Konspektai

Duomenų bazių sudarymas

9.0   (3 atsiliepimai)
Duomenų bazių sudarymas 1 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 2 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 3 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 4 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 5 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 6 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 7 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 8 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 9 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 10 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 11 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 12 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 13 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 14 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 15 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 16 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 17 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 18 puslapis
Duomenų bazių sudarymas 19 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

DUOMENŲ BAZĖS Duomenų bazė – tai tam tikros informacijos (duomenų) susistemintas rinkinys. Duomenų bazės (DB) skirtos dideliems struktūrizuotų duomenų kiekiams kaupti, saugoti ir apdoroti pagal vartotojo pateikiamus reikalavimus. Šiuo metu sunku surasti net ir nedidelę įmonę ar įstaigą, kurioje nebūtų naudojama kompiuterizuota informacijos sistema (IS). Dažnai ji atlieka tik elementarias apskaitos funkcijas, pavyzdžiui, padeda apskaičiuoti darbuotojų atlyginimus, registruoja parduotas ar nupirktas prekes. Atliekant šiuos darbus be kompiuterio tektų sugaišti žymiai daugiau laiko. Tokių informacijos sistemų pagrindas duomenų bazė, kurioje kaupiami reikalingi duomenys, tikrinamas jų teisingumas, esant reikalui duomenys koreguojami. Iš DB duomenys gali būti greitai išrinkti pagal įvairius paieškos kriterijus ir pateikti vartotojui ataskaitų forma į vaizduoklio ekraną, atspausdinti arba perduoti ryšio kanalais į kitų IS duomenų bazes. Kitas duomenų bazės principų taikymo pavyzdys – miesto ar rajono telefonų knyga, kurioje labai greitai galime surasti reikiamo žmogaus telefoną pagal jo pavardę ir adresą. Dažniausiai vartotojui pasiūlomi ne tik duomenų bazėje betarpiškai saugomi duomenys, bet ir sudėtingesnės ataskaitos. Jos suformuojamos kompleksiškai atrenkant, grupuojant, rūšiuojant įvairius žmonių veiklą aprašančius duomenis ir pateikiamos patrauklia tekstine ar grafine forma. Taigi, jei tenka apdoroti, kaupti ir ilgą laiką saugoti didelius duomenų kiekius, juos panaudoti ne vieną kartą ar iš kelių darbo vietų, be duomenų bazės sunku išsiversti. Kurti DB sudėtingiau negu, pavyzdžiui, pritaikyti skaičiuoklę Excel ar parengti raštą redagavimo sistema Word, tačiau nesudėtingą duomenų bazę gali sukurti bet kuris kompiuterio vartotojas, šiek tiek susipažinęs su DB organizavimo principais. Duomenų bazių valdymo sistemos, tokios kaip: Microsoft Access, Visual FoxPro, Paradox, Clarion, Oracle, Informix, Sybase yra vadinamos reliacinėmis, kadangi