Jūros ir vandenyno ekologinės problemos

Jūrų aplinka – vertingas turtas. Vandenynai ir jūros sudaro 99 % visos gyvenamosios erdvės planetoje, 71 % žemės paviršiaus ir 90 % biosferos, o biologinės įvairovės gausa pralenkia žemės ir gėlo vandens ekosistemas. Jūrų ekosistemos turi esminės įtakos klimatui ir orui. Jūrų aplinka būtina gyvybei žemėje, taip pat ji daug prisideda prie ekonomikos klestėjimo, socialinės gerovės ir gyven- imo kokybės.
Tačiau jūrų aplinkai gresia rimtas pavojus. Biologinės įvairovės mažėjimo tempas, užterštumo pavojingomis medžiagomis lygis ir atsirandančios klimato kaitos pasekmės – tai keletas akivaizdžių apie pavojų įspėjančių ženklų. Neseniai išleistame JT Tūkstantmečio ekosistemos įvertinime sumažėję žuvų ištekliai ir žalingas dumblių žydėjimas, turintys neigiamos įtakos gyvybei jūroje, pateikiami kaip du ryškiausi spartėjančių, staigių ir potencialiai negrįžtamų ekosistemos pokyčių pavyzdžiai.
Pasaulinio vandenyno pažinimo istorija.
Gyvendami prie jūrų ir vandenynų krantų, plaukiodami ir stebėdami įvairius jūrų ir vandenynų reiškinius, žmonės kaupė žinias apie Pasaulinį vandenyną. Ir neįmanoma atsakyti, kada buvo gautos pirmosios žinios apie jūras ir vandenynus. Apie vandens ir sausumos pasiskirstymą bei vandenyno vientisumą jau rašė Aristotelis 4 a.pr.m.e. 2 m.e. amžiuje Ptolemėjas sudarė pasaulio atlasą, kuriame pažymėjo graikams žinomus kraštus ir vandenis. Viduramžiais vertingomis žiniomis apie Pasaulinį vandenyną praturtino garsūs keliautojai: Kolumbas, Magelanas, Vaskas da Gama ir kt. Magelanas atliko pirmą, nors ir nesėkmingą bandymą išmatuoti vandenyno gylį. Jo kelionė aplink pasaulį įrodė, kad visi vandenynai tarp savęs jungiasi. 18 a. Pasirodė Kircherio sukurti Pasaulinio vandenyno žemėlapiai, kuriuose nurodomos tuo metu žinomos srovės. Pirmuoju fizinės okeanografijos darbu laikomas 18 a. Išėjęs Marsiljo veikalas „Fizinė jūros istorija“.
Pasaulinio vandenyno vandens kilmė.
Kantas ir Laplasas iškėlė kosmogoninę Žemės susidarymo hipotezę. Ji teigia, kad mūsų planeta pradžioje buvo skysto būvio. Iš Žemės gelmių išsiskyrė vandens garai ir įvairios dujos, kurios kaupėsi paviršiuje ir kartu suardydamos karštą ir tankią atmosferą. Auštant Žemei garai kondensavosi ir sudarė pirminį vandenyną ir atmosferą. Tačiau šiandien daugiau laikomasi kitos (taip pat kosmologinės) Žemės kilmės hipotezės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!