Duomenų saugojimo atminties įrenginiai

kompiuteriuose nuo 1940 m.
yra pagal duomenų apdorojimo modulio (procesoriaus) ir atminties įrenginio bendravimo būdą.
kanalų.
išvesties kanalus.
Vidinės atminties įrenginiai
Vidiniai atminties įrenginiai yra tiesiogiai pasiekiami duomenų apdorojimo modulio ir juose
esančių procesorių. Procesoriai nenutrūkstamai skaito ir vykdo instrukcijas, esančias
šiuose įrenginiuose.
Svarbiausias iš visų vidinės atminties įrenginių yra operatyvioji (angl. RAM - random
access memory, žr. atmintis). Šiame įrenginyje saugomus duomenis procesorius pasiekia
greitai. Paprastai šio pagrindinės atminties įrenginio talpa nėra didelė, lyginant su išorinių
atminties įrenginių talpomis. Ji yra neišliekančioji atmintis, todėl nėra skirta pastoviam
informacijos saugojimui, nes išjungus maitinimą ši atmintis išsivalo.
Be pagrindinės atminties prie vidinės atminties įrenginių yra priskiriami šiuolaikiniu
kompiuteriu duomenų apdorojimo moduliuose montuojami neišliekančiosios atminties
įrenginiai: registrai bei greitoji atmintis (angl. cache memory).
Pagrindinė atmintis su duomenų apdorojimo moduliu yra jungiami atminties magistrale.
Taip pat prie vidinės atminties įrenginių yra priskiriama skaitomoji atmintis (angl. ROM -
read-only memory), kuri yra išliekančioji atmintis, t. y. išjungus maitinimui šiame įrenginyje
įrašyta informacija išlieka.
Išorinės atminties įrenginiai
Išorinius atminties įrenginius duomenų apdorojimo modulis ir juose esantys procesoriai pasiekia tiktai
per įvesties ir išvesties kanalus. Išorinės atminties įrenginiai dažniau yra vadinami duomenų saugojimo
įrenginiais, nes naudoja išliekamąją atmintį. Ir saugo duomenis įvairiose duomenų laikmenose.
Išoriniams atminties įrenginiams priskiriami:
 operatyvieji atminties įrenginiai, tokie kaip diskai, kurie yra nuolat duomenų apdorojimo modulio
pasiekiami;
 neoperatyvieji atminties įrenginiai (išimamų duomenų laikmenų įrenginiai);
 duomenų bibliotekos, kurios dar vadinamos duomenų saugyklomis.
Prie duomenų bibliotekų galima būtų priskirti ir šiuolaikines internetinė duomenų saugyklas.
-
puslapis1.html
Operatyvioji atmintis
Operatyvioji atmintis – tai mikroschema, kuri suskirstyta ląstelėmis. Vienoje atminties
ląstelėje dvejetainių pavidalu telpa vienas baitas (8 bitai) įvairių rūšių informacijos.
Kiekviena ląstelė turi savo adresą, kurį sudaro tam tikro ilgio dvejetainis kodas.
Rašydamas duomenis į atmintį arba juos iš ten imdamas, mikroprocesorius iš pradžių
adresų magistrale siunčia dvejetainį adreso kodą (ląstelės adresą). Paskui nurodama ar
duomenys bus skaitomi ar rašomi, ir duomenys perduodami duomenų magistrale. Kai
duomenys įrašomi į ląstelę, ankstesnis jos turinys perrašomas, o skaitant duomenis –
sukuriama tos ląstelės kopija ir todėl jos turinys lieka nepakitęs.
Operatyvioji atmintis dar vadinama tiesioginio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!