pagrindinė juose saugomų dokumentų konstrukcija dvimatė lentelė (table). Dar yra hierarchinės, tinklinės, taip pat šiuo metu vystomos objektinės Dduomenų bazių valdymo sistemos, tačiau pagal paplitimą jos gerokai atsilieka nuo reliacinių. Reliacinių DB teorijoje lentelė vadinama santykiu (relation), nes apibrėžia vaizduojamų reiškinių bei jų savybių tarpusavio priklausomybę. Tačiau ši dvimatė lentelė skiriasi nuo skaičiuoklės lentelės, nes joje saugomos tik tam tikros dalykinės srities duomenys, o jų apdorojimo procedūros ar formulės aprašomos ir saugomos atskirai nuo duomenų. Duomenų bazių valdymo sistema Access Accees duomenų bazė sudaroma iš skirtingų objektų. Svarbiausias duomenų bazės objektas yra lentelės. Šiose lentelėse laikomi visi į duomenų bazę įvedami duomenys. MS Access duomenų lentelių sudėtyje yra realių objektų aprašymas. Pavyzdžiui, namai yra realūs objektai. Lentelėje, skirtoje nekilnojamojo turto objektams, gali būti aprašytos tik pagrindinės gyvenamų namų savybės (gyvenamasis plotas, kaina ir adresas). Lentelės susideda iš eilučių ir stulpelių. Lentelės stulpeliuose atsispindi objektų savybės. Pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams svarbi savybė yra gyvenamasis plotas ir kaina. Lentelės eilutės atspindi skirtumus tarp atskirų gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, jei lentelėje saugomi duomenys apie šimtą namų, tai šioje lentelėje yra šimtas eilučių. Lentelės eilutė vadinama įrašu (record), o stulpelis – lauku (field). Kiekvienam laukui suteikiamas lauko vardas (field name), kurį vėliau galima vartoti rašant ir skaitant reikiamus duomenis. DB lentelės gali turėti ryšį per bendrus laukus – taip sudaroma galimybė iš DB išrinkti tarp savęs susietus duomenis. Laukai dar vadinami atributais, o laukų vardai – atributų vardais. Duomenų bazės kuriamos vadinamosiomis duomenų bazių valdymo sistemomis (DBVS). Viena labiausiai paplitusių DBVS – Microsoft Access. Programa skirta ne tik duomenims laikyti, bet gali ir juos apdoroti, todėl ji ir vadinama duomenų bazių valdymo programa. Ji gali duomenis atrinkti, rūšiuoti ir pateikti įvairiausiais būdais. Tam joje yra kelių tipų objektai: užklausos(query), formos(form) ir ataskaitos (report). Formos naudojamos duomenims į duomenų bazę įvesti, keisti arba jiems ieškoti. Su užklausa ieškomi, atrenkami ir analizuojami duomenys. Joje nustatomi duomenų paieškos kriterijai. Ataskaitos susikuriamos tam, kad būtų galima sparčiai ir dailiai išspausdinti popieriuje iš duomenų bazės išrinktus ir surūšiuotus duomenis. Manoma, kad Microsoft Access šiuo metu yra labiausiai išplėtota duomenų bazių valdymo programa, skirta dirbti su asmeniniais kompiuteriais. Pagrindinė jos populiarumo priežastis yra ta, kad duomenų bazių valdymo sistema MS Access įeina į korporacijos Microsoft integruotą paketą MS Office kartu su MS Word, MS Excel , MS Power Point. Microsoft Access tinka kurti tik nedidelėms DB, kurias sudaro dešimtys ar šimtai tūkstančių įrašų ir kuriomis naudojasi nelabai didelis vartotojų skaičius. Angliškai [‘ækses] – gauti/pateikti informaciją kompiuteriui. MS Access turi