Duomenų bazių egzamino klausimai

DUOMENŲ BAZIŲ EGZAMINO KLAUSIMAI 1. Verslo sistema. Informacinė sistema, jos savybės ir klasifikacija. Verslo sistema – sistema, palaikanti verslo procesą, naudojama kaip įrankis, pateikiantis klientui tam tikras prekes ar paslaugas gerai apibrėžtoje rinkoje. Informacinė sistema – tai tarpusavyje susiję priemonės, metodai ir personalas, naudojami informacijai saugoti, apdoroti ir teikti, siekiant pasirinkto tikslo. IS komponentai: • Techninė įranga (aparatūra) ◦ Kompiuteriai ◦ Kompiuteriniai tinklai • Programinė įranga ◦ Sisteminė PĮ ◦ Taikomoji PĮ • Duomenys • Žmonės (personalas) IS savybės: • IS gali būti analizuojama ir valdoma (kaip ir kitos sistemos) • Dinamiška ir besivystanti (galima modernizuoti) • IS turi teikti informaciją, kad būtų galima priimti valdymo sprendimus • Tai yra žmogaus – kompiuterio sistema Klasifikacija gali būti įvairi: • neautomatinės/pusiau automatinės/automatinės • Funkcinės sritys: buhalterinės IS, marketingo IS, personalo IS, gamybos IS. 2. Failų sistemos. Duomenų apdorojimo schema failų sistemoje. Failų sistemų trūkumai. Darbas vyksta paketiniu režimu, dažniausiai naktimis apdorojami per dieną sukaupti duomenys. Norint gauti surūšiuotas ataskaitas – rūšiavimui vykdoma duomenis apdorojanti transformacija. Vėliau pradėti naudoti tiesioginės kreipties failai. Bet tai neišsprendė daugelio problemų. Failų sistemų trūkumai: • Duomenų perteklumas • Silpna duomenų kontrolė (duomenų elementai – sinonimai bei omonimai (tas pats žodis – skirtinga prasmė)) • Nepakankamos duomenų valdymo galimybės (nėra ryšių tarp atskirų duomenų grupių, pvz., pirkimo ir realizacijos prekyboje) • Didelės sąnaudos programuojant (kiekvienam uždaviniui reikalingos savitos duomenų struktūros, didelės programavimo sąnaudos duomenims pasiekti į darbą su failais orientuotose aplinkose) • Failų formatų nesuderinamumas 3. Duomenys. Informacija. Duomenų tipai ir struktūros. Duomenų vaizdavimas kompiuteryje. Duomenys – tai saugomi, bet nenaudojami požymiai, stebėjimai. Atsiradus galimybei ir poreikiui, duomenys panaudojami, ir tampa informacija. Informacija – tai naudojami prasminiai ir susieti duomenys. Duomenų tipai: • paprastieji (baziniai, nestruktūriniai) • struktūriniai Baziniai tipai (vienas vardas, viena reikšmė): • sveikieji skaičiai • realieji skaičiai • tekstiniai duomenys (rašmenys) • loginiai duomenys • data, laikas • grafiniai duomenys (paveiksliukai) 4. Duomenų bazė (DB). DB duomenų savybės. Duomenų bazių valdymo sistema (DBVS). Duomenų bazė (DB)- tai rinkinys logiškai tarpusavyje susijusių duomenų vienetų, kurie gali būti apdorojami viena ar keliomis taikomosiomis programomis (ar programų sistemomis), siekiant patenkinti organizacijos informacinius poreikius. DB savybės: • Duomenų bazė pateikia tam tikrą realaus pasaulio aspektą, vadinamą mini-pasauliu (mini-world). • Duomenų bazė yra logiškai susiję duomenys, turintys tam tikrą prasmę. • Duomenų bazė yra projektuojama, kuriama ir platinama naudojimui siekiant tam tikrų tikslų. • Duomenų bazė turi tam tikrą vartotojų grupę. Vartotojai dirba su duomenų baze, naudodamiesi tam tikromis taikomosiomis programomis. Duomenų bazių valdymo sistema (DBVS) – tai programinių priemonių kompleksas, leidžiantis aprašyti duomenų struktūras, įvesti duomenis, sudaryti įvairias ataskaitas ir vykdyti duomenų paiešką. Papildomos DBVS funkcijos: duomenų vientisumo palaikymas, duomenų nepriekaištingumo kontrolė, duomenų apsauga, duomenų bazės būsenos atstatymas po avarijų, kelių nepriklausomai dirbančių vartotojų vienalaikis darbas su duomenimis. Duomenų bazės sistema (DBS) – tai duomenų bazė kartu su DBVS ir tiesioginiais DB vartotojais, bei DB naudojančios taikomosios programos. 5. DBVS naudojimo privalumai ir trūkumai. DBVS PRIVALUMAI: • Perteklinių duomenų kontrolė • Duomenų nepriekaištingumas • Duomenų vientisumas (reikšmių kontrolė įvedant) • Lakoniškumas (ta pati informacija – mažas duomenų tūris) • Bendras duomenų naudojimas • Duomenų apsauga • Standartizacija • Augant sistemai, auga lėšų panaudojimo efektyvumas (pakanka vienos terpės duomenims) • Didesnis našumas kuriant sistemas • Geresnis duomenų prieinamumas (aptarnaujant galutinį vartotoją) • Geresnis lygiagrečių užklausų valdymas • Būklės atstatymas po avarijos DBVS TRŪKUMAI: • Sudėtingesnės • Dideli DBVS poreikiai aparatiniams ištekliams • Didelė DBVS kaina • Didelė diegimo kaina • Menkas atskirų uždavinių sprendimo našumas (sprendžiama daug užduočių vienu metu) • Išėjus sistemai iš rikiuotės, nebegali dirbti nė vienas (centralizacija) 6. Duomenų modelis. Schema. Duomenų bazės būsena (egzemplioriai). Koncepcinis duomenų modelis. Schemoje nurodomos bendriausios objektų ir jų tarpusavio ryšių savybės. Koncepcinis modelis kuriamas tik atsižvelgiant į reikalavimus duomenims reikalavimų specifikavimo etape. Nepriklauso nuo DBVS tipo. Loginis duomenų modelis. Vystomas duomenų modelis, atsižvelgiant į tai, kokio tipo DBVS bus realizuota. Neatsižvelgiama į konkrečios DBVS ypatybes. Fizinis duomenų modelis. Išvystytas loginis duomenų modelis, atsižvelgiant į konkrečios DBVS tipą ir jos savybes (turimi duomenų tipai, transakcijų ar trigerių palaikymas ir pan.) Esybė – pagrindinis elementas, atspindi realaus pasaulio objektą, galintį egzistuoti tiek fiziškai, tiek konceptualiai (visa tai ką galima apibūdinti bendriniais daiktavardžiais). Esybės skiriamos: • Fizinės (daiktai, reiškiniai, procesai) • Koncepcinės (sąvokos, idėjos) Konkrečios esybių realizacijos vadinamos esybių egzemplioriais. PVZ. esybė yra ASMUO, o konkretus asmuo, Vardas Pavardenis – jos egzempliorius. Atributai – aprašo esybės savybes. Konkretus esybės egzempliorius turi reikšmes atributams. Galimi atributų tipai: • Paprastieji ar sudėtiniai (kompoziciniai) • Vienareikšmiški ar daugiareikšmiški • Išvestiniai ir saugomi 7. DBS trijų lygmenų architektūra. Nepriklausomumas nuo duomenų. Vidinis lygmuo. Vidinė schema. Koncepcinis lygmuo. Koncepcinė schema. Išorinis lygmuo. Išorinė schema. Naudotojo požiūris į DB . Trijų lygmenų architektūroje išskiriami trys abstrakcijos lygmenys: 1. Išorinis 2. Koncepcinis 3. Vidinis Duomenų nepriklausomumas – duomenų aprašų saugojimas atskirai nuo taikomųjų programų ir vartotojo sąsajos. Vartotojo programos tampa sąlyginai atsparios nuo pakeitimų duomenų struktūrose bei prieigos prie jų organizacijos. Tai leidžia dirbti su duomenimis atskiruose