Baltijos jūros hidrologinio baseino topografinės, geomorfologinės, ekologinės charakteristikos

Dugno nuosėdos.......................................................................9
Vandens baseino charakteristika............................................10
Vandens druskingumas..........................................................12
Vandens temperatūra.............................................................13
Baltijos jūros ekologinė charakteristika.................................15
Išvados.......................................................................................17
Literatūta....................................................................................18
Įvadas
Baltija – viena iš jauniausių, vidukontinentinių jūrų. Ji pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam apledėjimui, kai palaipsniui ištirpo milžiniškas ledynas, dengęs visą Europos žemyną. Dabar turi ryšį su Atlanto vandenynu, per Šiaurės jūra - Mažųjų Beltų, Skagerato, Kategato sąsiauriais, bet dėl didžiulių gelo vandens prietakų ji nėra labai sūri. Kadangi Baltijos jūra yra pereinamoje zonoje tai labai ryškūs temperatūrų sezoniniai svyravimai, kuriuos lemia oro temperatūtų kaita. Dėl savo geografinės padėties Baltijos jūra patiria didžiulį antropogeninį spaudimą. Realų pavojų Baltijos jūros ekologinei būklei sudaro visi teršalai besikaupiantys tiek vandens storymėje, tiek dugne. Žinoma, šiuo metu Baltijos jūros tarša tiesiogiai nėra pavojinga gyviesiems organizmams ir žmonių sveikatai. Bet pagrindinis uždavinys saugant Baltijos jūrą yra įvairių teršalų išmetimų mažinimas, ekologinės būklės kontrolė ir jos pokyčių prognozė.
Baltijos jūros baseino raida
Baltijos jūros baseino geologine sankloda gana heterogeniska. Baltijos baseinas randasi ant Šiaures vakarų pakraščio stambiausios Eurazijos platformos. Joje kalnodariniai procesai prasidejo jau archėjaus pradžioje ( prieš 2-2,5 mljrd.m.). Baltijos nuosėdinis baseinas yra poligenetinė Žemės plutos struktūra, susidariusi vakariniame Rytų Europos platformos pakraštyje ir užpildyta nuo kelių dešimčių iki kelių kilometrų storio nuosėdinėmis uolienomis. Grimzdimo mechanizmas ir nuosėdų klostymosi sąlygos kito per visą baseino evoliuciją. Grimztant baseinui, uolienos patyrė diagenetinius pokyčius, kito jų kolektorinės savybės, kurios svarbios sprendžiant daugelį praktinių klausimų. Šie procesai buvo tampriai susiję su hidrogeologinių sąlygų pokyčiais, kurios lėmė sluoksniuose vykstančias chemines reakcijas, naudingųjų iškasenų, tarp jų ir naftos, formavimąsi ( V. Puronas, S. Šliaupa, 2002) . Remiantis Baltijos regiono geologiniais žemėlapiais galima teigti, kad Skandinavijos pusiasalio vidinėje pusėje dominuoja vulkaninės ir metamorfinės kilmės prekambro uolienos. Tuo tarpu jo išorinėjė pusėje dar tebevyksta kalnodaros procesai ir čia formuojasi įvairūs uolienų kompleksai. Žemyninėje Baltijos pakrantėje esančiose šiaurinėse teritorijose devono, anglies, permo periodo uolienos (Latvija ir Šiaurės Rusija). Estijos teritorijoje dominuoja kambro, ordoviko, bei silūro periodų nuogulos. Lietuvoje –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!