naujas galingas ir gerai išplėtotas duomenų masyvų apdirbimo priemones. Tai 32 bitų programa, parašyta Object Basic dialektu Visual Basic for Applications. Paprasčiausios duomenų bazės sudarymas 1 užduotis. Sudaryti „Kompiuterijos“ būrelio narių sąrašą. Duomenų bazėje sukursime tik vieną lentelę. „Kompiuterijos“ būrelio narių sąrašo lentelė Žingsniai: 1. Paleidžiame Access, dialogo lange pasirenkame New Database ir nuspaudžiame OK. 2. Pirmiausia reikia duomenų bazę įvesti kaip failą. Lauke Save in pasirenkame aplanką My documents, o lauke File name surenkame pavadinimą Kompiuterijos būrelio nariai. Nuspaudžiame mygtuką Create. 3. Atsiveria pagrindinis duomenų bazės langas. Nuspaudžiame Tables, tada mygtuką New duomenų bazės įrankių juostoje. Dialogo lange pasirenkame Design View ir nuspaudžiame OK. 4. Atsidariusiame lange reikia sudaryti savo lentelę. Tam skirti stulpeliai Field name (laukelio pavadinimas), Data type (Duomenų tipas) ir Description (Aprašas) 5. Stulpelio Field name pirmoje eilutėje įvedame lauko pavadinimą „Nario numeris“. 6. Stulpelio Data type pirmoje eilutėje bakstelime sąrašo rodyklę šalia laukelio ir iš sąrašo pasirenkame punktą AutoNumber (Automatinis numeravimas). Kiekvieną kartą įvedant naują būrelio „Kompiuterija“ narį įrašui bus automatiškai suteikiamas nario numeris iš eilės. 7. Stulpelyje Description surenkame „Nario numeris – automatinis“ 8. Toliau užpildome lentelę taip: 9. Vieną iš laukelių nurodome kaip pirminį raktą (Primary key). Šis raktas užtikrina, kad šio lauko duomenys nepasikartos. Tam labiausiai tinka laukas Nario numeris, nes tada du skirtingi nariai negalės turėti to paties numerio. 10. Žymeklį nustatome eilutėje Nario numeris, ir programos įrankių juostoje bakstelime pirminio rakto mygtuką. 11. Lentelę įrašome nuspausdami įrankų juostoje mygtuką Save. Surenkame lentelės pavadinimą „Nariai“ ir nuspaudžiame OK. Jeigu sudarius duomenų bazės lentelę prireikė pakeisti kai kurias eilutes, tai šitai visai nesunku atlikti: 1. Norėdami ištrinti eilutę su lauku Telefonas, pirmiausia ją pažymime: bakstelime mygtuką įrašo kairėje paraštėje, po to įrankių juostoje mygtuką Delete rows (Ištrinti eilutes) 2. Norint įterpti eilutę, reikia pažymėti tą eilutę virš kurios norime įterpti ir įrankių juostoje bakstelėti mygtuką Insert rows (Įterpti eilutes) Laukų duomenų tipai Būrelio „Kompiuterija“ narių sąrašo lentelėje nustatomi duomenų tipai Data type. Duomenų tipai apibūdinami 1 lentelėje: Lentelės laukų duomenų tipų sąrašas 1 lentelė Duomenų tipas Tipo charakteristika Text (tekstas) Tekstas iki 255 ženklų, gali būti renkamas įvairiais simboliais, atskiru atveju – net ir skaitmenimis, jeigu su jais nenumatomi apskaičiavimai, pvz.telefono numeriams. Memo (komentarai) Tekstas iki 64 000 ženklų. Gali būti įvedami įvairūs papildomi duomenys apie narius (biografijos faktai, pomėgiai). Šio tipo laukas neindeksuojamas Number (skaičiai) Skaičiai, kurių skiltiškumas nusakomas parenkant reikiamą lauko parametro Field Size reikšmę, taikomas tada, kai duomenys – skaičiai, su kuriais bus atliekamos matematinės operacijos. Data/Time (data/laikas) Datos ir laiko reikšmės. Šis laukas užtikrina vienodą laiko ir datos formatą, taip pat leidžia atlikti skaičiavimus su data. Currency (pinigai) Tipas taikomas tada, kai numatomos piniginės operacijos. Skaičiai su 15 skaitmenų sveikąja ir 4 skaitmenų trupmenine dalimi AutoNumber (automatinis numeravimas) Įrašo eilės numeris lentelėje; suteikiamas įrašui automatiškai kūrimo metu, gali būti naudojamas kaip pirminis raktas Yes/No (loginė reikšmė) Neindeksuojamas laukas su galimomis reikšmėmis Yes arba No. OLE-object (OLE objektas) Ne Ms Access priemonėmis sukurti objektai, pavyzdžiui, paveikslėliai, skaičiuoklės Excel lentelės ir pan.; laukas neindeksuojamas, jame saugomų duomenų apimtis neturi viršyti 128 MB Hyperlink (nuoroda) Nuoroda į bylą diske arba Internet ar Intranet adresas Lauko Field charakteristikos Kiekvienam laukui galime priskirti tam tikras savybes. Grįžkime į duomenų Nariai lentelę duomenų bazės lentelių lange. Pereikime į konstruktoriaus režimą, bakstelėdami mygtuką View. Laukas Vardas yra tekstinio duomenų tipo. Nustatytas numatytas Field size 50 simbolių lauko dydis: Paprastai tokių ilgų vardų nebūna, todėl simbolių skaičių galima sumažinti iki 20. Laukuose nereikia palikti daugiau vietos negu būtina, nes duomenų bazė, dirbs lėčiau ir užims daugiau atminties. Pavardei galima suteikti lauko dydį – 30, klasei – 20, adresui – 50, telefonui – 20. Jeigu vieną iš laukelių indeksuosime, pvz., lauką Pavardė, vėliau labai paspartės duomenų paieška. Bakstelėkime šį laukelį ir tada Indexed. Atsiveriančiame sąraše reikia pasirinkti Yes (Duplicates OK). Gali pasitaikyti vienodų pavardžių, todėl duomenys gali dubliuotis. Datos ir laiko laukelius taip pat reikia pakoreguoti. Pažymėkime lauko Gimimo data srities laukelį Format ir surinkime tokį datos formatą: yyyy.mm.dd. Uždarykite lentelę ir Access automatiškai įrašys įvestus duomenis. Kai kurių laukelių savybės: Field Size - lauko ilgis.Nustato galimų įvesti į laukelį simbolių skaičių. Tekstinių duomenų tipui numatytasis dydis yra 50 simbolių. Maksimalus galimas dydis 255 simboliai. Format – nustatomas duomenų vaizdavimo formatas (pvz.: jei jame įrašysime „>“, tame lauke bus išvedama informacija tik didžiosiomis raidėmis, „0 reiškia, kad galima įvesti tik teigiamą skaičių.. Validation Text - pranešimo tekstas apie neleistinus duomenis.jei pažeidžiama įvedimo taisyklė, pranešimo tekstą parodo programa. Required – reikalaujama lauko reikšmė. Visų laukų, kurių reikšmes visada būtina nurodyti, parametrui Required suteiksime reikšmę Yes. Tačiau, jeigu lentelėje Kompiuterijos būrelio nariai yra laukas TELEFONO NR.., tai šio lauko parametrui Required reikėtų suteikti reikšmę No, kadangi ne visiems mokiniams šį lauką būtų galima užpildyti. Allow Zero Length – leidžiamas nulinis ilgis, taikomas tekstiniuose laukuose.(Taip – Yes, ne – No). Jeigu šio parametro reikšmė yra No, laukelis negali būti tuščias. Indexed – indeksuotas. (Taip – Yes, ne – No). Indeksuotame lauke labai paspartėja paieška. Variantai Yes (Duplicates OK) arba Yes (No duplicates) skiriasi tuo, kad vienas indeksuotame lauke leidžia identiškus įrašus, kitas – ne. Nustatant pirminį indesavimo raktą, privaloma reikšmė Yes (No duplicates) Skaitmeninių laukų savybės Field Size galimos reikšmės Kaip kiekvienam laukui priskirti tam tikras savybes? 