Chemijos pramonė ir ekologinės problemos

TURINYS
pramonės įmonės .….…………………………………………….…..
3
oro tarša Lietuvoje ……………………………………………………
5
“šiltnamio efektas” ……………………………………………………
5
“rūgštūs lietūs” …………………………………………………….….
6
užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai ………………………….…..
7
panaudota literatūra……………………………………………………
8
Pramonės įmonės
Labai pavojingos yra pramonės įmonės, teršiančios atmosferą įvairiomis kenksmingomis priemaišomis. Tai juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos ir naftos perdirbimo įmonės, cemento gamyklos ir kt.
Metalurgijos gamyklos išmeta į atmosferą ne tik suodžius, dulkes, sieros, anglies oksidus, bet ir įvairių metalų oksidus, fenolą, fluoro junginius. Šios priemaišos neigiamai veikia tiek žmogaus, naminių ir laukinių gyvulių sveikatą, tiek augaliją.
Chemijos pramonėje naudojamos labai įvairios medžiagos, kurių - priklausomai nuo technologinio proceso ir valymo efektyvumo - vis dėlto patenka į atmosferą. Ypač daug medžiagų išsiskiria gaminant polimerinius junginius (plastmases, sintetinį pluoštą ir kt.)
Chloro, fluoro gamybos ir panašių chemijos pramonės įmonių galutinis produktas gaunamas elektrolizės būdu, todėl, jei darbo režimas normalus, išmetamosiose dujose pavojingų priemaišų nedaug; atmosfera užteršiama tik pažeidus technologiją.
Specifinis atmosferos teršimo šaltinis yra chemijos pramonės įmonės, gaminančios sieros ir azoto rūgštis. Jos yra būtinos gaminti daugeliui organinės ir neorganinės chemijos produktų, tarp jų ir mineralinėms trąšoms.
Gaminant sieros rūgštį, atmosfera užteršiama piritų dulkėmis ir arseno junginiais; jie išsiskiria deginant sieringas rūdas. Tolesniame gamybos etape išsiskiria sieros ir šiek tiek azoto oksidų. Naudojant vietoj piritų sulfidus, teršiama mažiau, nors ir šiuo atveju išmetamosiose dujose yra sieros bei jos junginių.
Gaminant azoto rūgštį (ji paprastai gaunama oksiduojant oro deguonimi amoniaką), tarp išmetamųjų dujų yra azoto oksidų, amoniako, anglies monoksido. Kai gamybos režimas gerai sutvarkytas, jų būna palyginti nedaug. Tačiau didelėse azoto rūgšties įmonėse susidaro daug šių medžiagų, todėl oras gali būti smarkiai teršiamas.
Azoto trąšų gamyboje pagrindinis atmosferos teršimo šaltinis yra azoto rūgšties sintezė. Gaminant superfosfatą, tokių teršimo šaltinių dar daugiau. Tai fosfatų perdirbimo (džiovinimo, granuliavimo) procesas, kai į atmosferą išsiskiria dulkės; sieros rūgšties sintezė; sieros rūgšties sąveika su fosfatais, kai išsiskiria fluoro junginiai. Fluoro junginių išsiskiria ir koncentruojant superfosfatą. Z.Lindberg (1967), tirdama oro užteršimą ties superfosfato gamykla Latvijoje, 0,5 - 3,0 km...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!