Johnas Stuartas Millis (1806-1873) buvo vienas žymiausių XIX a. filosofų. J. St. Milis gimė 1806m. Londone. Jis nelankė nei mokyklos, nei universiteto, neturėjo jokių samdomų mokytojų, o tapo visapusiškai išsimokslinusia, didelės erudicijos asmenybe. Jo tėvas Jamesas Milis, žinomas filosofas, buvo ir jo mokytojas.
Nuo trejų metų tėvas mokė jį graikų kalbos, matematikos, istorijos. Dar neturėdamas nė aštuonerių, Millis perskaitė visą Herodoto "Istoriją" graikų kalba. Tėvas buvo itin griežtas mokytojas, ypač jei sūnui prastai sekdavosi. Berniukas neturėjo beveik jokių ryšių su išoriniu pasauliu, bendravo tiktai su savo šeima, tačiau jam buvo leidžiama pasikalbėti su tėvo draugais, tarp kurių buvo filosofų, politikų, ekonomistų. Vienas iš jų - Londone gyvenęs filosofas Džeremis Benthamas.
Nuo dvylikos metų J. St. Milis pradėjo savarankiškas studijas. Jis mėgo ilgas keliones pėsčiomis, kurių metu jis apmąstydavo savo kūrybinius sumanymus. Vėliau pradėjo dirbti Ost Indijos bendrovėje. Kartu jis įsitraukė ir į politinę veiklą, įstojo į radikaliai nusiteikusių inteligentų politinį sambūrį. Sambūrio nariai siekė rinkimų reformos, kuri atvertų kelią platesniam visuomenės atstovavimui parlamente. Jų idėjinis vadas buvo utilitarizmo filosofijos kūrėjas Jeremy Benthamas, suformulavęs vadinamąjį didžiausios laimės principą. Metęs tarnybą bendrovėje tapo parlamento nariu. Daugelyje savo politinių kalbų jis gynė įvairių rasių lygias teises, susirinkimų laisvę, moterų lygiateisiškumą visose veiklos srityse. Lankydamasis Prancūzijoje jis išgyveno 1830 m. revoliucinius įvykius, kurie paskatino jį kurti savitą evoliucinę istorinio proceso koncepciją, akcentuojančią atskirų istorinių įvykių būtinumą bei jų tarpusavio ryšį.
J.S.Milio filosofinės pažiūros išdėstytos svarbiausiuose jo veikaluose: “Esė apie kai kuriuos neišspręstus politinės ekonomijos klausimus“ , “Logikos sistema“ , “Politinės ekonomijos pagrindai“ , “Samprotavimai apie atstovaujamąją valdžią“ , “Utilitarizmas“ , “Auguste Comte ir pozityvizmas“ , “Moterų pavergimas“. Paskutinius gyvenimo metus J.S.Milis praleido savo dvare Prancūzijoje. Čia ir mirė 1873 m.
Utilitarizmas (“Utilitas“ lotynų k. – nauda) – tai į žmogaus elgesio padarinius orientuota etinė teorija. Jos principas – rinktis tokius poelgius, kurie teikia didžiausią laimę daugiausiai žmonių. Kokie...
Šį darbą sudaro 2757 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!