Egzodo literatūros atšvaitai

Dauguma žmonių išvyko į JAV – ten buvo siūlomos geresnės gyvenimo sąlygos. Buvo sunku susirasti darbą, todėl darbo užmokesčio buvo maža leisti knygas. Šie veiksniai yra vieni iš pagrindinių priežasčių nutraukusia išeivijos kultūrinę veiklą. Kad ir kaip sunkiai buvo rašomos knygos, tačiau kartkartėm pasirodydavo pavieniai maži leidiniai.
Emigrantų stovyklose susiklostė puikios sąlygos steigti pradines mokyklas, gimnazijas, vaikų darželius, kitas mokymosi įstaigas. Buvo pradėti leisti laikraščiai, knygos, žurnalai, bet šeštojo dešimtmečio masinė emigracija pristabdė šią kultūrinę veiklą.
Kadangi išeivijoje nėra prestižinių leidyklų su reikliais redaktoriais, literatūroje pradėjo plisti dilentiškumas. Norint išleisti knygą, teko ieškoti rėmėjų, kuriais daugiausiai tapdavo turtingieji vietos gyventojai, grafai. Nepasitenkinimas mėgėjiškumu pasiekė kulminaciją 1958m. paskelbus manifestą „Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui“. Po šiuo dokumentu pasirašė 60 žymių mokslininkų rašytojų... Čia dalyvavo tokie garsūs kritikai, kaip Kazys Bradūnas, Juozas Kėkštas, Henrikas Nagys, Nyka –Niliūnas ir daugelis kiti naujosios kartos kritikai.
„Literatūros lankai“ – žemininkų kritikų iniciatyva išleistas išeivijos žurnalas. Jame buvo skiriamas dėmesys išeivijos literatūrai. Pradėjus leisti šį žurnalą, būrėsi bendraminčių grupės, kurias stiprindavo nauji nariai poetai.
Akademikai ir lankininkai – vyravusios kelios grupės. Lankininkai - Balaišytė, Gražytė-Maziliauskienę, Kelertienė, Tomas Venclova, Šilbajoris ir kt. Lankininkai – išeivijos žurnalo „Literatūros lankai“ kūrybinė grupė.
Akademikų ir lankininkų kritikų straipsniai žymiai skyrėsi. Vienas iš akademinės kritikos bruožų buvo jos stiliaus moksliškumas. Daugumos akademikų adresatas – kiti mokslininkai, todėl didžioji dalis kūrinių buvo gana nuobodūs ir paprastam skaitytojui nepriimtinos.
Konservatyvumas – būdingiausias Egzodo literatūros bruožas. Atsiribodami nuo aplinkos, jie užsidarę savyje, taip pat stengiasi atsiriboti nuo kitų tautų papročių, tautosakos. Tačiau buvo ir tokių, kurie į gimtąją literatūrą bandė įvesti naujovių taip norėdami ją praturtinti, kas jai buvo į gerąją pusę.
Kotryna Grigaitytė – Viena iš lyrinius kūrinius rašyti linkusių poečių, kuriems būdingas harmoningas žmogaus ir gamtos santykis. Ši poetė pasaulį mato pro savo individualių jausmų prizmę. Savo kūriniams suteikdama žaismingo stiliaus, ji nebando ieškot kažko ypatingo.
Gyvenant išeivijoje, laikas išryškino kai kuriuos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!