dalis - 22,5 mln.Lt - buvo skirta gamtosaugos objektų ( nuotekų valymo įrenginiai, kanalizacijos perpumpavimo stotys, kanalizacijos tinklai) statybai finansuoti, 5,6 mln. Lt -atliekoms, sąvartynams tvarkyti, 5,9 mln. LT - gyventojų sveikatos apsaugai, 3,5 mln. Lt - kitoms aplinkos apsaugos priemonėms ( aplinkosaugos švietimui, leidybai ir kt. ) finansuoti. (9 lentelė) [15] 9 lentelė.Savivaldybių gamtos apsaugos fondų pajamų kitimas 3.5Valstybinis gamtos apsaugos fondas Valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos kaupiamos ir naudojamos vadovaujantis 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintais nuostatais. Valstybinio gamtos apsaugos fondo didžiąją lėšų dalį sudaro sankcijos ir baudos, tarp jų lėšos, nustatyta tvarka išieškotos atlyginant aplinkai ir gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ir norminius aktus bei lėšos , gautos pritaikius ekonomines sankcijas. Vadovaujantis Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatais, šio fondo lėšos naudojamos: priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams gausinti,gamtos išteklių naudojimo, jų gausinimo ir aplinkos apsaugos programoms ir kitoms aplinkosaugos priemonėms. Kiekvienais metais ministerija gauna vidutiniškai po85 prašymus skirti lėšų iš Valstybinio gamtos apsaugos fondo. Gaunamus prašymus svarsto ir sprendimus dėl lėšų skyrimo priima ministerijos įstatymu patvirtinta Valstybinio gamtos apsaugos fondo taryba. Pagal Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatus priemonės, kurioms kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti. Aplinkos šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams gausinti per metus buvo panaudota 0,902 mln.Lt. Kitos lėšos buvo skirstomos gamtos išteklių naudojimo, jų gausinimo bei aplinkos apsaugos programoms, įstatymams rengti, švietimui ekologijos srityje bei kitoms priemonėms - 2,305 mln.Lt, aplinkos apsaugos darbuotojams, visuomenininkams skatinti - 1,563 mln.Lt. [16] 3.6Stambiausios įmonės mokančios mokeščius už aplinkos teršimą Lietuvoje Ignalinos atominė elektrinė Ignalinos AE vykdo veiklą, susijusią su aplinkos apsauga. Ji vykdoma, siekiant apsaugoti Visa Ignalinos AE veikla, susijusi su poveikio aplinkai apribojimu, vykdoma remiantis Leidimu naudoti gamtos išteklius. Aplinkos apsaugos priemonės Ignalinos atominėje elektrinėje vykdomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, politiką aplinkos apsaugos srityje ir numatytais IAE veiklos tikslais. Kenksmingų cheminių medžiagų monitoringas – tai sistemingas išmetamų į aplinką kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos matavimas ir įvertinimas, taip pat duomenų kaupimas ir jų analizė. Kenksmingų cheminių medžiagų monitoringas atliekamas, remiantis nustatytomis metodikomis ir monitoringo programa, suderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos institucijomis, ir kontroliuoja kenksmingų cheminių medžiagų koncentraciją elektrinės vandens nuleidimuose, vandens telkinio – aušintuvo būklę, požeminį vandenį pramoninės aikštelės teritorijoje ir Ignalinos AE dujų išmetimus. Ignalinos AE Darbų saugos skyriaus ekologinės saugos tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos norminių aktų ir įstatymų, kenksmingų cheminių medžiagų nustatytų išmetimų ir nuleidimų normų bei analizuoja išaiškintus neatitikimus. Kenksmingų cheminių medžiagų monitoringo rezultatai kiekvieną mėnesį išsiunčiami į Aplinkos ministerijos institucijas, kurios kontroliuoja Ignalinos AE gamtos apsaugos veiklą. Už aplinkos teršimą cheminėmis medžiagomis Ignalinos AE nustatyta tvarka moka atitinkamą mokestį. Žemiau pateiktose lentelėse nurodyti duomenys, kiek Ignalinos AE 2003 metais sumokėjo mokesčių už aplinkos teršimą mobiliais ir stacionariais užterštumo šaltiniais. (10;11;12 lentelės) 10 lentelė. Atmosferos teršimas stacionariais šaltiniais Laikotarpis Teršalų kiekis, t Mokesčio suma, Lt Iš viso Katilinė Iš viso Katilinė Iš viso % nuo bendro kiekio I ketvirtis 60,85 42,88 70 13709,99 11741,72 II ketvirtis 53,44 35,24 66 11918,72 9900,75 III ketvirtis 34,54 16,16 47 4505,86 6595,78 IV ketvirtis 46,37 28,25 61 9601,72 7652,77 2003 metai 195,20 122,53 63 39736,29 35891,02 