Vienas vsarbiausių švietimo reformos Lietuvoje uždavinių – ekologinio ugdymo plėtotė.
Pedagogai, įgyvendindami ekologinio ugdymo uždavinius ir tikslus, atsižvelgs į didėjantį vaikų atotrūkį nuo natūralios gamtos, į gamtos saugojimo ir puoselėjimo įgūdžius, į tyrinėjimų natūralioje naplinkoje patirtį ir sieks, kad vaikai pajustų gamtos vientisumą ir harmoniją, numatytų savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį, kad ne vartotojo požiūris į gamtą, o pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją taptų jų vertybine nuostata, kad vaikai gebėtų apginti savo principus ir taikytų juos kasdienėje ir buitinėje profesinėje veikloje.
Vaikų darželių programa „Vėrinėlis“, nusakydama tiriamosios pažinties veiklos „Aš ir gamta“ tikslus, vertybines nuostatas, pateikia pozityvų gamtos ir žmogaus santykį: „...pasijusti gamtos dalimi, pajusti pagarbą gyvybės įvairovei, paslaptingumui ir šventumui“, „...padėti prisiimti dalį atsakomybės už šalią esančių gyvūnų ir augalų gyvybės išsaugojimą“ ir kt.
Gamtosaugos būtina sistemingai mokyti. Reikia siekti, jog visi visuomenės sluoksniai suprastų savo atsakomybę, aktyviai dalyvautų gamtosauginėje veikloje. Gamtosaugos žinios padeda formuoti sąmoningą pilietį, kuris rūpinasi savo darbo bei buities aplinka ir pats kiek gali stengiasi tą aplinką gerinti.
Gamtosauginis švietimas – tai nepertraukiamas procesas, kurio pagrindinė grandis yra ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Gamtomokslinis švietimas glaudžiai siejasi su gamtosauginiu švietimu. Gamtosaugos žinias skleisti neįmanoma, kai nėra gerai paruoštų, kvalifikuotų specialistų, gerai susipažinusių su gamtosaugos pagrindais.
Teigiamas žmogaus ir gamtos santykis – tai žmogaus charakterio, jo dorovės pagrindas. Deja, nepadės net griežčiausi įstatymai, jei meilė ir pagarba gamtai nepavirs vidine mūsų krašto žmonių būtinybe. Tas bruožas atsiranda ne iš karto, jis turi būti skiepijamas nuo mažens. Dorovinis, patriotinis ir visoks kitoks ugdymas neatneš naudos tol, kol tarp kitų svarbiausių dalykų neįdiegsime šventos pagarbos medžiui, vandeniui, akmeniui. Šiandien jau neužtenka faunai tik paviršutiniško humaniško jausmo, kurį pamažu įdiegiame. Švelnios, aktyvios globos laukia mūsų flora, reti nykstantys augalai, žaliasis kilimas miesto skveruose, gyvenvietėse.
Jau pirma ikimokyklinio auklėjimo programa (1932) pabrėžė, kad reikia ugdyti meilę gamtai. 1932 – 1953 m. ikimokyklinio auklėjimo programos labiau...
Šį darbą sudaro 3001 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!