Dzūkų moterų tautiniai drabužiai

Visais laikais daugumos dzūkų pagrindinės pajamos buvo iš miško.
Pastatai panašūs į aukštaitiškus. Audiniuose dažnai marguoja lapeliai, gėlytės, tarsi dzūkės būtų norėjusios perkelti į audinius aplinkos grožį. Kraštas dainingas, dar gal prieš dvidešimt metų, žiūrėk, susės dzūkų pulkelis į maršrutinį autobusą ("koncesinę", kaip kartais pavadindavo ) Varėnoje – ir iš kart pradeda dainuoti, ir skamba daina iki Rudnios ar Zervynų. Europos muzikologams sunku buvo patikėti, kad kaimo močiutė mūsų laikais gali išdainuoti 200, 300, o ir 500 dainų.
Paprasto kasdieninio drabužio paskirtis – ne tik apsauga nuo atmosferos sąlygų, bet ir socialinis rodiklis, rodantis žmogaus padėtį visuomenėje. Tautiniai drabužiai nuo kasdieninių skiriasi tuo, kad jiems būdingomis detalėmis pabrėžia ryšį su savo tauta konkrečioje geografinėje erdvėje apibrėžto regiono visuomenės dalimi. Laiko erdvėje tai siejasi ir su praeities idealizavimu, legendomis, padavimais, dainomis ir pasakomis.
Tais laikais, kai nebuvo tobulų ryšio priemonių ar kitų komunikavimo būdų, drabužiai būdavo individualesni, įvairesni, nes kiekvienas kaimas, sritis ar regionas audė ir siuvosi juos laikydamiesi prosenelių tradicijų.
Situacija tekstilėje pakito tobulėjant gamybai, atsiradus fabrikams, masiniam tiražavimui. Audinių gamyba labai atpigo. Cheminių dažų pranašumas, spalvų ryškumas ir įvairovė medžiagas padarė patrauklesnes, plonesnes. Keitėsi ir kaimo žmogaus apdaro vaizdas. Įtaką darė ir įvežtinės medžiagos: šilkas, brokatas, aksomas. Prie įprastai vartoto lino, kanapės, vilnų pluošto prisidėjo plona medvilnė. Šaknelių dažus užgožė anilininiai.
Tautinis kostiumas nėra atsitiktinių audinio, spalvų, raštų bei formų derinys. Jis sudaro vieninga sistemą, gali atspindėti ano meto žmonių pasaulio sandaros suvokimą.
Dangaus sfera simbolizuoja galvos apdangalas, dažniausiai jis baltos spalvos ir papuoštas išsiuvinėtomis saulutėmis bei žvaigždutėmis. Dangaus sferai priskiriamos ir tokiais pat raštais puošiamos baltos marškinių apykaklės, nes pasakose dangaus šviesuliai kaip tik ir vaizduojami ant žmogaus galvos ‚saulė kaktoj mėnuo pakaušy, apie ausis žvaigždės‘.
Su viduriniąją dalimi-žeme- sutapatina liemenį dengiantys drabužiai, kurie dažniausiai būna languoti, dryžuoti juostuoti. O diržas, juosta juosianti liemenį pasakose dažnai buvo tapatinama su žalčiu(šliaužiančių žeme).
Pagaliau kojų apavas (vyžos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!