Egzodo literatūra

Lietuvių egzodo literatūra vadinama literatūra, sukurta po antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukusių rašytojų.
1944 m. Lietuvą paliko apie du trečdaliai Lietuvių rašytojų draugijos narių. Pasibaigus karui pabėgėliai buvo apgyvendinti po visą Vokietiją išmėtytose vadinamosiose DP (deplaced persons) stovyklose, kuriuose jie ėmėsi aktyvios kultūrinės veiklos. Buvo steigiamos mokyklos, kuriamos teatrų trupės ir muzikiniai kolektyvai, leidžiamos knygos ir žurnalai. 1948-1950 m. pabėgėliai persikėlė gyventi i JAV, Kanadą, Pietų Amerikos šalis ir Australiją. Tačiau dauguma jų susibūrė JAV.
• Atvykę į svetimą kraštą jie viską turėjo pradėti nuo nulio- dauguma iš pat pradžių dirbo sunkų fizinį darbą, o pačiai literatūrinei ir kultrinei veiklai galėjos kirti tik laisvalaikį.
• Niekas iš šalie neparėmė ir knygų leidybos- knygos buvo leidžiamos pačių rašytojų arba išeivių fondų lėšomis.
Entuziazmas, pasiaukojimas, asmeninė iniciatyva- tuo rėmėsi visa egzodo literatūra.
Vakaruose atsidūrė ir daugelis žinomų lietuvių poetų. Tarp jų buvo ir vyresnių , debiutavusių pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais, ir vadinamosios vidurinės kartos atstovų, atėjusių į literatūrą ketvirtajame dešimtmetyje. Drauge su jais iš Lietuvos pasitraukė ir tik pirmuosius poetinius bandymus tespėję paskelbti jauni poetai. Pirmąsias knygas jie jau išleido Vokietijoje.. patys jauniausi, tuomet dar vaikai ar paaugliai, Lietuvą paliko greičiausiai dar išviso nežinodami, kad bus poetai.
Tradiciškai egzodo poezija, kaip ir visą literatūrą, aptariama išskiriant kelias rašytojų kartas. Atskaitos tašku yra tapusi ryškiausia, įtakingiausia išeivijos poetų grupė- vadinamieji žemininkai, kurie kaip literatai brandą pasiekė jau išeivijoje.
Taigi svarbiausios egzodo poetų kartos butų šios:
• Nepriklausomos Lietuvos „augintiniai“;
• Žemininkai (arba lankininkai);
• Bežemiai, arba „neornamentuotos kalbos generacija“ (arba egzodo „augintiniai“)
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS „AUGINTINIAI“
Šitai kartai priskiriami poetai, kurie Lietuvą paliko jau subrendę kaip kūrėjai, žinomi skaitytojams ir užimantys tam tikrą vieta literatūros istorijoje. Vyresniosios kartos poetų, tarp jų buvo ir vieni garsiausių Lietuvos neoromantikų Jonas Aistis ir Bernardas Brazdžionis, kūrybinis likimas išeivijoje bene dramatiškiausias. Šie poetai pabrėžia tautinius, etinius poezijos tikslus, išeivių bendruomenę vienijantį literatūros vaidmenį. Pagrindinės jų eilėraščių temos- tėvynės ilgesys,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!