2 lentelė Lauko ilgis Paaiškinimas Byte Sveikasis skaičius nuo 0 iki 255, užimantis 1 baitą Integer Sveikasis skaičius nuo –32 768 iki 32 767, užimantis 2 baitus Long Integer Sveikasis skaičius nuo –2147483648 iki 2147483647, užimantis 4 baitus; ši reikšmė suteikiama pagal nutylėjimą Single Realusis skaičius su šešiais skaitmenimis po dešimtainio taško nuo –3.402823E308 iki 3.402823E38, užimantis 4 baitus Double Realusis skaičius su dešimčia skaitmenų po dešimtainio taško nuo –1.79769313486232E308 iki 1.79769313486232E308, užimantis 8 baitus FORMOS Forma – efektyvus duomenų rodymo, įvedimo ir paieškos įrankis. Formoms kurti access turi automatinę priemonę su vedliu. Kursime lentelės Nariai rodinį: 1. Duomenų bazės lange bakstelėkite mygtuką Forms (formos). 2. Bakstelėkite mygtuką New ir pasirinkite punktą Autoform: Columnar (automatinė forma stulpeliais). 3. Apatiniame lauke pasirinkite lentelę Nariai ir bakstelėkite OK: 4. Forma sukuriama automatiškai. Formą reikia įrašyti File Save. Patvirtinkite pavadinimą Nariai. 5. Uždarome formą (Close). Įrašų įvedimas Įvedame pirmąjį būrelio „Kompiuterija“ narį: Atitinkamai bakstelėdami mygtuką New record: įvedame sekančius duomenis apie būrelio „Kompiuterija“ narius. Įrašų paieška ir filtravimas Jeigu duomenų bazėje reikia surasti tam tikrą įrašą, tai naudojame įrankį: Find (Rasti) Jei duomenų bazės forma Nariai atidaryta, galime bakstelėti Reikia užpildyti dialogo langą, kaip parodyta ir bakstelėti mygtuką Find next – programa suras reikiamus įrašus. Dar kartą bakstelėjus tą patį mygtuką, programa ieškos narių su tokiu pačiu vardu. Lygiai taip pat galime surasti įrašą pagal gimimo datą, adresą ar pavardę. Labai efektyviai galime atlikti duomenų paiešką ir atranką, naudojant filtravimo funkciją: 1. Forma nariai turi būti atidaryta. Bakstelėkime mygtuką Filter by form (filtruoti pagal formą) 2. Atsiranda tuščia filtro forma, į kurią galima įvesti atrankos kriterijus. Laukelyje Vardas pasirenkame , laukelyje Adresas pasirenkame. Filtravimas bus vykdomas pagal šiuos du kriterijus. 3. Bakstelėkime mygtuką Apply Filter (Filtruoti) 4. Dabar formoje bus rodomi įrašai, kurių reikia. 5. Filtrą pašalinsime mygtuku Remove Filter (panaikinti filtrą) Įrašų rūšiavimas Lentelės nariai įrašai surūšiuoti nario numerio didėjimo tvarka. Norėdami surūšiuoti įrašus pagal pavardę abėcėlės tvarka, rūšiuokime juos tiesiog formoje: 1. Atidarome formą Nariai. Įrašai surūšiuoti pagal nario numerį. 2. Žymeklį perkeliame į laukelį Pavardė ir nuspaudžiame mygtuką Sort Ascending (Rūšiuoti abėcėlės tvarka). 3. Kad surūšiuoti pavardes atvirkštine tvarka, nuspaudžiame mygtuką Sort Descending (Rūšiuoti atvirkštine tvarka) 4. Uždarant formą ir vėl atidarant, rūšiavimas lieka nepakitęs. Rūšiavimą ir filtravimą galima atšaukti per meniu punktą Records Remove Filter/sorting Duomenų redagavimas Duomenis įvesti ir keisti galima ne tik formose, bet ir lentelėse: 1.Duomenų bazės lange bakstelėkite Tables. Atidarykite lentelę. 