Egzistencializmo istorinis kontekstas

XXa. pr. – vid. visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus dvejiems pasauliniams karams, revoliuciniams procesams, patyrus hitlerinį režimą, kankinimų ir kalėjimų Europą, pasirodė, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos, buvo bandoma suprasti, kaip galėjo kilti tokio lygio smurtas. Žmonės, užaugę tokiais laikais, augino vaikus ir gyveno pasaulyje, kuriam grėsė branduolinis sunaikinimas. Savaime aišku, kad iš tokio žmogaus negalima tikėtis optimistiškos mąstysenos. Atramą prarado ne tik humanizmo vertybės, bet ir paprasčiausia elgesio logika, tai, kas atrodė betrotybė, tapo realybe. Be to, šviesią ateitį žadėjusios fašizmo ir komunizmo ideologijos kėlė valstybės reikalus aukščiau žmogaus laisvės. Todėl buvo įvesta visiška asmens gyvenimo kontrolė, pamintos demokratinės vertybės, milijonai žmonių buvo suvaromi į fronto apkasus arba išvežami į mirties stovyklas. Niekam nerūpėjo pavienio žmogaus likimas, nuomonė, skausmas. Neužtikrinumas dėl savo gyvybės tik sustiprino absurdiškumo pojūtį. Buvo suprasta, kad posakis ,,blogi dalykai neatsitinka geram žmogui“ nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!