lygmenyse nepriklausomai vienas nuo kito. • Loginis duomenų nepriklausomumas. Galimi pakeitimai koncepciniame lygmenyje, nors išoriniame daugelis vartotojų to nepajus. • Fizinis duomenų nepriklausomumas. Galimos manipuliacijos fiziniame lygmenyje, nebūtinai keičiančios konceptualų suvokimą. Išorinis DB lygmuo – struktūrinis DB lygmuo, nusakantis vartotojiškumo duomenų įsivaizdavimus. Išorinį lygmenį sudaro atskirų vartotojų grupių įsivaizdavimų apie duomenis, esančius duomenų bazėje, ir santykį tarp duomenų, apibendrinimas. Koncepcinis DB lygmuo – koncepcinė duomenų schema, gauta konceptualiai modeliuojant duomenis, prieš tai atsižvelgiant į visus vartotojų reikalavimus. Vidinis DB lygmuo – vartotojai šio lygmens nepasiekia, nes čia kalbama apie fizinius adresus, indeksus, rodykles ir pan., apie priemones DBVS paspartinimui. 8. DBS gyvavimo ciklas. Duomenų bazių sistemos kūrimo stadijos. Strateginis duomenų bazės planavimas. Įgyvendinamumo analizė. Reikalavimų analizė. DBS gyvavimo ciklas – projektavimo, realizacijos ir palaikymo procesas. DB gyvavimo ciklo etapai: 1. Išankstinis planavimas - strateginio plano dalis, nusakanti, kokios naujos programos ar sistemos artimiausiu metu turėtų būti kuriamos ir kokių duomenų joms gali prireikti. 2. Įgyvendinamumo patikra: 2.1. Technologinis įgyvendinamumas. Ar egzistuoja planuojamai DB sukurti reikalingos technologijos (aparatūra, programinė įranga)? 2.2. Operacinės galimybės. Ar turi organizacija specialistų, ekspertų ir kitų išteklių sėkmingam plano įgyvendinimui (ar žmonės moka dirbti su DB, kompiuteriais, ar reikalingi apmokymai)? 2.3. Ekonominė nauda. Ar atsipirks naujos DB kūrimo sąnaudos ir per kiek laiko (rizika, konkurentabilumas, nauda, tame tarpe ir politinė)? 3. Reikalavimų formulavimas - Reikia nusakyti DB tikslus ir kiekvieno vartotojo informacinius poreikius. 4. Koncepcinis projektavimas - Koncepcinio modeliavimo metu iš vartotojų gauta informacija apibendrinama (išorinis DB lygmuo perkeliamas į koncepcinį), šalinami trūkumai, prieštaravimai ir t.t. 5. Realizacija - Realizacijos metu koncepcinis modelis paverčiamas veikiančia DB. 6. Darbo įvertinimas ir DB palaikymas 9. Koncepcinis projektavimas. Realybė ir modelis. Vaizdusis paveikslėlis. Koncepcinis (semantinis) modelis. Koncepcinio modeliavimo metu iš vartotojų gauta informacija apibendrinama (išorinis DB lygmuo perkeliamas į koncepcinį), šalinami trūkumai, prieštaravimai ir t.t Koncepcinis modeliavimas – semantinis modeliavimas. Išskiriami konceptai ir ryšiai tarp jų. Koncepcinis modelis – lengviausiai suvokiamas vartotojui, nes jame nėra techninių realizacijos detalių. Be to, nesigilinant į smulkmenas, būtent čia patogiausia patikrinti struktūros atitikimą keliamiems reikalavimams. Iš vaizdžiojo paveikslėlio galime sužinoti apie: • Problemą, kurią norime spręsti; • Nestruktūrizuotą situacijos aprašymą, kuomet problema egzistuoja. Vaizdusis paveikslėlis padeda pasidalinti bendru supratimu apie egzistuojančią problemą. • Pavaizduoja glaustą sudėtingos sistemos apžvalgą; • Lengvai suprantamas visiems žmonėms; • Nėra apibrėžtos notacijos; • Padeda geriau suprasti nagrinėjamus procesus. 