Osteosarkomos klinikiniai simptomai ir paciento slauga

ĮVADAS Problemos aktualumas. Osteosarkoma – dažniausias agresyvus pirminis piktybinis kaulinis navikas, dažniausiai pasireiškiantis tarp paauglių, tačiau nustatytas antras pasireiškimo pikas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Per metus nustatoma 3:1 000 000 gyventojų naujų atvejų. (Stravinskas ir kt., 2019). Tarptautinis vėžio tyrimų centras pranešė, jog pasauliniu mastu sparčiai daugėja vėžiu susirgusių žmonių: 2018 m. pabaigoje bus 18,1 mln. vien naujų susirgimų, 9,6 mln. žmonių mirs nuo šios ligos. Šio šimtmečio pabaigoje visame pasaulyje vėžys bus didžiausias žudikas ir svarbiausias vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo barjeras. Vėžys dažnėja dėl kelių priežasčių: pasaulyje daugėja gyventojų, taigi daugiau ir vėžiu sergančių žmonių, taip pat gyventojai sparčiai sensta, o vėžio rizika didėja didėjant amžiui. Vėžio lyginamoji dalis tarp visų mirčių irgi nieko gero nežada, nes daugelyje šalių matoma mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto mažėjimo tendencija. (Edisonas, 2018) Kaulų vėžys – retas onkologinis susirgimas. Kaulų vėžiu yra laikomas navikas, kilęs iš kaulinio audinio. Kaulų vėžiu nelaikoma kitų navikų metastazės į kaulus, taip pat nelaikoma kraujo ląstelių vėžiai (tokie kaip mieloma ar leukemija), kurie prasideda kaulų čiulpuose. Dažniausiai kaulų vėžys būna ilguosiuose rankų ir kojų kauluose, tačiau jis gali atsirasti bet kuriame kaule (Šemetova – Pocė, 2011). Osteosarkoma dažniausiai serga paaugliai, kurių amžiaus vidurkis 16 metų. Tačiau Šis piktybinis navikas neaplenkia ir suaugusiųjų, tyrimai rodo, kad vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Naviko dažniausia lokalizacija – ilgieji vamzdiniai kaulai, beveik 50 % atvejų jis aptinkamas apie kelio sritį (Zhang, 2019). Kauliniai navikai pagal histologinį tipą yra skirstomi į dvi grupes: piktybinius ir gerybinius. Piktybiniai navikai pediatrijoje sudaro tik 6% visų piktybinių navikų, iš kurių 90% - osteosarkoma ir Ewing’o sarkoma. Nepaisant to, piktybiniai kaulų navikai auga invazyviai ir greitai, todėl greitas atpažinimas yra labai svarbus tolimesnei ligos eigai ir prognozei. (Tamelytė, 2019) Pagrindiniai simptomai pasireiškia lokaliu skausmu naviko augimo vietoje, kuris dažniausiai susijęs su sportu ar trauma ir yra lydimas lokalaus patinimo bei greta esančių sąnarių judesių amplitudės sumažėjimo. Pagrindinis skausmo požymis – skausmas dažniau pasireiškia naktį, pažadina iš miego. Navikas gali pasireikšti ir nespecifiniais bendraisiais simptomais – svorio kritimu, karščiavimu, naktiniu prakaitavimu. (Stravinskas ir kt., 2019) Sergant piktybiniais kauliniais navikais yra didelė mirties rizika, priklausanti nuo histologinio naviko tipo ir ligos išplitimo. Metastatinės osteosarkomos 80% atvejų metastazės atsiranda plaučiuose, o 5 metų išgyvenamumas yra 19%. Neišplitusios osteosarkomos ligos išgijimas yra 70%. (Tamelytė, 2019) Savarankiško darbo tikslas – išanalizuoti osteosarkomos klinikinius simptomus ir slaugos problemas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslo informacijos šaltinius apie vėžio etiologiją, patogenezę, rizikos veiksnius, simptomus, pagrindinius diagnostikos ir gydymo principus. 