Darnaus vystymosi istorija Baltijos regione

„Problemos, kurias šiandien tenka spręsti mūsų planetai, yra visuotinės. Europa prisiima atsakomybę. Jei nebus aiškaus politinio vadovavimo ir įsipareigojimų siekti pokyčių, mūsų vaikai ir vaikaičiai negalės naudotis mūsų dabartinio lygio gerove ir gyvenimo kokybe. Klimato kaita spartėja, mes vis intensyviau naudojame gamtos išteklius, mažėja biologinė įvairovė, atotrūkio tarp turtingų šiaurės ir skurdesnių pietų regionų mažinimas tebelieka didžiulė problema. Jei norime išsaugoti trapią pusiausvyrą ekonomikos, socialinėje ir aplinkosaugos srityse, kurios būtinos darniai visuomenei, jau dabar privalome imtis veiksmų“, - teigė Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso, patvirtindamas darnaus vystymosi strategijos peržiūros gaires (2005b).
„Darnaus vystymosi“ sąvoka yra sąlyginai nauja ir yra pateikta daug vienas nuo kito šiek tiek besiskiriančių „darnaus vystymosi“ apibrėžimų. Vadinamajame Brundtland komisijos raporte, kuriame „darnaus vystymosi“ sąvoka 1987 m. galbūt pirmą kartą oficialiai pristatyta tarptautinei bendruomenei, Jungtinių Tautų (JT) ekspertai šią sąvoką apibrėžė kaip dabartinės kartos poreikių patenkinimą neatimant galimybės iš ateities kartų patenkinti savuosius.
Iš pat pradžių buvo akcentuojami gamtos apsaugos ir natūralių gamtos resursų aspektai. Pavyzdžiui, dabartinė karta turi susilaikyti nuo tokio poveikio gamtai, kuris negrįžtamai pažeistų trapias gamtoje susiformavusias ekologines pusiausvyras. Panašiai, dabartinė karta neturi teisės beatodairiškai naudoti natūralius resursus dėl savo socialinio ir ekonominio vystymosi, dėl savo gerbūvio, nepalikdama tokių galimybių ateities kartoms. Kiek vėliau į „darnaus vystymosi“ apibrėžimą be aplinkosaugos buvo įtrauktos dar ir ekonominė bei socialinė sferos. Klimato atšilimas, kaip įtariama, dėl žmogaus veiklos ir galimos liūdnos atšilimo pasekmės, yra viena svarbiausių dabartinių „darnaus vystymosi“ problemų.
Darnaus vystymosi problemos šiandien jau yra tapusios nuolatiniais JT darbotvarkės punktais.
Pastaraisiais dešimtmečiais klimatas planetoje sparčiai keičiasi. Pasaulyje, Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje pripažinta, kad stebima globali klimato kaita kartu su didėjančiu antropogeniniu poveikiu yra pavojingi visuomenei, jos gyvenamajai ir, ypač, gamtinei aplinkai, tolimesnei šalies raidai. Lietuvoje vykstanti gamtinės aplinkos kaita yra susijusi su nepageidautinomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis valstybei ir jos gyventojams. Pasaulyje įvairiuose žemynuose ir regionuose atliekami platūs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!