Baltijos jūros taršų atsiradimas ir jų likvidavimas

VŪŽF 4k. 3gr.
2006.
Baltijos jūra – uždara jūra. Ji per siaurus Danijos sąsiaurius siejasi su Šiaurės jūra. Nusidriekusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Pagal vandens kiekį ji priklauso mažoms jūroms.
Šio darbo tema – Baltijos jūros tarša. Būdami prie jūros, džiaugiamės jos teikiamais malonumais – stebime bangų mūšą, per karščius mirkstame vėsiame vandenyje. Tomis akimirkomis tikrai nepagalvojame, kad gal kaip tik šiuo metu, kažkur toli į šią jūrą iš laivo išsiliejo nafta, kad dar ir dabar Baltija nėra išsivaliusi nuo Černobylinio radiocijos, kad progresuoja vandens stagnacija gelmėse.
Dabar Baltijos jūros tarša tiesiogiai nėra pavojinga gyviesiems organizmams ir žmonių sveikatai. Tačiau nesiimdami priemonių ekologinės katastrofos neišvengsime. Tai rodo ir didėjantis dumblių kiekis Baltijos jūros priekrantėse.
Taigi, šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kas labiausiai teršia Baltijos jūrą.
Savarankiško darbo tikslai:
• atkreipti dėmesį į svarbiausius pramoninių ir žemės ūkio objektų antropogeninio poveikio bruožus Baltijos jūroje;
• aptarti Baltijos jūros radioaktyviąją taršą;
• išanalizuoti metalų ir patvarių organinių junginių poveikį;
• įvertinti naftos teršalų žalą.
1. BALTIJOS JŪRA
Baltijos jūra yra viena jauniausių jūrų pasaulyje, pradėjusi formuotis prieš 13 tūkst. metų iš paskutiniųjų ledynų tirpsmo vandens. Bėgant laikui, ši jūra, įgydama ir vėl prarasdama ryšį su Atlanto vandenynu, perėjo keletą vystymosi stadijų, tapdama tai ežeru, tai jūra.
Baltija plyti pačiame Europos žemyne, todėl yra priskiriama viduržemyninio tipo jūroms. Ši jūra skirstoma į penkias pagrindines dalis: Belto jūra-Kategatas, tikroji Baltija, Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankos. Baltijos jūros paviršinių vandenų plotas apie 415 000 km, kuris apytiksliai lygus Juodosios jūros plotui, bet pagal vandens kiekį ji priklauso mažoms jūroms. Jei Baltijos jūros pakrantės liniją ištiestume, ji nusidriektų apie 7000 kilometrų.
Dėl didelės gėlo vandens prietakos ir siauro ryšio su Pasauliniu vandenynu Baltija yra didžiausias apgėlinto vandens telkinys pasaulyje. Vidutinis Baltijos jūros vandens druskingumas yra tik 7-8 %, Pasaulinio vandenyno – 35 %. Dugno reljefas nėra vienalytis, jis veikia visą vandens cirkuliaciją. Į Baltijos jūrą įteka apie 200 upių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!