2. Išsiaiškinti pacientų sergančių osteosarkoma slaugos poreikius, problemas jų sprendimo būdus, sudaryti slaugos planą. 3. Sudaryti paciento, sergančio osteosarkoma slaugos problemų bei pasekmių medį. 1. ONKOLOGINĖS LIGOS ANALIZĖ 1.1 Etiologija, patogenezė, rizikos veiksniai Osteosarkoma - agresyvus pirminis piktybinis kaulinis navikas, kurį sudaro supiktybėjusios primityviosios mezenchiminės ląstelės, sukeliančios osteoidinio audinio ir nesubrendusių osteoblastų hiperprodukciją. Per metus naujų naviko atvejų nustatoma 3 : 1 000 000 gyventojų, kurių amžius 60–75 proc. atvejų yra nuo 10 iki 20 metų. Osteosarkoma yra šeštas pagal dažnį vaikų piktybinis navikas. Manoma, kad naviko vystymuisi įtakos turi greitas paciento augimas, virusai, jonizuojanti radiacija, alkilinantys chemopreparatai (Stravinskas ir kt., 2013). Ji vystosi iš kaulinio audinio, kartais siejama su buvusia infekcija, trauma, Paget liga. Pastebėta, kad svarbią reikšmę turi tumoro supresinių genų mutacijos. ( Samuolis, 2018) Osteosarkomos etiologijai nustatyti skirti tyrimai, apima epidemiologinius ir aplinkos veiksnius bei genetinius sutrikimus. Manoma, kad su paciento charakteristika susiję veiksniai yra amžius, lytis, etninė grupė, augimo sąlygos, žmogaus ūgis, šeimyniniai veiksniai, taip pat ir esami kaulų pakitimai. Sparčiai plintančios ląstelės gali būti ypač jautrios onkogeniniams agentams ir mitozinėms klaidoms, dėl kurių atsiranda neoplastinė transformacija. Laikui bėgant genetiniai nukrypimai, vis labiau pripažįstami, kaip itin svarbus veiksnys osteosarkomos etiologijoje (Ottaviani, Jaffe, 2009). Vėžio draugija pateikia, kad įtakos turi šie veiksniai: • Genetika (vaikai šeimos istorijoje turintys retinoblastomos atvejų ( retinoblastoma- retas akies vėžys), turi didesnę tikimybę susirgti kaulų vėžiu); • Chemoterapija (kai kurie vaistai, kurie naudojami gydyti vėžį (pvz.alkilinimo ir antracikliniai agentai), gali padidinti antrinio vėžio susiformavimo tikimybę, dažniausia osteosarkomos) • Buvusios radiacijos terapijos (žmonės, kurie buvo gydomi radiacijos terapija dėl kitų ligų, turi didesnę tikimybę susirgti kaulų ir kitokio pobūdžio vėžiu) (American Cancer Society, 2016). Patogenezė: 1. Kaulų augimas ir tumorogenezė; 2. Aplinkos faktoriai; 3. Chromosomų sutrikimai; 4. Auglio slopintojo genų disfunkcija; 5. Transkripcijos faktoriai; 6. Augimo faktorius; 7. Osteosarkomos ląstelių proliferacija, apoptozė ir nepriklausomas augimas; 8. Naviko angiogenezė; 9. Ląstelių sukibimas ir migracija; 10. Auglio invazija; 11. Osteoklastų funkcija (Broadhead, 2011). 1.2 Osteosarkomos klasifikacija ir simptomai Osteosarkoma skirstoma į pirminė ir antrinė. Pirminė (vaikų): osteosarkoma vystosi jaunesniems asmenims. Dažniausiai galūnėse, kauluose ties augimo centrais. Dažniausia pažeidimo vieta: distalinė šlaunikaulio metafizė (45 proc.), proksimalinė blauzdikaulio metafizė (25 proc.), proksimalinė žastikaulio metafizė (10 proc.). Labai retai osteosarkoma vystosi minkštuosiuose audiniuose (5 proc.). Antrinė (suaugusiųjų): osteosarkoma vystosi vyresnio amžiaus asmenims. Paprastai dėl antrinės navikinės degeneracijos esant Pedžeto ligai, išplitusiems kaulų infarktams, fibrozinei displazijai ar po kitų ligų radioterapijos (Stravinskas ir kt., 2013). Osteosarkoma skirstoma į daugybę subtipų, priklausomai nuo ląstelių diferenciacijos, lokalizacijos kaule ir histologinių variantų. Morfologinė osteosarkomos kvalifikacija: 1. Klasikinė osteosarkoma (osteoblastinė, chrondoblastinė, fibroblastinė, didelių ląstelių, mažų ląstelių, epitelioidinė); 2. Telangiektatinė; 3. Gerai diferencijuota; 4. Paviršinė osteosarkom (periostealinė, jukstakortikalinė) 5. Multifokalinė osteosarkoma. 6. Antrinė osteosarkoma (Stravinskas ir kt., 2013). Simptomai. Kaulų vėžio simptomai : • Kaulų skausmai; • Spontaniški (savaiminiai) kaulų lūžiai; • Kaulų deformacija; • Kaulų trapumas; • Nugaros skausmas; • Kūno masės mažėjimas. (Šemekova – Pocė, 2011) Lokalūs klinikiniai osteosarkomos simptomai nėra specifiniai: maudimas, skausmas – skundžiasi iki 85 proc. ligonių, darinys užčiuopiamas tik iki 40 proc. ligonių, gali būti sąnario kontraktūra, tinimas, lokalus uždegimas, patologinis lūžimas. Bendriniai simptomai: karščiavimas, svorio kritimas, prakaitavimas, intoksikacijos požymiai (Stravinskas ir kt., 2013). Vis dėl to dažniausias simptomas yra skausmas. Iš pradžių skausmas gali būti nepastovus ir stiprėjantis naktimis. Didėjant aktyvumui, didėja ir skausmas, kuris gali sukelti ir šlubavimą (jei navikas yra kojų kauluose). Galūnių skausmas ir patinimas yra labai dažni normaliems, aktyviems vaikams ir paaugliams, kadangi juos gali sukelti nuo fizinio aktyvumo patirti sumušimai ar kitos traumos, todėl apsilankymas pas medikus būna neretai atidedamas. Šiuos simptomus, įprastame gyvenime, rečiau junta suaugusieji, kadangi jų savisaugos jausmas didesnis nei vaikų. Taigi pajutus neįprastus skausmus ir patinimus reiktų nedelsti ir kreiptis į medikus (American Cancer Society, 2018). 1.3 Pagrindiniai diagnostikos ir gydymo principai Diagnostika. Diagnozę patvirtina laboratoriniai, radiologiniai ir histologiniai tyrimai, kurie suteikia informaciją apie naviko rūšį, jo piktybiškumą, lokalizaciją, santykį su aplinkiniais audiniais, leidžia įvertinti metastazes, monitoruoti atsaką į gydymą, galima stebėti dėl galimo ligos atkryčio. (Tamelytė, 2019) Diagnostika prasideda nuo dviejų krypčių rentgenogramos, kurioje galima matyti kaulo destrukciją, tranzitinę zoną, periosto reakciją, minkštųjų audinių komponentą ar naviko kalcifikaciją. Įtarus piktybinį procesą, rekomenduojama atlikti MRT, apimant visą kaulą ir proksimalinį bei distalinį sąnarius, kuris nustato naviko išplitimą. Naviko metastazių išplitimui vertinti rekomenduojama krūtinės ląstos, pilvo, dubens ir stuburo KT. Jei yra galimybė, atliekama vieno fotono emisijos KT (SPEKT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET), kuriuose matomi židinių kiekiai, taip pat galimas naviko piktybiškumo vertinimas. Osteosarkomos diagnozė nustatoma histologinio tyrimo metu, tiriant medžiagą paimtą biopsijos metu. Biopsijos dažniausiai atliekamos specialiomis trepano kaulų adatomis, operacinėje, rentgeno kontrolėje. (Stravinskas ir kt. 2019) Gydymo principai. Iki 1970 m. pagrindinis osteosarkomos gydymo principas buvo pažeistos galūnės amputacija, tačiau penkerių metų išgyvenamumas nesiekė 10 proc. ir dauguma pacientų mirdavo dėl naviko išplitimo, dažniausiai į plaučius. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius indukcinės ir adjuvantinės chemoterapijos protokolų plėtojimas leidžia gydyti naviką išsaugant pažeistą galūnę su 60-70 proc. siekiančiu 5 metų išgyvenamumu. Šiuo metu yra daug skirtingų osteosarkomos gydymo būdų, tačiau geriausiu rezultatu pasižymi plati naviko rezekcija su kaulo rekonstrukcija naudojant endoprotezą arba alogeninį transplantatą kartu su ar be chemoterapijos, priklausomai nuo naviko tipo.(Stravinskas ir kt. 2019) Gydymas susideta iš kelių etapų: 1. Atvira biopsija prieš chemoterapija; 2. 5 priešoperacinės chemoterapijos kursai; 3. 10 savaitę – radikali operacija; 4. MRT ir histologinis naviko atsako į chemoterapiją vertinimas – vertinamas nekrozės procentas. 5. Pooperacinė chemoterapija. Kaulų defektų rekonstrukcijai naudojami algogeniniai transplantai ir endoprotezai (Stravinskas ir kt., 2013). Figure 1. Osteosarkomos gydymo pasirinikimas(Tamelyte, 2019) 2. GALIMOS SLAUGOS PROBLEMOS SERGANT OSTEOSARKOMA 1) Skausmas; 2) Nerimas; 3) Įtampa; 4) Nemiga; 5) Žinių trūkumas; 6) Bendras silpnumas; 7) Edemos; 8) Karščiavimas; 9) Nevisavertė mityba; 10) Obstipacija; 11) Prakaitavimas; 12) Mažas fizinis aktyvumas; 13) Bejėgiškumo jausmas; 14)Nuovargis. Taip pat toliau aptariamos osteosarkoma sergančiųjų slaugos problemos remiantis žmogaus gyvybinėmis funkcijomis, pagal Roper modelį: SAUGIOS APLINKOS PALAIKYMAS. Pacientai sergantys osteosarkoma, dažnai jaučia stiprų skausmą, kuris sukelia judesių ribotumą bei šlubavimą. Taip pat osteosarkomai būdingi kaulų lūžai. Dėl šių priežasčių svarbu užtikrini pacientui saugią aplinką, kad šlubuodamas pacientas, neužkliutų, nesusižeistų, nesusilaužytų kaulų. BENDRAVIMAS. Pacientai sužinoję, kad serga vėžiu dažnai puola į depresiją, nebemato prasmės gyventi, užsidaro savyje, nebenori bendrauti ir jaučiasi nereikalingi. Su vėžiu sergančiais pacientasi, svarbu palaikyti ryšį, supažindinti su liga bei jos prognozėmis, suteikti pacientui vilčių. Pacientai sergantys ilgesnį laiką, jau yra susitaikę su savo diagnoze, tačiau dažniau jų bendravimui trukdo ligos keliamas skausmas, chemoterapijos, vartojamų vaistų šalutinis poveikis. KVĖPAVIMAS. Osteosarkoma sergančiui pacientui kvėpavimo problemų gali iškilti, jei vėžys metastazuoja į plaučius. VALGYMAS IR GĖRIMAS. Dėl gydymo (chemoterapijos, spindulinio gydymo bei medikamentų) šalutinio poveikio pacientus gali pykinti, kankinti vėmimas ir dingti apetitas. Taip pat pacientams dingti apetitas gali ir dėl jaučiamo nerimo, įtampos bei nežinios. Eesant prastam apetitui, žmogaus ogranizmui atsiranda rizika negauti visų reikalingų maisto medžiagų, taip pat geriant per mažai skysčių galima dehidratacija. ŠLAPINIMASIS IR TUŠTINIMASIS. Dėl netinkamos mitybos, mažo aktyvumo, vaistų šalutinio poveikio bei per mažo išgeriamų skysčių kiekio galima obstipacija. AMENS HIGIENA IR APRANGA. Ligai progresavus, pacientas likusį gyvenimą gali praleisti lovoje, todėl pats negali tinkamai pasirūpinti asmens higiena, jam reikalinga pagalba. KŪNO TEMPERATŪROS REGULIAVIMAS. Osteosarkomai būdingi ir bendriniai vėžio simptomai, vienas iš jų karščiavimas. Būtina pasirūpinta paciento kūno temperatūros reguliavimu: palaikyti tinkamą aplinkos temperatūra, keisti paciento baltynius, užtikrinti pakankamą skysčių kiekį, sekti temperatūrą. JUDĖJIMAS. Sergant osteosarkoma paciento judesiai tampa riboti, pacientas gali šlubuoti. Ankstensi fiziniai darbai tampa per sunkūs ir nepakeliami. Vaikščiojimui gali prireikti papildomų priemonių, pvz.: ramentų. LAISVALAIKIO VEIKLA. Sergantieji jaučiasi mažiau produktyvus, jaučiamo bendro silpnumo bei jėgų trūkumo dažnai tenka išteiti iš darbo. Ankstesnę aktyvią laisvalaikio veiklą, gali tekti pakeisti šiek tiek ramesne, mažiau alinančia veikla. LYTIES RAIŠKA. Dėl vartojamų medikamentų gali susilpnėti libido. MIEGAS. Osteosarkoma sergnatiems pacientams sutrinka miegas dėl nerimo, įtampos, skausmo bei vartojamų medikamentų. Pacientai jaučia nuovargį, jiems trūksta energijos. Kamuojant nuolatinei nemigai bei nuovargiui, pacientui sunkiau ištverti juntamus ligos simptomus. MIRTIS. Tikimybė pasveikti priklauso nuo: naviko dydžio, vietos, trukmės ir išplitimo. Esant neišplitusiui navikui, išgyvenamumas siekia 70 – 90 proc. 3. SITUACIJA Moteris 39 metų kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmo kairio šlaunikaulio apatiniame trečdalyje, kuris vargino apie 4 mėnesius. Skausmui malšinti pacientė vartojo nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tačiau tai būklės nepagerino. Objektyvaus tyrimo duomenimis nustatyta kairio kelio sąnario fleksija iki 20 laipsnių (K/D 24k/min., AKS 150/90mmHg, P - 90k/min, T- 36,6C). Apčiuopos metu nustatytas skausmingumas 6-7 balų, bukas judesio metu suintensyvėjantis, skausmas sustiprėja nakties metu, periferiniai limfmazgiai neapčiuopiami. Atlikti kiti detalesni tyrimai. KT vaizduose buvo matomas darinys, kuris pagal matomą vaizdą buvo labiausiai panašus į enchondromą. Diagnozės patikslinimui buvo atlikta tumoro biopsija, kurios histologinio tyrimo atsakyme formuota išvada – intraosalinė gerai diferencijuota osteosarkoma. Stacionarizavus pacientę operaciniam gydymui, buvo stebėtos labai padidėjusios kairio kelio ir šlaunies apimtys, dinamikoje stiprėjantys skausmai. Įtariant naviko progresavimą, skubos tvarka atliktas kairės šlaunies ir kelio sąnario MRT. Vaizduose buvo stebimas gresiančio patologinio šlaunikaulio lūžio vaizdas. Įvertinus ligos progresavimo greitį, nutarta neatidėlioti operacinio gydymo. Po operacijos gautas atsakymas - osteoblastinė sarkoma. Chemoterapija buvo taikyta 24 savaites. 3.1 Skausmo analizė Slaugos problema: pagrindinis nusiskundimas 4 mėnesius trunkantis skausmas. Skausmas – nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė. Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kiti parametrai. Skausmą galima skirstyti į dvi rūšis: aštrų ir chronišką. • Aštrus skausmas – staigus trumpalaikis skausmas, skaudanti vieta lengvai nustatoma. Tai organizmo reakcija į sužeidimą ar susirgimą. Toks skausmas dažniausiai jaučiamas koncentruotoje vietoje ir dažniausiai lengvai pagydomas. • Chroniškas skausmas – pradžioje laikytas skausmas besitęsiantis apie 6 mėnesius. Dabartiniu metu jis apibrėžiamas kaip skausmas, kuris besikartojantis tam tirką laiką. Dažnai tokį skausmą sunku išgyditi, iš esmės, bet kuri skausmo rūšis gali tapti chroniška. Onkologinis skausmas – onkologinio proceso (vėžio) keliamas skausmas. Tai yra kompleksinis skausmas, kuris gali būti juntamas keliose kūno vietose . Jį sukelti gali kelios priežastys: • Onkologinė liga; • Taikomos onkologinės ligos gydymo procedūros. Skausmas gali kilti dėl uždegimo, tinimo, nervo ir audinių pažeidimo. Vėžio sukeltas skausmas yra individualaus pobūdžio, jis gali būti įvairaus intensyvumo ir kiekvieno žmogaus juntamas skirtingai. Baimė, nerimas, depresija, miego trūkumas yra vežiu sergančių pacientų palydovai, kurie dažnai susitiprina juntamą skausmą. Onkologinė liga ir skausmas kelia baimę. Dar didesnis nerimas kyla atsiradus naujo pobūdžio skausmui. Onkologinį skausmą galima valdyti, tačiau kartais skausmas gali paūmėti, nes onkologinis skausmas yra susijęs su nervų pažeidimu. Skausmo paūmėjimas ne visada reiškia, kad liga progresuoja. Silpnas ir vidutinio stiprumo skausmas gali būti valdomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tačiau daugelį atvejų onkolognį skausmą reikia vadyti vartojant stiprius opioidinius analgetikus. Paprastai skiriami peroraliniai medikamentai, ir tik išskirtiniais atvejais gali būti skiriami leidžiamieji medikamentai. Net jei vartojamos skausmą malšinančios priemonės, pacientui gali pasireikšti skausmo paūmėjimas, vadinamas „skausmo proveržiu“. Skausmo proveržis – tai staigus skausmas, juntamas net kai lėtinis skausmas gerai malšinamas. Skausmo proveržis būna staigus ir staiga atsirandantis, paprastai pasiekiantis maksimumą per 5 minutes. Skausmo proveržio epizodai paprastai netrunka ilgiau kaip 30-60 min. ir nesikartoja daugiau nei 4 kartus per diena. Osteosarkomos sukeliamas skausmas. Kaule navikas auga, plečiasi, iškelia antkaulį į minkštuosius audinius, gali plėstis į sąnarį bei metastazuoti. Jaučiamas intensyvus ilgųjų kaulų (galūnių), sąnarių ir nugaros skausmai, audinių patinimai ir paraudimai apie skaudamą vietą. Šie skausmai yra beveik visiškai neprognozuojami. Visą dieną buvęs sveikas žmogus vėlai vakare arba naktį pabunda ir pradeda skųstis, kad jam skauda vieną ar abi kojas. Ryte skausmas gali dingti ir žmogus vėl jausis sveikas. Skausmas gali atsirasti menkiausio fizinio krūvio metu. Skausmas malšinamas medikamentais, šalčio kompresais. Potencialios problemos. Nemiga dėl skausmo, baimė dėl ligos, pablogėjęs apetitas dėl skausmo, nusilpusi imuninė sistema dėl prasto apetito, galima infekcija dėl nusilpusios imuninės sistemos, sumažėjęs fizinis aktyvumas dėl skausmo. Skausmo slaugos principai. Slaugytojos atsakomybė paciento skausmo malšinime yra labai didelė, nes slaugytoja artimai bendrauja su pacientu, beveik visą parą, ir turi galimybę teisingai įvertinti ligos vaizdą, paties paciento požiūrį į savo situaciją. Pacientą, kuris bijo skausmo, reikia užtikrinti, kad slaugos personalas darys viską, kas nuo jų priklauso, kad skausmas būtų kuo efektyviau kontroliuojamas. Visiško skausmo nuslopinimo žadėti negalima, tačiau, skausmas bus pakenčiamas. Tam tikslui pasiekti reikia, kad slaugytojos nuolat domėtųsi moderniais skausmo malšinimo metodais, žinotų naudojamų medikamentų poveikį ir šalutinį poveikį bei įvairias reakcijas į skausmą ir jų priežastis. Slaugytoja turi padėti kontroliuoti nemalonius simptomus, (skausmą, pykinimą, vėmimą, apetito praradimą, nuovargį, kitus nemalonius jutimus) remiantis išorinėmis nuostatomis: 1. Pakankamas žinių kiekis apie navikinį procesą, skausmo malšinimo principus bei įvairius būdus, naudojamus medikamentus, bei jų pašalinį poveikį, įvairias reakcijas į skausmą. 2. Bendras paciento stebėjimas. 3. Reguliarus skausmo ir atsako į skiriamą medikamentą įvertinimas (panaudojant anketas, skales). 4. Žinių suteikimas pacientui. 5. Geras bendradarbiavimas su gydytoju. 5. SLAUGOS PLANAS Slaugos problema: skausmas; Slaugos diagnozė Slaugos tikslas Slaugos veiksmai Slaugos rezultatai Skausmas kairio šlaunikaulio apatiniame trečdalyje. Kelio sąnario skausmas sumažės 6 val laikotarpyje. 1)Administruoti ir vykdyti gydytojo paskirimus (vaistai, lašinės infuzijos); 2)Skausmo mažinimas naudojant šaltus kompresus; 3)Sekti ir registruoti paciento nusiskundimus apie skausmą, jo pobūdį bei intensyvumą; 4)Sekti paciento gyvybines funkcijas (AKS, P, K SpO2) kas 2 val, esant reikalui dažniau. 5)Suteikti ramybės ir poilsio režimą bei patogią kūno padėti; 6)Suteikti informacijos apie ligą ir skausmo kilimo priežastis, paaiškinti kad jaučiant skausmą ribotų fizinį aktyvumą 7)Dokumentuoti slaugą. Pacientės skausmas sumažėjo ir pacientės vertinamas 2-3 balais. IŠVADOS 1. Osteosarkoma yra agresyvus pirminis piktybinis kaulinis navikas. Jį sudaro supiktybėjusios primityviosios mezenchiminės ląstelės, sukeliančios osteoidinio audinio ir nesubrendusių osteoblastų hiperprodukciją. Manoma, kad naviko vystymuisi įtakos turi greitas paciento augimas, virusai, jonizuojanti radiacija, alkilinantys chemopreparatai. Osteokarsomos patogenezė: kaulų augimas ir tumorogenezė; aplinkos faktoriai; chromosomų sutrikimai; auglio slopintojo genų disfunkcija; transkripcijos faktoriai; augimo faktorius; osteosarkomos ląstelių proliferacija, apoptozė ir nepriklausomas augimas; naviko angiogenezė; ląstelių sukibimas ir migracija; auglio invazija; osteoklastų funkcija. Osteosarkoma pasižymi didele įvairove, literatūroje aprašoma atvejų, kuomet gerai diferencijuotos osteosarkomos metu randama blogai diferencijuoto naviko vietų,. Kiekvienam pacientui gydymo planas tūrėtų būti sudaromas individualiai, turi vykti nuolatinis paciento skundų ir klinikinių požymių stebėjimas. Gydymas, atliekant plačią naviko eksciziją yra veiksmingas taikant kartu ar be chemoterapijos, priklausomai nuo osteosarkomos tipo. 2. Skausmas nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė. Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kiti parametrai. Skausmą galima skirstyti į dvi rūšis: aštrų ir chronišką. Onkologinio proceso (vėžio) keliamas skausmas yra kompleksinis skausmas, kuris gali būti juntamas keliose kūno vietose . Jį sukelti gali kelios priežastys: onkologinė liga ir taikomos onkologinės ligos gydymo procedūros. 3. Situacijoje aprašytai pacientei nustatyta diagnozė – osteoblastinė sarkoma. Šiai pacientei vienas ryškiausių simptomų buvo 4 mėnesius trunkantis kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio skausmas. Pacientė vartojo nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tačiau efekto nebuvo. Dėl šios priežasties jai buvo sudarytas slaugos planas, norint pagerinti jos gyvenimo kokybę bei palengvinti skausmo kančias. Taip pat sudarytas medis, apžvelgiant skausmo priežastis ir potencialias problemas. MOKSLO INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Apie vėžį. 2015; Žiūrėta 2020-03-28 internete http://www.iveikliga.lt/onkologiniai-susirgimai/apie-vezi 2. Stravinskas M, Monastyreckytė L, Monastyreckienė E, SederavičiūtėR, Rutkauskienė G, Grigaitė K. Osteosarkoma. Klinikinis atvejis. Medicinos teorija ir praktika. 2013 (Nr. 3.1), p. 53–58. 3. Stravinskas M, Markevičiūtė V, Bakutis P, Osteosarkomos diagnostikos ir gydymo iššūkiai. klinikinis atvejis. Sveikatos mokslai. 2019. 6-63. Žiūrėta 2020-03-30 internete: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/06/63-68-1.pdf 4. Šepetova – Pocė J. Kaulų navikai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas. Vilnius, 2011. 5. Zhang J, Wang L, Wang H, Zhenbo S, Xiaochuan P. Neuroinflammationandcentral PI3K/Akt/mTORsignalpathwaycontribute to bonecancerpain. 2019. 6. Edisonas T. Kova su vėžiu pasaulyje – nauji iššūkiai. Visuomenės sveikata, 2018; 3(82): 5-8. 7. Tamelytė E, Vaikų kaulinių nevikų retrospektyvinė analizė: magistro darbas. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019. Žiūrėtas 2020-03-29 internete: https://library.lsmuni.lt/primo-explore/fulldisplay/ELABAETD36711706/LSMU?lang=lt_LT&fbclid=IwAR1_36zzGkQcgd702hR_Iow5LZq5FK9UgDQdksF2gNEQrmUN97KbQ27QLR4 8. Ottaviani G, Jaffe N. The Etiology of Osteosarcoma. Pediatric and Adolescent Osteosarcoma, 2009; 152: 15-32. Žiūrėta 2020-03-27 inetrnete: . 9. Broadhead ML, Clark JCM, Myers DE, Dass CR, Choong PFM. The Molecular Pathogenesis of Osteosarcoma: A review. Hindawi Publishing Corporation Sarkoma, 2011. Žiūrėta 2020-03-30 internete: . 10. Jaffe N, Bruland QS, Bielack SS. (editors). Pediatric and Adolescent Osteosarcoma. London: Springer; 2009. 11. American Cancer Society. Osteosarcoma Eearly Detection, Diagnosis, and Staging, 2018. Žiūrėta 2020-03-30 internete

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!