C. difficile infekcija, literatūros apžvalga ir paciento rizikos įvertinimo modeliai

C. difficile infekcija, literatūros apžvalga ir paciento rizikos įvertinimo modeliai. Duomenys iš KKL prognozių vertinimai pagal ATLAS ir CARD skaičiuokles.

Įvadas

Clostridium difficile tai sporas formuojanti gram-teigiama bakterija, kuri buvo atrasta 1935 m. sveikų naujagimių išmatuose. (1) Iki 1978 m. Clostriudium difficile buvo vertinama kaip nepatogenine storojo žarnyno mikrobiotos dalis, kol buvo neatrasta, kad ji yra citotoksino šaltinis pas sergantį pseudomembraniniu kolitu. (2)

Inkubacinis laikotarpis nuo C. difficile sporos patekimo į žarnyną ir simptomų pasireiškimo nėra nustatytas. Bet, laikotarpis nuo antibiotikų naudojimo ir simptomų pasireiškimo gali būti nuo 1 dienos iki 6 savaičių net ir ilgiau. (3)

Epidemiologinės studijos parodė, kad daugiau negu 3 % sveikų asmenų, yra kolonizuoti C. difficile. Vertinant populiaciją susijusią su sveikatos priežiūros įstaigomis, kolonizacijos skaičiai didesni. Po stacionarizavimo, vyresnių žmonių (>65 m.), kolonizuotų C. difficile skaičius padidėja iki 10 %. (4)

Studijos parodė kad per pirmą stacionarizavimo savaitę 13%–20% pacientų nustatomas C. difficile buvimas (nešiojimas), o po 4 savaičių stacionarizavimo C. difficile kolonizavimas nustatomas jau 50% pacientų. (5, 6)

Pagrindiniai CDI rizikos veiksniai: amžius – imuniteto senėjimas, gretutinės ligos, slaugos įstaigų pacientai, chirurginių intervencijų poreikis. Antriniai rizikos veiksniai išskiriami: vitamino D deficitas, Krono liga, Dirgliosios žarnos sindromas, imunosupresinių preparatų vartojimas. (7, 8)

Paplitimas pasaulyje ir ligos aktualumas

Susidomėjimas CDI ir jos epidemiologija atsinaujino 2000 metais po protrūkių Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Tiriant CDI protrūkius JAV ir Kanadoje (Kvebek), buvo nustatytas protrūkį sukėlęs štamas BI/NAP1/027, pasižymintis tuo, kad gamina toksinus A ir B ir yra mutavęs genas, kuris atsakingas už toksinų gamybos supresiją, ko pasiekoje didėja toksino gamyba. Nėra pilnai įrodyta, kad būtent ši ypatybė turėjo įtakos protrūkiams. (9) Dar viena šio štamo ypatybė - atsparumas fluorchinolonams, kurie plačiai naudojami kvepavimo taku infekcijoms ir šlapimo takų infekcijoms gydyti. Analizuojant Kvebeko protrūkį, palyginus fluorchinolonų naudojimą kontrolinėje ir CDI susirgusių grupėse, gauta, kad susirgusiųjų CDI grupėje fluorchinolonų naudojimas buvo didesnis ir jų naudojimas irgi galėjo būti susijęs su protrūkių atsiradimu. (7, 10) Vertinant duomenis tarp BI ir ne BI štamo, buvo pastebėtas žemesnis pasveikimo lygis. Šį štamą taip pat susiejo su sunkesne eiga, blogesnėmis išeitimis (gydymas ITS, kolektomija, 30 dienų mirštamumas), taip pat didesniu mirštamumu 14 dienų laikotarpyje. (11)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!