Nervinio audinio detalus aprašymas

Nervinis audinys formuoja nervų sistemą, o ši reguliuoja audinių ir organų veiklą bei palaiko organizmo ryšį su aplinka. Jis susideda iš nervinių (neuronų) ir neuroglijos (gliocitų) ląstelių.
Nervų sistema skirstoma į centrinę (CNS) ir perife­rinę (PNS) nervų sistemą. CNS apima galvos ir nugaros smegenis, o PNS sudaro galvos ir nugaros nervai, nervų mazgai ir nervų galūnėlės.
Fiziologiniu požiūriu nervų sistema skirstoma dar į somatinę ir a u t o n o m i n ę. Autonominę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenų autonominiai neuronai ir mazgai, užuomaz- ginės nervinės skaidulos ir nerviniai rezginiai, esantys vidaus organų sienelėse. Ši sistema inervuoja širdies ruožuotąįį raumeninį audinį, neruožuotąjį raumeninį audinį ir liaukas. Somatinė nervų sistema inervuoja ruožuotuosius griaučių raumenis.
Nervinė ląstelė, neuronas - struktūrinis, funkcinis ir trofinis nervinio audinio, taip pat ir nervų sistemos vienetas. Tai labai specia­lizuotos organizmo ląstelės, kurios gimus nesidalija (žr. 55 pav.). Senstant neuronų kiekis mažėja, o gliocitų daugėja. Neuronai aptinkami pilkojoje smegenų medžiagoje, reginėje tinklainės dalyje, klausos ir uoslės organuose, galvos, nugaros ir autono­miniuose mazguose. Kiekvienas neuronas susideda iš kūno ir ataugų.
Neuronų kūnai formuoja įvai­raus dydžio ir formos grupes, kurios galvos smegenų pamatinėje dalyje ir nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje vadinamos branduoliais, o periferinėje nervų sistemoje - mazgais. Tarpus tarp neuronų užpildo neuropilis (dendritai, aksonų segmentai, gliocitai) ir kraujagyslės. Neurono kūnas gali būti apvalios, ovalios, piramidės ir kt. formų, turi dažniausiai vieną branduolį. Dvibranduoliai neuronai pasitaiko tik autonominės nervų sistemos mazguose. Neurono, kaip ir somatinių ląstelių, citoplazmoje esti visos bendros paskirties organelės (Goldžio kompleksas, mitochon­drijos, lizosomos, endoplazminis tinklas). Tačiau nervinėse ląstelėse yra ir specializuotų organelių: chroma- tofilinės medžiagos ir neurofilamentų.
Neuronams būdinga dviejų rūšių pigmentiniai intarpai - lipofuscinas ir melaninas.
Lipofuscinas yra gelsvai rusvas pigmentas, jo aptinkama visose nervinėse ląstelėse. Šis pigmentas rodo neurono, taip pat ir organizmo senėjimą, nes ilgainiui jo daugėja.
Melaninas - įvairaus dydžio rusvai juodos granulės, esančios tik vidurinių smegenų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!