11 lentelė. Atmosferos teršimas mobiliais šaltiniais. Laikotarpis Sunaudoto kuro kiekis, t Mokesčio suma, Lt I ketvirtis 80,83 1840,50 II ketvirtis 92,73 2163,39 III ketvirtis 90,80 2077,02 IV ketvirtis 100,22 2340,75 2003 metai 364,58 8421,66 12 lentelė .Aplinkos teršimas nuotekomis iš IAE pramoninės aikštelės. Laikotarpis Teršalų kiekis, t Mokesčio suma, Lt I ketvirtis 33,55 9122,63 II ketvirtis 11,93 3425,79 III ketvirtis 6,69 1893,61 IV ketvirtis 6,20 1761,93 2003 metai 58,37* 16203,96 Pastaba. Teršalų kiekis apskaičiuojamas padauginus koncentraciją (mg/l) iš nuotekų kiekio (m3). Teršalų koncentracija IAE pramoninėse ir lietaus nuotekose yra detektavimo metodų ribose bei foninių reikšmių lygyje, t.y. ėmimo kanalo vandens mėginių teršalų koncentracijų reikšmių lygyje. Gauta 58 t teršalų kiekio reikšmė yra sąlygojama nuotekų kiekio iš IAE pramoninės aikštelės į Drūkšių ežerą ir 2003 m. buvo 3 041 165 tūkst. m3. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, labiausiai aplinką teršia IAE pramoninė šildymo katilinė, kuri kaip kurą naudoja mazutą. Per 2003 metus katilinė sudegino 2212,76 t mazuto. Pramoninė šildymo katilinė aprūpina šiluma technologinius IAE vartotojus, taip pat Visagino miesto gyventojus ir dirba su skirtinga šilumine apkrova, atsižvelgiant į IAE energijos blokų darbo galingumą. [17] Išvados Pagal darbe nagrinėtus aspektus galima išskirti šiuos pasikeitimus ir numatomas tendencijas : Pagrindinis priemonės tikslas – mažinti vandens, oro ir dirvos užterštumą ir jo potencialią grėsmę Lietuvos regionams, užtikrinti visuomenės teisę į saugią ir švarią aplinką, siekti išvengti ūkininkavimo ir kitos veiklos neigiamo poveikio aplinkai (ar jį sumažinti), išlaikant gamtinių išteklių darnų naudojimą ir formuojant atsakingą visuomenės požiūrį į gamtinę aplinką. Ši priemonė taip pat yra skirta įgyvendinti BPD horizontalų principą – užtikrinti darnų šalies vystymąsį. Šios priemonės prioritetinis tikslas – sukurti tinkamą aplinkos infrastruktūrą, kad būtų suformuotas pagrindas Lietuvos regionų ekonominei plėtrai, daugiausiai dėmesio skiriant rekreacijai ir verslo plėtrai. Taip pat ši priemonė nuosekliai papildys kitas BPD priemones (visų pirma skirtas transporto, žemės ūkio, energetikos ir turizmo sektoriams) ir prisidės prie Sanglaudos fondo lėšas naudojančių projektų aplinkos apsaugos aspekto įgyvendinimo. Priemonės uždaviniai: pagerinti geriamojo vandens ir nuotekų kokybę mažiau kaip 500 gyventojų turinčiose Lietuvos gyvenvietėse ir kaimuose, plėtojančiuose geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir valymo sistemas, kurių savininkės yra savivaldybės ir joms priklausančios įmonės. išvalyti užterštas teritorijas ir jas sutvarkyti nuo praeities taršos pavojingomis atliekomis, atkurti natūralią gamtos būklę šiose teritorijose; išplėsti saugomų rajonų tinklą, įskaitant NATURA–2000, įgyvendinti priemones, skirtas biologinės įvairovės, augalų ir gyvūnų buveinių apsaugai bei atkūrimui; tobulinti aplinkos valdymo sistemas ir prevencinę veiklą stiprinant aplinkos kokybės vertinimo, kontrolės ir valdymo institucijas, atsakingas už aplinkos kokybės valdymą ir žalos prevenciją; visais lygiais šviesti visuomenę naudojant visuomenės informavimo vaizdo ir garso, šiuolaikines IT ir kitas priemones, rengti ir teikti mokymo programas, užtikrinti integruotą keitimąsi informacija, skatinti visuomenę dalyvauti aplinkos apsaugos procese: atkurti ir išlaikyti kraštovaizdžio sudedamąsias dalis ir įdiegti apsaugos priemones, padedančias išsaugoti kraštovaizdį. Literatūros sąrašas: Literatūros sąrašas: 1. Lietuvos aplinkos apsaugos prioritetai , prieiga per internetą žiūrėta [2005m. gegužės 5d] http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0122196.ppt#279,5 2. Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos prioritetai. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija , prieiga per Internetą: [žiūrėta 2005m. gegužės 5] http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0122196.ppt#280,6 3. Vaicinavičius, Rimantas. J. Lietuvos fiskalinė politika ir jos prioritetai, prieiga per internetą [Žiūrėta gegužės 5d.]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!