2. Apatinėje eilutėje galima įvesti naują įrašą. Uždarius lentelę, įrašas bus išsaugomas automatiškai. 3. Jeigu norite įrašą ištrinti: žymeklis turi būti toje eilutėje, kurį įrašą norime ištrinti. Pasirenkame meniu juostoje: Edit Delete record. Dialogoe lange bakstelime Yes. 4. Uždarome lentelę. UŽKLAUSOS Užklausos yra sudėtingesnis tam tikrų įrašų atrankos metodas. Su užklausomis galima • pasirinkti laukus, kurių duomenų reikia; • pasirinkti laukų tvarką; • kiekvienam laukui nustatyti kriterijus; • rūšiuoti kiekviename lauke. Užklausos vedlys 1. Atidaryti duomenų bazę Nariai. Duomenų bazės lange pasirinkti Queries (Užklausos). Bakstelėti mygtuką New. 2. Dialogo lange pasirinkti Simple query Wizard (paprastos užklausos vedlys) ir bakstelėti OK. 3. Lauke Tables/query (lentelė/užklausa) pasirinkti Table: Nariai. 4. Galimų laukų sąraše Available fields pažymėkite lauką Nario numeris. Bakstelėkite mygtuką >, kad šis laukas persikeltų į sritį Selected fields (pasirinkti laukai). 5. Tokiu pačiu būdu pasirinkime šiuos laukus: Vardas, Pavardė, Klasė, Adresas, Gimimo data, Telefonas. Bakstelėkime mygtuką Next. 6. Užklausai suteikime pavadinimą: Narių sąrašo užklausa. Bakstelėkime mygtuką Finish. Pamatysite lentelę su pasirinktais laukais. 7. Įrankių juostoje bakstelėkime mygtuką View ir pereisime į užklausos konstruktoriaus režimą 8. Langą uždarykime. Rūšiavimas užklausoje Sukurkime visų būrelio „Kompiuterija“ narių telefono numerių sąrašą, surūšiuotą pagal lauką Pavardė: 1. Duomenų bazės lange bakstelėkite mygtuką Queries ir mygtuką New, kad būtų sukurta nauja užklausa. 2. Pasirinkime punktą Design View (Konstruktorius) ir bakstelėkime OK. Atsiras dialogo langas Show Table (Rodyti lentelę). Pažymėkime lantelę Nariai. Tada bakstelėkime mygtuką Add, paskui mygtuką Close. 3. Užklausą reikia apibrėžti. Nedideliame laukų sąraše dukart bakstelėkime Nario numeris, ir šis laukas bus įterptas į tinklelį apačioje. Tokiu pačiu būdu pridėkime laukus Vardas, Pavardė, Adresas, Telefonas. 4. Sąrašą reikia surūšiuoti pagal lauką Pavardė. Stulpelyje Pavardė bakstelėkime Sort Row (Rūšiavimo eilutė) . Iš sąrašo pasirinkite Ascending. 5. Pasirinkime meniu punktą File Save. Naujai užklausia suteikime pavadinimą telefono numerių sąrašo užklausa ir bakstelime OK. Langą uždarome. 6. Galime grįžti į duomenų bazės langą, kur matosi užklausa. Dukart bastelėję užklausos piktogramą, atidarome užklausą. 7. Norėdami išspausdinti sąrašą, pasižiūrėkite prieš spausdinant Print Preview. Spausdinti: File Print. Po to langą uždarome. Ataskaitos Ataskaitų vedlys Report Wizard yra lankstesnė ataskaitų kūrimo priemonė. Su vedliu ataskaitą galima kurti iš kelių lentelių arba užklausų. Sukurkime dar vieną telefono numerių sąrašą pagal lentelę Nariai. 1. Duomenų bazės lange bakstelime Reports. Bakstelime mygtuką New ir sąraše pasirenkame Report Wizard. 2. Sąrašo lange apačioje pasirenkame lentelę Nariai. Bakstelėjus OK, vedlys pradeda darbą. 3. Laukų sąraše pažymėkime lauką Vardas. Perkelkime į sritį Selected Fields mygtuku >. 