10. Koncepcinės schemos kūrimo strategijos. Požiūrių integravimas. Koncepciniame lygmenyje – koncepcinė duomenų schema, gauta konceptualiai modeliuojant duomenis, prieš tai atsižvelgiant į visus vartotojų reikalavimus. Koncepcinio modeliavimo metu iš vartotojų gauta informacija apibendrinama (išorinis DB lygmuo perkeliamas į koncepcinį), šalinami trūkumai, prieštaravimai ir t.t. Koncepcinis modeliavimas – semantinis modeliavimas. Išskiriami konceptai ir ryšiai tarp jų. Schemoje nurodomos bendriausios objektų ir jų tarpusavio ryšių savybės. Koncepcinis modelis kuriamas tik atsižvelgiant į reikalavimus duomenims reikalavimų specifikavimo etape. Nepriklauso nuo DBVS tipo. 11. DBVS pasirinkimas, jį sąlygojantys faktoriai. DBS realizacija. DB testavimas. DB užpildymas duomenimis. DBS realizacijos metu koncepcinis modelis paverčiamas veikiančia DB: 1. DBVS pasirinkimas ir įsigijimas (nebūtinai RDBVS) 2. Koncepcinis modelis paverčiamas fiziniu 3. Sudaromas duomenų žodynas 4. DB užpildoma eksperimentiniais duomenimis 5. Taikomųjų programų sukūrimas 6. Vartotojų apmokymai 12. Dalykinės srities modeliavimas naudojant ER modelį. Ryšiai. Identifikatorius. Ryšio kardinalumas. Apribojimai. Populiariausias struktūrinio modeliavimo būdas – modeliavimas ER diagramomis (esybių-ryšių). Dar vadinamas ERA (esybių-ryšių-atributų). Schemoje esybės siejasi su kitomis esybėmis, realybėje jos tarpusavyje turi santykį tam tikra prasme. Era diagramoje tai vaizduojama ryšiais. Kiekvienas konkretus ryšys ri suriša konkrečius ej tokiu būdu, kad tai atspindi realiai egzistuojantį ryšį (santykį) tarp esybės egzempliorių uždarame pasaulyje (miniworld). Kardinalumas nusako, kelis ryšius su kitomis esybėmis gali sudaryti esybė. Išskiriami pagrindiniai ryšio tipai: • 1 : 1 (SKYRIUI vadovauja DARBUOTOJAS) • 1 : N (SKYRIUJE dirba DARBUOTOJAI) • N : M (DARBUOTOJAS vykdo PROJEKTĄ) Ryšio būtinumo sąlygos/apribojimai: 1. Esybė būtinai turi dalyvauti ryšyje 2. Esybė gali, bet neprivalo būti susieta su kita esybe, t.y. dalyvauti ryšyje Identifikatorius – tai atributų rinkinys, kurių reikšmės vienareikšmiškai apibrėžia esybės egzempliorių (raktas). Surogatinis raktas – abstrakčios esybės egzemplioriaus identifikatorius, kuris neturi prasmės už kompiuterizuotos sistemos ribų. 13. Duomenų modelis. Reliacinis duomenų modelis. Domenai. Kortežai. Atributai. Ryšiai. Reliacinė schema. Reliacinio modelio ribojimai. Raktai. Raktų rūšys. Reliacinė DB valdymo sistema (reliacinė sistema) – tai sistema, kurioje išpildomos dvi sąlygos: 1. Duomenys (vartotojo požiūriu) yra talpinami į lenteles, vad. sąryšiais (santykiais, reliacijomis, relations). 2. Vartotojui darbui su DB yra siūlomi operatoriai, kurių pagalba iš esamų lentelių gali būti generuojamos naujos (reliacinė algebra). Domenas yra vieno ar kelių atributų galimų atominių reikšmių rinkinys (aibė, sritis). Sąryšis apibrėžiamas kaip kortežų aibė, o aibė nėra rūšiuojama. Reliaciniame modelyje – atitikmenys: • eilutė – kortežas, įrašas (f) • stulpelio antraštė – atributas, laukas (f) • lentelė – sąryšis, santykis, reliacija, reliacinė lentelė (f) Reliacinės DB schema yra: reliacinių lentelių, atributų, raktinių atributų ir išorinių raktų sąrašas. Apribojimai 1. Domeno ribinė sąlyga 2. Rakto ribinė sąlyga Ribinės sąlygos, palaikančios duomenų vientisumą: 3. Kategorinis vientisumas (entity integrity) 4. Ryšių darna (referential integrity) Raktų rūšys: 1. Pirminis raktas 2. Alternatyvusis raktas 3. Išorinis raktas 14. Esybių-ryšių modelis. Esybių-ryšių modelio transformacija į reliacinį modelį. 