Donelaičio „Metų“ apibendrinimas

Įrodykite remdamiesi kūriniu, kad gamta – gyvenimo mokytoja.
Kiekviena „Metų" dalis, išskyrus „Vasaros darbus", pradedama gamtos vaizdu. Gamta poemoje ne žmogaus gyvenimo fonas, ji sudvasinama, joje išryškėja Dievo idėja. Tai būdinga valstietiškajai, mitologiškajai kultūrai. Gamta žemdirbiui yra magiška, nuolat atsinaujinanti gyvybės galia, kuri egzistuoja, kaip amžinas laiko ratas, pereinantis keturis ciklus. Šio rato centre yra saulė. Ji išjudina visus žemės procesus, todėl neatsitiktinai "Metai" pradedami saulės įvaizdžiu. Kiti, pasikartojantys trijų metų laikų peizažuose įvaizdžiai, yra žemė krūmai, vėjai bei plėtojant šiuos įvaizdžius pasitelkiama analogija su žmogaus gyvenimu. Taigi, gamta ir žmogus sudaro vienovę.
„Metų" pradžios epizodą galima laikyti beveik atskira pasakėčia, turinčią alegorinę dalį apie gamtos pabudimą ir trumpą, pamokomą moralą. Pasakotojas moko, kad reikia dėkoti Dievui už viską, ką jis suteikia, ir mokytis iš gamtos. Tobulai sutvarkyta, darni gamta tampa žmogaus gyvenimo mokytoja: moko gyventi darbščiai ir saikingai, ragina mokėti džiaugtis net tuomet, kai gyvenimas yra skurdus, nepamiršti svarbiausių vertybių - tikėjimo ir Dievo. Gamta paprastai tampa pavyzdžiu žmogui, kuris dažnai suardo dievišką pasaulio tvarką. Poetas "Metuose" vaizduoja tobulą pasaulį - tai sezoninė metų kaita, augalų bei gyvūnų pasaulis, žmogaus gyvenimas.
Lakštingala džiaugiasi pavasariu, labai gražiai gieda ir linksmina žmones. Jos toks gražus balsas, kad net vargonai, prieš jį nublanksta. Ji yra paukščių karalienė, tačiau lakštingala kukli, jos rūbas pilkas, neišvaizdus, toks, kaip būrų. Šiam paukščiui nereikia gardžiausių valgių, ji pasitenkina paprasčiausiais dalykais. Taip ir žmogus turi daryti. Nereikia skųstis, kad kartais gyvenime būna skurdžių dienų, nes ir mažiau valgantis, prasčiau apsirengęs žmogus gali būti geras, doras, tikintis į Dievą. Šiuo palyginimu sakoma, kad lakštingala, nors ir kukli, bet turi gražų balsą, yra akcentuojamas saikingumas, ji-moralinio tyrumo pavyzdys.
Epizode iš „Vasaros darbų" apie žmogų ir augalą filosofuoja Lauras. Jo lūpomis autorius išsako savo požiūrį. Žmonės ištraukoje apibūdinami kaip silpnos būtybės. Žmogaus ir augalo - žolelės paralelė atspindi Apšvietos epochos pasaulėjautą: paralelė išryškina su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!