Donorystė ir donorai

Donorystė – tai kilnus, laisvanoriškas žmogaus apsisprendimas dovanoti savo audinius ir organus po savo mirties kitam. Vienas donoras gali išgelbėti daugiau nei septynių žmonių gyvybes. Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia sėkmingai transplantuoti iki 21 organo ir audinio. Lietuvoje galime atlikti daugiau nei 7 audinių ir organų persodinimą: širdies, inkstų, kepenų, širdies vožtuvų, akių ragenų, kaulų čiulpų, kaulo audinio ir artimiausiu metu prasidės plaučių ir plaučių - širdies komplekso transplantacijos.
Jei miręs asmuo būdamas gyvas nepareiškė savo sutikimo/nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panauduoti transplantacijai, gydytojai privalo paklausti mirusiojo artimųjų apie potencialaus donoro valią. Dažniausiai artimieji nežino mirusiojo apsisprendimo, todėl nesutinka pasirašyti neprieštaravimą donorystei. Dėl artimųjų abejonių mirusiojo pageidavimu, dėl jų pačių prieštaravimo donorystei, žmonės, kurie kenčia dėl ligų, kurių vienintelis gydymo būdas yra transplantacija, netenka vilties pasveikti ir dažniausiai miršta.
Žodis donoras kilęs iš lot. žodžio – dovanoti, dono – dovanoju. Donoras – žmogus, kurio audinių, ląstelių ir (ar) organų paimama transplantacijai jam esant gyvam arba po jo mirties ir kuris yra įregistruotas žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre.
Donorystės įdiegimui į klinikinę praktiką pasitarnavo daug naujų atradimų medicinoje: kraujo grupių atradimas ir kraujo konservavimas, imuninės sistemos vaidmens persodintų organų ir audinių atmetime įminimas, atmetimo reakcijos slopinančių medikamentų sukūrimas, smulkių kraujagyslių susiuvimo technikos ištobulinimas ir daugelis kt.
●Izoplastika – organo arba audinių persodinimas tarp genetiškai identiškų individų;
●Aloplastika – kada persodinami dirbtiniai organai arba audiniai.
Galima išskirti dvi organų persodinimo rūšis pagal donorą:
● Inter vivos – kada donoras yra gyvas;
● Kada organai ir audiniai paimami iš mirusių donorų.
Inter vivos
Inter vivos – kada donoras yra gyvas. Kada donoras yra gyvas iškyla daug etinių problemų. Kai kurie teigia, kad visumos ir integralumo principas pateisintų donoro kūno sužalojimą (paimant organus arba audinius) tik tuo atveju jeigu tai būtų daroma to paties žmogaus sveikatai arba gyvybei palaikyti. Anot jų, vieno žmogaus kūno integralumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!