Duomenų saugojimas diskuose. Loginės duomenų struktūros. Duomenų saugojimo įrenginiai

XXI-asis amžius – informacinės visuomenės suklestėjimo amžius. Vienas reikšmingiausių XX-ojo amžiaus antrosios pusės pasiekimų – kompiuterių sukūrimas. Kaip gyvojoje gamtoje aukščiausias kūrinys yra žmogus, taip technikoje – kompiuteris. Kompiuteris – tai daugelio metų įvairiausių sričių ir taikomųjų mokslų atradimų rezultatas. Pirmieji kompiuteriai buvo tik skaičiavimo priemonė, o dabartiniai – ir priemonė, suvienijusi žmones bendrauti per kompiuterių tinklus. Kompiuteriai ir duomenų perdavimo tinklai sukūrė šiuolaikinės informacinės visuomenės, kurioje dirba tiek kompiuterių profesionalai, tiek jų vartotojai, prielaidas.
Informacija diske įrašoma į koncentrinius takelius, kurie yra suskirstyti į sektorius. Takelių ir sektorių skaičius priklauso nuo disko kokybės, informacijos kodavimo būdo, naudojamo formato.
Viename sektoriuje paprastai telpa 512 baitų dvejetainio kodo. Pvz., kiekvienoje disketės pusėje yra 80 takelių, sudarytų iš 18 sektorių. Dešimčių gigabaitų talpos šiuolaikiniuose diskuose jų, žinoma, yra žymiai daugiau. Prieš naudojimą diskai yra formatuojami. Formatuojant pažymimi takeliai, sektoriai, bei klasteriai, nuliniame takelyje įrašoma tarnybinė informacija, kuri būtina tolimesniam disko naudojimui. Sektoriai jungiami į grupes, vadinamas klasteriais, kurių numeriai nusako jų adresą. Klasterį sudaro tuo daugiau sektorių, kuo didesnė disko talpa nes klasterio numeris koduojamas 16 bitų kodu (FAT), t.y. jų kiekis negali viršyti 65536, o jo maksimalus dydis 32 kilobaitai. Dideli klasteriai neracionaliai naudoja disko talpą, nes lieka daugiau neišnaudotos failo paskutinio klasterio vietos, todėl dabartinės OS naudoja FAT32 failų sistema su 32 bitų klasterių numetracija, tada jų gali būti iki 4 294 967 2965. Sutampantys sukimosi ašies atžvilgiu skirtingų diskų paviršių klasteriai sudaro cilindrus. Failai į diską rašomi porcijomis jam išskiriant reikalingą cilindrų ir klasterių kiekį.
2.1. Loginės duomenų struktūros
Loginės duomenų struktūros apsprendžia išorinėse kompiuterio laikmenose saugomų duomenų pateikimo vartotojui būdą. Svarbiausios LDS sąvokos yra:
• diskas;
• katalogas;
• failas;
• kelias į failą.
2.2. Duomenų hierarchinė struktūra
Įvesti duomenys ir duomenų apdorojimo rezultatai – informacija, programos yra saugomi laikinai arba ilgą laiką (pastoviai) atminties įrenginiuose užkoduoti dvejetainiais kodais. Kompiuterinės sistemos atminties įrenginiuose duomenys laikomi pagal loginę hierarchinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!