1. Kiekviena ERA diagramos esybė E atvaizduojama sąryšiu R, perkeliant visus paprastuosius E atributus. Jei atributas sudėtinis – perkeliami sudarantys atributai. R pirminiu raktu tampa pasirinktas E identifikatorius (ar vienas iš kelių galimų – reikia rinktis). 2. Kiekvienai priklausomai (weak) esybei W sukuriamas sąryšis R, perkeliant visus paprastuosius jos atributus. Sudaromas išorinis raktas iš atributų, rodančių į “šeimininką”, t.y. atitinkamų jo pirminį raktą sudarančių laukų. Taip sukuriamas priklausomybės ryšys. R pirminį raktą sudaro “šeimininko” pirminio rakto atributai ir R dalinio rakto atributai 3. Ryšio 1:1 atveju viena iš esybių parenkama kaip dominuojanti, ja paprastai būna neprivalomai ryšyje dalyvaujanti komponentė (pvz., ryšyje vadovauja pasirenkamas DARBUOTOJAS, o ne SKYRIUS). Dominuojančio sąryšio (DARBUOTOJO) rakto atributai perkeliami prie kito (SKYRIAUS) kaip išorinio rakto atributai. Prie SKYRIAUS šiuo atveju prirašomas ir ryšio atributas Vadovauja_nuo. Alternatyvus būdas (kai abu dalyviai ryšyje privalomi) – sujungti abi esybes į vieną sąryšį. 4. Kiekvienam 1:N ryšiui sąryšiui, vaizduojančiam nepriklausomą N pusėje esančią esybę, kaip išorinio rakto atributai perkeliami 1 pusėje esančio sąryšio raktiniai atributai. Šiam sąryšiui taip pat perkeliami ryšio atributai (jei tokie yra). 5. Kiekvienam N:M ryšiui R sukuriamas naujas sąryšis S, kurį sudaro abiejų esybių, sudarančių ryšį, raktiniai atributai. Jie sukuria atitinkamus išorinius raktus. Visų šių atributų kombinacija sudaro S pirminį raktą. Į S taip pat įjungiami paprastieji ryšio R atributai. Šis sąryšis nevaizduoja esybės! 6. Kiekvienam daugiareikšmiam esybės atributui A sukuriamas atskiras sąryšis R, kurį sudaro atributas A (išskaidytas į paprastuosius, jei jis sudėtinis) bei išorinis raktas K, atitinkantis nagrinėjamos esybės sąryšio pirminį raktą. Pirminis R raktas yra K ir A kombinacija. 7. Kiekvienam N laipsnio ryšiui R (N>2) sukuriamas naujas sąryšis S, kurį kaip išoriniai raktai sudaro ryšyje dalyvaujančių esybių pirminių raktų atributai. S pirminį raktą sudaro visų išorinių raktų atributų kombinacija. Į S taip pat įtraukiami ryšio atributai (kaip paprastieji). Jei ryšio kardinalumas toks, kad ryšyje dalyvaujančios esybės E egzempliorius e ryšyje gali dalyvauti tik su kardinalumu 1, tai josios atributai pirminiame rakte yra pakankami ryšio R egzemplioriui r identifikuoti. 