Egzistencializmo filosofija

Egzistencializmas — XX a. filosofijos kryptis, analizavusi žmogaus egzistenciją, būties prasmę ir galimybes, siekusi paaiškinti žmogaus buvimą (egzistenciją), jo vietą ir vaidmenį pasaulyje. Egzistencializmo pirmtaku laikomas danų filosofas Siorenas Kierkegoras, kuris pabrėžė individualų žmogaus pasirinkimą, o ne visuotinai privalomą aksiomą. Kiti filosofai egzistencialistai: vokiečių filosofas - Karlas Jaspersas, Martinas Heidegeris, prancūzų - Gabrielis Marselis, Žanas Polis Sartras, Alberas Kamiu. Pagal požiūrį į tikėjimą gali būti skiriamas krikščioniškasis ir ateistinis egzistencializmas. Pirmasis egzistencijos atsitiktinumo pojūtį siekė įveikti pasirinkdamas religiją, o antrasis - tiesiog tikėjimą žmogumi ir jo galimybėmis.
Ištakos. Egzistencializmas atsirado kaip pesimistinė pasaulėžiūra, kelianti sau klausimą: kaip gyventi žmogui, praradusiam iliuzijas istorinių katastrofų akivaizdoje? Po Antrojo pasaulinio karo egzistencializmas pasiekia savo apogėjų, nes Europa jautė stiprų dvasinio apsivalymo poreikį ieškojo naujų idėjų. To meto „ribinei situacijai" išreikšti labiausiai tiko būtent egzistencializmas.
Idėjos. Pagrindinis egzistencialistų tikslas - paaiškinti žmogaus buvimą ir vietą pasaulyje. Egzistencialistai teigia, kad chaotiškas daiktų pasaulis yra priešiškas žmogaus sąmonei. Žmogus suvokia pasaulio priešiškumą ir konstatuoja, kad pasaulis žmogui neturi jokios prasmės, nebent tą, kurią jam savo valia ir noru suteikia pats žmogus. Individo likimas ir charakteris priklauso ne nuo istorinių socialinių, biologinių ar kitu veiksnių, o tik nuo jo paties, žmogus_pats_ąpsisprendžia ir visiškai atsako už savo poelgius, jis turi atsakomybės ir pareigos jausmą. Žmonių santykiuose nėra tarpusavio supratimo. Kiekvienas iš mūsų pasmerktas vienatvei! Neegzistuoja jokios moralinės vertybės, žmogui negalima primesti jokių gyvenimo normų, nurodinėti, kaip jam reikia elgtis.
Pasaulis žmogui abejingas. svetimas, beprasmis,. bauginantis. Žmogus pasaulyje laikinas. Ir to nepakeis jokios socialinės tvarkos ar normos. Tai žmogui sukelia nerimą, siekį gintis ir priešintis. Žmogus jaučiasi kaltas, tačiau tai ne moralinė kaltė, o daug didesnė egzistencijos kaltė.
Egzistencializmo filosofija perteikia tikėjimą laisve ir priima individualių veiksmų pasekmes, nors pabrėžia atsakomybę dėl pasirinkimo. Ji atsisako žmogų traktuoti kaip kokį nors daiktą. Svarbiausia iš egzistencializmo problemų — tai žmogaus egzistavimo laikinumas. Iškeliama egzistencijos beprasmybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!