Egzodo literatūra, jos autoriai

Egzodo samprata

• Žodis „egzodas“ kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia išėjimą. Jis taip pat vartojamas kalbant apie masinį išėjimą iš gimtosios žemės.
• Egzodas lydi žmones ir tautas nuo seniausių laikų. Iš gimtojo krašto pasitraukiama dėl įvairiausių priežasčių, kartais ir visiškai laisva valia, tačiau dažniausiai dėl tam tikrų politinių aplinkybių – priespaudos, tirono savivalės, okupacijos. Tokia situacija ypatingai nepalanki rašytojui. Jam tenka rinktis: arba prisitaikyti ir šlovinti tironą, arba rašyti tik sau, visai nustoti kurti. Yra ir trečias kelias – būti ištremtam ar priverstam emigruoti.

Egzodo laikotarpis

• Pati tikriausioji egzodo literatūros epocha – dvidešimtas amžius. Revoliucijos, diktatūros, du pasauliniai karai – visa tai rašytojams kėlė grėsmę ne tik prarasti kūrybinę laisvę, bet ir būti fiziškai sunaikintiems. Dėl to daugelis rinkosi gyvenimą svetur.

Lietuviai išeivijoje

• Lietuvių egzodas kaip masinis reiškinys prasidėjo 1944, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Iš Lietuvos pasitraukė apie 60 tūkst. žmonių. Dauguma jų persikėlė į JAV, Vokietiją, Australiją ir kitur.
• Rašytojai, gyvenantys išeivijoje, negalėjo gyventi iš rašomojo darbo. Dauguma jų dirbo sunkų fizinį darbą, o kūrybinei veiklai galėjo skirti tik laisvalaikį.

Egzodo rašytojų kartos

• Egzodo literatūrą kūrė skirtingų kartų rašytojai:
• Vyresnioji karta:
• Vincas Krėvė („Dangaus ir žemės sūnūs“), JAV;
• Jurgis Savickis („Žemė dėga“, “Raudoni batukai“), Prancūzija.
• Vidurinioji karta:
• Bernardas Brazdžionis, JAV;
• Jonas Aistis, Prancūzija ir JAV.
• Naujoji karta:
• Žemininkai;
• Bežemiai.

Nepriklausomos Lietuvos „augintiniai“

• Šiai kartai sąlygiškai priskiriami poetai, kurie Lietuvą paliko jau subrendę kaip kūrėjai, žinomi skaitytojams ir užimantys tam tikrą vietą literatūros istorijoje.
• Šiai kartai priskiriami:
• Salomėja Nėris;
• Jonas Aistis;
• Bernardas Brazdžionis.

Nepriklausomos Lietuvos „augintiniai“

• Kūryboje pabrėžia tautinius, etinius poezijos tikslus, pagrindinės jų eilėraščių temos – tėvynės ilgesys, žmogaus išgyvenimai, tėvynės likimo apmąstymas.
• Įkvėpimo ir stiprybės ieškoma Lietuvos istorijoje, apdainuojama tėvynė ir likusių kova už laisvę.
• Šių poetų kūryba nepasiekia prieškarinio meninio lygio,
• Rūpestis dėl tėvynės likimo nuslopino asmeninį santykį – eilėraščiuose neretai kalbama bendrybėmis, abstrakcijomis, nevengiama atviros retorikos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!