Egzodo literatūra. Derliaus metai (1950-1970)

Kaip pavadinti pasitraukimą iš tėvynės karui baigiantis, atslen­kant pavergimui, sunaikinimui - emigracija? tremtimi? Kas tie pasitraukusieji - emigrantai? tremtiniai? išeiviai? Vienaip ar kitaip pasvarsčius, pasirinktas žodis „egzodas" (gr. exodos -išėjimas) iš Senojo Testamento leksikos, reiškiantis masinį visos žydų tautos išėjimą iš Egipto vergijos. Nes analogiškas buvo lietuvių masinis pasitraukimas iš „vergijos namų". Kartais pavar­tojamas ir angliškas exiie- tremtis. Taigi - egzodo, egzilės literatūra.
Jeigu pokaris Lietuvai - kančių metas, tai egzodas buvo irgi tų kančių dalininkas, j j taip pat lydėjo skaudus, nors kitoniškas likimas. Kelias vedė per bombarduojamus ir degančius Vo­kietijos miestus, plukdė minų sprogdinamais laivais, teikė prie­globstį pabėgėlių stovyklose.
Egzodo kelią iš Lietuvos į Vakarus jau žymiai vėliau auto­biografiniuose romanuose atkūrė Birutė Pūkelevičiūtė (Aštuoni lapai) ir Marius Katiliškis (Išėjusiems negrįžti).
Egzodas apėmė visų kartų rašytojus, ir suprantama, kad jų likimai buvo nevienodi. Vyriausieji sunkiai pritapo prie naujų aplinkybių, kurios nebuvo palankios jų kūrybai (Vincas Krė­vė). Bet jaunesniems, ypač jauniausiems, tai buvo didelė, nauja patirtis. Daugelis ėmėsi studijų Vokietijos universitetuose, or­ganizavo lietuviškas mokyklas, gimnazijas, būrėsi į teatrų trupes, chorus, rengė literatūros vakarus, vargais negalais leido knygas. Entuziazmą palaikė viltis greitai sugrįžti į tėvynę.
Tačiau palaipsniui toji viltis blėso. Reikėjo kažkur pastoviau įsikurti, susirasti darbą, rūpintis vaikų ateitimi. Pagalbos ranką ištiesė ankstyvesnė emigrantų banga. Dauguma be tėvynės likusiųjų apsigyveno JAV, Kanadoje, Australijoje. Visi (taip pat ir rašytojai, poetai) dirbo sunkų fizinį, nekvalifikuotą darbą fabrikuose, įvairiausiose įmonėse ir įmonėlėse, dirbo krovėjais, sargais, lenkė nugaras prie konvejerių. Tačiau nepaisant viso to, vyko intensyvus literatūrinis gyvenimas, palaikomas besą­lygiško idealizmo, įsitikinimo, kad tik kultūros, kūrybos darbas gali įprasminti jų pasitraukimą iš pavergtos tėvynės.
Ir iš tikrųjų pokario dvidešimtmetis buvo didžiausio egzodo literatūros suklestėjimo laikas: čia subrendo, prasiskleidė jos didieji talentai, čia laisvas, kūrybinis žodis atliko tai, kas paverg­toje tėvynėje buvo neįmanoma. Parašomi ir išleidžiami reikš­mingiausi kūriniai. Egzodo literatūros kulminacija-jos derlin­giausi metai - apėmė maždaug du dešimtmečius, joje dalyvavo trijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!