Humanistinės ir egzistencinės teorijos taikymas socialiniame darbe

Referatas, skirtas studijuojantiems socialinį darbą.
Žmogus – yra pagrindinis objektas, nagrinėjamas socialiniame darbe. Jo elgesys, mąstymo būdas, kitos savybės verčia mokslininkus vis labiau ir labiau tyrinėti. Jau nuo senų senovės filosofai nagrinėjo žmogų, jo vidines savybes. Savo darbe atskleidžiu du požiūrius į žmogų, kaip visuomenės objektą, socialinio gyvenimo dalyvį. Tai humanistinė ir egzistencialistinė pažiūros.
Humanistai žmogų nagrinėja kaip žmogiškųjų sąvybių visumą ir pateikia socialiniam darbuotui nurodymus, kurie reikalingi bendraujant ir tiriant žmogų. Tuo tarpu egzistencialistai didžiausią dėmesį skyrė žmogaus būties struktūros analizei.
Humanizmas – istoriškai kintanti pažiūrų sistema, pripažįstanti pagarbą žmogaus orumui, teisėms į laisvę, lygybę. Humanistinė asmenybės koncepcija yra dar kitaip vadinama Abrahamo Maslow’o vardu. Jis stebėjosi, kodėl psichologai daugiau dėmesio skyrė elgesio anomalijoms, nukrypimams, ligoms, negu gerosioms žmogaus pusėms. Maslow teigė: „ Psichologai pernelyg dažnai įsivaizduoja žmogų kaip būtybę, kuri desperatiškai ginasi nuo kančių, grumiasi su įvairiais gyvenimo vargais, ir daug rečiau kalba apie džiaugsmus, malonumus ir laimę.“ Šis jo požiūris turi dvi puses: pirma, dauguma psichologų renkasi tokią profesijos veiklos kryptį, kaip pagalbą kenčiančiam žmogui ir antra, kai yra didelis minėtosios pagalbos poreikis. Todėl, Maslow nusprendė parodyti kitą – gerąją, šviesiąją žmogaus pusę. Iš dalies pritardamas Rogerso, Eriksono, Jungo bei Mowerio optimistiškam požiūriui į žmogų, Maslow teigė, kad įgimtas požiūris skatina žmogų tapti sąžiningam, mandagiam, kilniam, siekti meilės.
Paminėtinas ir Maslow pasirinktasis eklektiškas metodas, kuriuo teigiama, kad perdėtas teorinis optimizmas gali būti žalingas. Dėl to yra rekomenduojama priimti kai kuriuos Freudo teiginius apie žmogaus prigimtį. Galiausiai yra teigiama, kad yra galima išvengti nevilties aimanų, neva žmogaus prigimtis esanti bloga ir sugadinta, kadangi tai nėra tik dalis tiesos apie žmogų. Be to, turi būti pripažįstama, kad žmoguje glūdi tendencija vystytis.
1. Pirmosios rūšies motyvai – tai instinktyvūs impulsai, kurie verčia žmogų elgtis taip, kad sumažintų įtampą bei diskonfortą. Kitaip tariant, tai definiciniai motyvai (D – motyvai), kurių esmė, kad ko nors stygius reikalauja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!