4. Tokiu pačiu būdu pasirenkame laukus: Pavardė, Adresas bei Telefonas. Tada bakstelime mygtuką Next. 5. Dabar telefono numerių sąraše reikia pasirinkti skirstymo lygį. Tam tiks laukas Adresas. Tam sąraše pažymime lauką ir bakstelime mygtuką>, tada Next. 6. Reikia apibrėžti, kaip turi būti surūšiuota pasirinkta grupė. Pirmame sąrašo lange pasirenkame lauką Pavardė. Numatytasis rūšiavimas – pagal abėcėlę nuo A iki Z. Spaudžiame mygtuką Next. 7. Sekančiame dialogo lange galime ataskaitą sukomponuoti. Pasirenkame komponavimą Outline 1, Lapo padėtis Landscape, toliau mygtukas Next. 8. Šiame dialogo lange pasirenkame maketą Corporate (Bendras), toliau mygtukas Next. 9. Paskutiniame dialogo lange reikia įvesti ataskaitos pavadinimą Surūšiuota pagal adresą. 10. Jei ataskaita tinka, ją galime spausdinti: File Print. PRIEDAS Nr.1 11. Ataskaita Surūšiuota pagal adresą. „Kompiuterijos“ būrelio narių sąrašas, surūšiuotas pagal adresą. Duomenų bazės su dviem lentelėm 2 užduotis. Temper.zip – duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie absoliučias maksimalias ir minimalias mėnesio oro temperatūras įvairiuose Lietuvos miestuose. Žingsniai: 1. Paleidžiame Access programą, atsidarome duomenų bazę TEMPER.mdb 2. Turime duomenų bazę, sudarytą iš dviejų lentelių (Tables). 3. Pirmoje lentelėje MAKSIMUMAI kaupiami duomenys apie absoliučias maksimalias mėnesio oro temperatūras įvairiuose miestuose. 4. Antroje lentelėje MINIMUMAI kaupiami duomenys apie absoliučias minimalias mėnesio oro temperatūras įvairiuose miestuose. 5. Duomenims įvesti (papildyti) sukuriamos dvi formos (Forms) atitinkamai MAKS ir MIN. 6.Parenkime užklausas (Queries), kurios pateiktų: duomenis apie birželio mėnesio absoliučias minimalias temperatūras mažėjimo tvarka. Užklausą išsaugokime vardu Birželio maksimumai. Padarykite išvadą, kokiame mieste birželio mėnesį absoliuti temperatūra buvo aukščiausia. 7. duomenis apie sausio mėnesio absoliučias minimalias temperatūras didėjimo tvarka. Užklausą išsaugokime vardu Sausio minimumai. Padarykite išvadą, kokiame mieste sausio mėnesį absoliuti temperatūra buvo žemiausia. 8. Sukurtųjų užklausų (Reports) pagalba parenkime ataskaitą apie birželio mėnesio maksimalias ir sausio mėnesio minimalias temperatūras. Ataskaitą išsaugokime vardu Šalčiai ir karščiai. 2 PRIEDAS. Ataskaita „Šalčiai ir karščiai“ 3 užduotis. Krepšin.zip – duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie Kauno „Žalgirio“ krepšininkų rezultatyvumą 2000 m. Duomenų bazė sudaryta iš dviejų susietų lentelių. Žingsniai: File – New database – Blank Database – OK. Tables – New – Design View Užpildome lentelę laukais: Field Propertis užpildysime vėliau Lentelę uždarome pavadindami “Žaidėjai” Sukuriame antrą lentelę “Rezultatai” Į ją įeina tokie laukai: Sutvarkome lentelių Field Properties (laukų papildomos charakteristikos). Pirminių raktų kūrimas ir lentelių susiejimas Sudarius lenteles, jas reikia susieti. Ryšiams tarp lentelių nustatyti pasinaudosime bendrais lentelių laukais: žaidėjo Nr. Svarbu, kad loginėje schemoje nebūtų ryšių „Vienas - vienas“ (1:1 ) arba „Daug - daug“ (M:N). Jeigu dvi lenteles sieja 1:1 tipo ryšys, jas reikia sujungti į vieną lentelę ir pašalinti pasikartojančius laukus. Jeigu dvi lenteles sieja M:N tipo ryšys, reikia sukurti papildomą lentelę, į ją būtinai įtraukti pradinių lentelių identifikuojančius laukus ir, jei reikia, šių lentelių ryšį nusakančius laukus. Tada M:N tipo ryšys bus pakeista dviem 1:M tipo ryšiais, kuriais bus susietos tarp savęs kiekviena atskirai paimta pradinė ir papildoma lentelės. Lentelės “Žaidėjai” laukui “NR” uždedame pirminį raktą - Atsidarome lentelę “Žaidėjai” – Desing Pele pasirenkame “NR” , kadangi žaidėjo numeris skirtinguose įrašuose nesikartoja. Iš meniu juostos pasirenkame Edit – Primary key. Tas laukas iš kairės bus pažymėtas rakto atvaizdu. Susiejame lenteles tarpusavyje. Meniu komanda Tools – Relationships atveriame langą lentelėms susieti. Pasirenkame abi lenteles Add mygtuku ir perkeliame jas į langą Relationships. Nuo lentelės “Žaidėjai” “NR” “tempiame” pele ryšio lauką iš vienos siejamos lentelės į kitą t.y. ”Rezultatai” “NR”, uždedame visus parametrus (3 lentelė), ryšio tipas One – To – many; OK. 3 lentelė Parametras Paskirtis Enforce Referiantal Integrity Duomenų vientisumo užtikrinimas Cascade Update Related Fields Jei ryšio lauko reikšmė keičiama vienoje lentelėje, tai kitos lentelės visuose įrašuose ši lauko reikšmė bus pakeista automatiškai. Cascade Delete Related Records Jei įrašas šalinamas iš vienos lentelės, tai iš kitos lentelės automatiškai bus pašalinti visi įrašai su atitinkama ryšio lauko reikšme. Relationship Type Nurodo ryšio tipą. Reikia sekti, kad ryšys būtų One-To-Many tipo, kadangi kitu atveju tikėtina, jog DB loginėje schemoje yra klaida, nekorektiškai nurodyti pirminiai raktai, parinktas ne tas ryšio laukas arba lentelės iš viso neturi bendrų laukų, kuriais jas galima būtų susieti. Sukuriame formas lentelių duomenims įvesti Forms – New – Form Wizard. Sukuriame abiems lentelėms formas pagal visus laukus. Įvedame duomenis. PVZ. Kauno “Žalgiris” ŽAIDĖJAI Žaidėjo Nr. numeris Pavardė Vardas 1 Marčiulionis Kęstutis 2 Slanina Darius 3 Šalenga Dainius 4 Jurkūnas Andrius 5 Masiulis Tomas REZULTATAI Data Žaidėjo numeris Taškų sk. Baudų sk. Rezultatyvūs perd. 2000.02.03 1 5 2 6 2000.03.03 1 8 3 7 2000.04.12 1 6 5 2 2000.02.03 2 15 3 6 2000.02.03 3 10 2 4 2000.02.03 4 6 4 8 2000.02.03 5 5 4 9 Sukuriame užklausą apie vieną žaidėją. Queries – New – Design View. Užklausa formuojama iš abiejų lentelių. Konstruojame užklausą. Field – pasirenkame laukus, kuriuos norime matyti užklausoje Table – kurioje lentelėje yra pasirinktas laukas Sort – nurodome rūšiavimo tvarką Show – patvirtiname arba atšaukiame užklausos eilutę Criteria – kriterijus, ką norime matyti Parenkime ataskaitą apie tą patį žaidėją Reports – New – Report Wizard 3 PRIEDAS. Ataskaita „Marčiulionis“

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3228 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
19 psl., (3228 ž.)
Darbo duomenys
  • Informacinių technologijų konspektas
  • 19 psl., (3228 ž.)
  • Word failas 5 MB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt