Egzistencinės teorijos taikymas socialiniame darbe

ĮVADAS

Šiame referate pakalbėsime apie egzistencinės socialinio darbo teorijos modelį– egzistencialistinę teoriją. Apie egzistencializmo pradininkus ir egzistencinio socialinio darbo teoretikus. Paanalizuosime, kaip ji taikoma socialiniame darbe. Ši teorija socialiniame darbe nėra labai populiari, tačiau būtų galima ją taikyti plačiau, nes ji aktuali šiandienai. Tuo labiau, kad dirbant su įvairiomis socialinėmis klientų grupėmis, taikomos skirtingos darbo teorijos. Šio metodo teorija padėtų spręsti labiau specifinius, su klientų gyvenimo prasmės paieškomis susijusius klausimus.

Darbo tikslas– išnagrinėti, kaip egzistencinės teorijos principai taikomi socialinio darbo praktikoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti egzistencinės teorijos kilmę ir jos sampratą.

2. Apžvelgti kuo ypatingas socialinis darbas naudojantis egzistencinę teoriją.

3. Parodyti kokioms socialinio darbo klientų grupėms taikytina egzistencinė teorija.

1. EGZISTENCINĖ TEORIJA IR ESMINĖS IDĖJOS

   1. Egzistencializmo reikšmė

„Egzistencinis“– reiškia visaapimantį gyvenimą. Rusų filosofas Loskis yra sakęs, kad gyvenimas– tai didžiausia būties pilnatvė.

Ką gi nagrinėja egzistencinė filosofija? Ji gilinasi į žmogaus buvimą, egzistavimą visatoje. Ieško gyvenimo prasmės. Gvildena gyvybės ir mirties klausimus, atsakomybės, laisvės ir kančios potyrius.

„ Jos pradininkai ir pagrindėjai S. Kirkegaras, M. Heidegeris, E.Huserlis, A. Šliogerio (1985) teigimu, suformulavo esmines egzistencines nuostatas į žmogų:

• būti ir egzistuoti – įgimti, žmogui būdingi bruožai;

• būti čia konkrečioje aplinkoje yra įgimti bruožai. Žmogus yra laisvas, rinkdamasis konkrečią būtį, kurdamas savo pasaulį ir save ir tokiu būdu tapdamas laisvas ir atsakingas už savo egzistavimo būdą;

• tapsmas nėra savaiminis procesas, suteikiamas visiems laikams. Tai sąmoninga veikla su kitais žmonėmis, gamtos pasauliu, tai nuolatinis siekis gyventi prasmingai;

• būti ir tapti reikia net suvokiant, jog buvimui ateis galas;

• žmogaus egzistencijos būtina sąlyga – bendravimas su kitais žmonėmis– tik tokiu būdu

įgyjama žmogiškumo bruožų ir tik bendraujant vyksta asmenybės raida;

• tik sąveikaujant su kitais žmonėmis suvokiamas savasis autentiškumas, individualumas.“ (Vitkauskaitė, 2001, p. 7).

Egzistencializmą galima laikyti ypatinga žmogaus santykio su pasauliu filosofijos forma, orientuota į individualaus žmogaus gyvenimo apmąstymą, jo gyvavimo prasmės suvokimą ir įgyvendinimą neapibrėžtumo, mirtingumo, vienišumo ir gyvenimo trapumo kontekste. „Žmogus yra pažadinamas iš kasdienio buvimo- pasaulyje savimaršos ir susiduria su savo, kaip laisvos egzistencijos, atsakomybe. Jis įstumiamas į rūpestį, baimę, net neviltį savo buvimo absurdiškumo, neišvengiamos nesėkmės ir mirties akivaizdoje.“ (Anzenbacher, 1992, p. 57). Peržengę kasdienybės rutinos, vartotojiškos mąstysenos ir nuolatinio blaškymosi, kuris paslepia tikrąją egzistenciją, egzistencialistai be gailesčio kelia į paviršių žmogaus gyvenimo prasmės klausimus, savo egzistavimo ribotume žmogus patiria save laisvą ir atvirą galimybėms, rašo Anzenbacher (1992) savo knygoje „Filosofijos įvadas.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!