Slunkiaus gyvenimo filosofija

Apšvietos poeto Kristijono Donelaičio didaktinėje poemoje „Metai“ vienas iš būrų – Slunkius, esąs nenaudingas visuomenei. Veikėją tenkina gyvenimas be rūpesčių ir kasdieninių darbų. Atėjus pavasariui, o tuo pačiu ir šio metų laiko darbams, veikėjas nenori lipti nuo šiltos krosnies ir imtis darbų. Jis nostalgiškai prisimena paprastas ir nerūpestingas žiemos dienas. Vienintelis jo noras, kad žiema pasiliktų kuo ilgiau, juk tai – metų laikas, kai darbų nėra daug, todėl žiemos metu be sąžinės graužaties Slunkius daug miega, tinginiauja ir nekimba į darbus. Šis būras nepakenčia sezonų, kai tenka dirbti, nes darbas, jo nuomone, – tik beprasmė našta. Dėl tokios Slunkiaus filosofijos jo žmona net pradeda sielvartauti ir verkti, tačiau vyras bando pagrįsti tokią savo tinginystę keliais pavyzdžiais: seno, medinio rato pavyzdžiu įrodinėja, kad neskubant vežimas nuvažiuos toliau, o skubėjimo pasekmės žmogui bus ne į naudą, seno arklio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!