15. Reliacinė algebra. Reliacinės algebros operacijos ir reikalavimai. Reliacinė algebra – nustato operatorių rinkinį ir operacijas, kurių pagalba galima iš esamų sąryšių gauti naujus. OPERACIJOS: • SELECT (išrenka kortežų poaibį, tenkinantį nurodytas išrinkimo sąlygas) • PROJECT (panašiai kaip select, tik išrenka kelis sąryšio stulpelius) • DEKARTO SANDAUGA • JOIN (Dekarto sandaugos ir SELECT operatorių kombinacija, susieja dviejų sąryšių kortežus į vieningą visumą) • DIVISION (dalyba) • INNER JOIN (sankirta – dviejų apskritimų bendri dalykai) • OUTER JOIN (sąjunga, gali būti full (abiejų apskritimų duomenys), left (kairys apskritimas + sankirta) ir right (dešinys apskritimas + sankirta)) • OUTER UNION (apjungia kortežus, kurie yra nesuderinti operacijai UNION) 16. Reliacinių DB projektavimas. Neformalios reliacinių DB projektavimo taisyklės. Apibendrinant DB projektavimą, galima pasirinkti du skirtingus metodus: 1. Modeliuoti konceptualiai, vėliau, naudojantis žinomomis taisyklėmis, transformuoti modelį į loginę DB schemą (top-down design). 2. Sukurti vieną didelį supersąryšį (lentelę) ir, naudojantis funkcinių priklausomybių tyrimu, atlikti sąryšio dekompoziciją iki BCNF arba 3NF (relational synthesis). 17. Funkcinės priklausomybės, jų išvedimo taisyklės. Normalizacijos esmė ir būtinumas. 1, 2, 3 ir Boiso-Kodo normalinės formos. Funkcinė priklausomybė tarp dviejų atributų aibių, žymima XY (X ir Y yra R poaibiai), rodo, kad egzistuoja ribojimas, dėl kurio galima teigti, kad, jei dviems kortežams t1 ir t2 galioja t1 [X] = t2 [X], tai visada galioja ir t1 [Y] = t2 [Y]. T.y. X vienareikšmiškai apibrėžia Y ir, atitinkamai, Y funkciškai priklauso nuo X. Normalizacija –tai DB schemos sąryšių skaidymas į smulkesnius sąryšius, siekiant išvengti duomenų atnaujinimo anomalijų ir kitų negerų efektų. 1 normalinė forma – visų atributų duomenų reikšmės yra atominės ir kiekvieno atributo reikšmė korteže yra vienareikšmė domeno reikšmė (draudžia sąryšius sąryšiuose). 2 normalinė forma – grindžiama pilnos funkcinės priklausomybės idėja. Sąryšis R yra 2NF, jei kiekvienas neraktinis atributas A pilnai priklauso nuo sąryšio rakto. 3 normalinė forma – grind-iamas tranzityviosios funkcinės priklausomybės idėja. Sąryšis E yra 3NF, jei egzistuojant jame X->A, arba X yra R superraktas, arba A yra bet kurio potencialaus rakto atributas. Sąryšis R yra 3NF, jei kiekvienas neraktinis atributas A: • Yra pilnoje funkcinėje priklausomybėje nuo kiekvieno R rakto • Nuo kiekvieno R rakto priklauso netranzityvai. Sąryšis E yra BCNF, jei esant priklausomybei X->A, X yra R superraktas. 18. Virtualiosios lentelės (rodiniai). Jų naudojimo ypatumai. Rodinys – tai vardą ir atributus turinti lentelė, kuri yra sukonstruojama iš kitų lentelių ir gali būti nesaugoma išoriniuose kaupikliuose (gali būti virtuali). Savybės: • Rodinių kūrimas yra efektyvus būdas atvaizduoti duomenims, nereikalaujantis atskiros priežiūros. • Leidžia specifiniu kampu pažvelgti į DB gulinčius duomenis, esančius vienoje ar keliose reliacinėse lentelėse. • Naudojam saugumo problemoms spręsti • Rodinio stulpelis paveldi bazinės lentelės ribojimus, uždedamus tam stulpeliui. • Rodinio stulpeliai paveldi duomenų tipus iš bazinių stulpelių. Atliekant pervardijimą, rodinio stulpelių vardai gali nesutapti su bazinių stulpelių vardais. 19. Reliacinio ir fizinio duomenų modelio skirtumai. Domenų tipai MS SQL Server DBVS. Duomenų tipai: • Tikslūs skaičiai: bigint, numeric, bit, decimal, smallint, smallmoney, tinyint, int, money. • Apytikslūs skaičiai: float, real. • Data ir laikas: date, datetimeoffset, datetime2, smalldatetime, datetime, time. • Simbolių eilutės: char, text, varchar. • Unicode simbolių eilutės: nchar, ntext, nvarchar. • Dvejetainio eilutės: binary, varbinary, image. • Kiti tipai: cursor, rowversion, hierarchyid, uniqueidentifier, sql_variant, xml, table, Spatial Geometry Types, Spatial Geography Types.  Pagrindinis ER modelio ir reliacinio modelio skirtumas yra tas, kad ER modelis yra konkretus subjektas, o Reliacinis modelis – specifinis Esybės santykių modelis apibūdina duomenis kaip objektų rinkinį, ryšių rinkinį ir atributą. Reliacinis modelis aprašo duomenis lentelėje kaip domeną, atributus, eilutes. E-R modelis yra lengviau suprantamas ryšys tarp subjektų. Reliacinis modelis neaprašo kartografavimo kardinalybių. 20. Transakcijos sąvoka. Nesutvarkytieji ir sutvarkytieji failai (įrašų sąrašai). Transakcija – tai loginis DBVS vykdomo duomenų apdorojimo darbo vienetas, veiksmų seka. Vykdoma iki galo arba anuliuojama visiškai. Vykdymo metu DB apdorojami duomenys, DB perkeliama iš vienos darnios būsenos, vaizduojančios realaus pasaulio projekciją, į kitą darnią DB būseną. Tarpiniuose transakcijos vykdymo taškuose DB yra nesuderintoje būsenoje. Transakcijos savybės: • Atomiškumas – transakcijos operacijos įvykdomos arba visos, arba nei viena. • Nuoseklumas – tiek prieš traansakciją, tiek ir po jos DB yra darnioje būsenoje. • Izoliacija – tarpiniai transakcijos veiksmų rezultatai yra nematomi. Matomas tik galutinis jos rezultatas, ir tik jis pakeičia pradinį DB turinį. • Ilgalaikiškumas – jei transakciją pavyko įvykdyti, transakcijos rezultatai savaime išnykti nebegali. Nesutvakytas - belenkaip atvaziduojamas, sutvarkytas order by asc desc 21. Indeksai. Indeksų paskirtis, pagrindiniai tipai ir savybės. Indeksas savo paskirtimi primena abėcėlinę dalykinę knygos rodyklę (index). Raktiniai žodžiai surūšiuoti abėcėlės tvarka, prie kiekvieno nurodytas knygos puslapis, kur jį galima rasti. Tada paieška nesudėtinga. Alternatyva – nuosekli paieška per visą knygą. Indeksai paprastai nelaikomi duomenų baze, nes jie yra DB įgyvendinimo (realizacijos) detalė. Tačiau indeksus paprastai tvarko tie patys DB administratoriai. Efektyvių indeksų pagal pirminius ir išorinius raktus naudojimas gali žymiai pagerinti užklausų veikimą, kuris nepriklauso nuo DB dydžio tol, kol tam tikra indekso dalis telpa į atmintį. Indeksai naudojami kai reikia: • Išvesti įrašus norima tvarka. • Susieti įrašus tarp lentelių per bendrus laukus. Naudojant indeksus DB įrašų nereikia rūšiuoti. Pvz., telefonų DB, sukūrus reikalingus indeksus, tą pačią lentelę galime peržiūrėti: • Pagal pavardę • Pagal adresą • Pagal telefono nr. Savybės: • Struktūra (pagal kokį lauką ar laukus rūšiuojama, kokia kryptimi) • Sudėtiniai arba paprastieji • Unikalūs arba ne • Gali būti išskaičiuojami (pagal išskaičiuojamą reikšmę) Indeksas – atskira struktūra, ir gali būti konstruojamas nepriklausomai nuo to, kaip saugomi duomenys faile. Dažnai indeksai kuriami vien tik unikaliai reikšmei užtikrinti (alternatyvieji raktai): reikalinga paieška, ar tokia reikšmė dar neegzistuoja. Tipai: • Paprastieji arba sudėtiniai (composite index) • Unikalūs arba ne • Klasteriniai (clustered index, Oracle - Index-Organized Table, IOT) 22. DBVS prieigos prie duomenų architektūros ir jų savybės. Kiekybinės ir kokybinės DBVS charakteristikos. Kokybinės DBVS charakteristikos - tai apimtis (sudėtingumo laipsnis), taikymo sritis, funkcionavimo bazė, darbo patogumas. Kiekybinės charakteristikos - tai, pvz., leistina apdorojamos DB apimtis, DB lentelių skaičius, lentelės apimtis ir pan. Duomenų bazė tiesiogiai prieinama tik serveriui. Visi klientai (programos), norinčios kažką daryti su duomenimis, siunčia užklausas serveriui, su prašymu atlikti vieną ar kitą paslaugą. Serveris atlieka prašomą veiksmą (pvz., nuskaito reikalingus duomenis) ir atsakymą siunčia klientui. 23. Reliaciniais skaičiavimais grindžiamos užklausų kalbos. SQL. Kalbos standartai, kalbos poaibiai ir jų paskirtis. SQL kalba – deklaratyvi. Ja užrašytuose sakiniuose svarbus yra rezultatas, o ne tai, kokiu keliu jis bus gautas. Standartai: • SQL1 (ANSI-86, SQL-89) – jo prisilaiko praktiškai visos RDBVS. • SQL2 (SQL-92) – dauguma šiuolaikinių RDBVS palaiko, panaši į SQL1, skiriasi daugiausiai kiekybiniais parametrais. • SQL3 (1999 m.) – įvesti nauji duomenų tipai, galimybė susikurti savo struktūras, trigerių palaikymas Daugumoje reliacinių sistemų vartotojo sąsaja su DB realizuota vienu iš SQL dialektų). Jos sudedamosios dalys yra: • DDL (Data Definition Language), ja taip pat kuriamos naujos lentelės. • DML (Data Manipulation Language), ja rašomos užklausos duomenims rasti, atnaujinti, ir t.t. • DCL (Data Control Language) koordinuojamas vartotojų darbas su DB, nustatomos jų teisės. Poaibiai yra užklausa kitoje užklausoje, dažniausiai būna WHERE sakinyje. Poaibės užklausa paprastai vykdoma pirmiausia, o jos išvestis naudojama pagrindinės arba išorinės užklausos sąlygai užbaigti. 24. Reliacinės DB struktūra, jos elementai. DB sukūrimo ir modifikavimo galimybės, naudojant SQL. 25. Manipuliavimo duomenimis galimybės. Duomenų įterpimas, trynimas, modifikavimas. Įterpimas INSERT INTO DARBUOTOJAS VALUES (’Jonaitis’, ’Jonas’, ’S0123’, ...) INSERT INTO DARBUOTOJAS(Tabel_nr, Vardas, Pavarde, Sodra) VALUES (’S0123’,’Jonas’, ’Jonaitis’, ’SD4568779’) Trynimas DELETE FROM SKYRIAUS_INFO WHERE Pavadinimas= ’Tyrimų skyrius’ Atnaujinimas UPDATE SKYRIUS SET Pavadinimas=’Personalo sk.’, Numeris=5 WHERE Pavadinimas=’Tyrimų skyrius’ UPDATE DARBUOTOJAS SET Alga=Alga*1.15 WHERE Pavarde=’Jonaitis’ 26. Reliacinės algebros operacijų realizacija SQL kalboje, pagrindiniai skirtumai. SELECT sakinio struktūra. Grupinės funkcijos ir operacijos. Sąryšių apjungimo operacijos. Minimali apibendrinta SELECT forma SQL-92 yra: SELECT (atributų sąrašas) FROM (lentelių sąrašas). Dažniausiai naudojamas šablonas SELECT (atributų sąrašas) FROM (lentelių sąrašas) WHERE (logine išrinkimo sąlyga). Apjungimas vyksta su AND. SKIRTUMAS TARP SQL ir reliacinės algebros operacijų: Pagrindinis skirtumas – deklaratyvus būdas, kuriuo yra sudaromos SQL užklausos. Kadangi naudojantis reliacine algebra reikia nurodyti kaip ir kokia tvarka turi būti pritaikomi operatoriai, SQL užklausos turi panašią struktūrą, bet nenurodo tikslios tvarkos. Reliacinė algebra nurodo, kaip gauti rezultatą. Reliacinis skaičiavimas nustato, kokį rezultatą gauti SELECT

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!