Dobilė. 1954 metų naktį pabaigos analizė

Dobilė. 1954 metų naktį pabaigos analizė

Novelėje rašoma apie pagrindinio veikėjo Martyno pastangas nuraminti motiną prasidėjus audrai. Kadangi jo tėvas miręs, Marčius turi perimti tėvo rolę ir nuraminti motiną, kuriai rūpėjo ar visur uždarytos durys, ar užkištas kamino skląstis, ar karvė įvaryta į tvartą. Prasidėjus audrai, Marčiaus mama apalpo ir nuo to momento kūrinyje atsirado įtampa. Sūnus perėjo į panikos būseną ir mamai atsipeikėjus jis išbėgo ieškoti karvės. Po kiek laiko jis surado Dobilę ir įtampa žymiai sumažėjo. Grįždamas atgal Marčius nebeskubėjo, jutosi drąsesnis. Ši kelionė jam buvo kaip paauklėjimas ir dabar jis nebebijojo nei audros, nei griaustinio, todėl galima teigti, kad jis šiek tiek subrendo. Tada vaikinas prisimena jog tą dieną jis turėjo nueiti į raštinę, kad nuvažiuoti į miestą ir parvežti maisto. Po to jis panyra į savo mintis ir pradeda apie tai galvoti šiek tiek giliau. Paminima Žukauskienė ir jos vaikai, kurie jau buvo pripratinti stoti į eilę už motinos, kad gauti maisto. Šios Marčiaus mintys ir netgi novelės pavadinimas parodo, kad kūrinyje veiksmas vyksta sovietmečiu, kai žmonės gaudavo tik tam tikrą kiekį maisto kiekvienai „galvai“. Akcentuojama ir tai, kad pardavėjos yra geros ir jos vaikams duoda tokio pat dydžio duonos kepaliuką, kaip ir suaugusiems. Tai parodo, kad nors tuo metu egzistavusi sistema buvo negailestinga ir griežta, bet žmonės vistiek stengėsi būti solidarūs ir supratingi. Marčius pagalvoja, kad nereikia dėl to nusiminti ir kad maisto nuvažiuos sekantį kartą. Jis pradeda kalbėti ir galvoti labiau kaip suaugęs žmogus.c Tada rašoma, kad audra nesiliauja, tačiau danguje atsiranda properšų. Tai galima susieti su pagrindinio veikėjo emocine būsena. Jis dar šiek tiek jaučia stresą po karvės ieškojimo ir dėl to, kad nenuvyko į miestą. Tačiau jis jau eina namo ir tai yra kaip properšos danguje, reiškiančios, kad stresas po truputį atslūgsta. Taip pat rašoma, kad Marčius net per lietų ir dar būdamas lauke mato motiną, stovinčią prie lango balta galva ir baltais marškiniais. Man atrodo, kad tai nėra realu ir, kad galbūt motina yra mirusi, nes ji stovi visa balta, kaip lavonas. Rašoma, kad ji daugiau nebeapalpo ir, mano manymu, tai taip pat galima suprasti kaip jos mirtį, nes mirusi motina nebegali daugiau apalpti. Todėl ir paskutiniai žodžiai novelėje kai Marčius kalba su motina gali būti tik jo mintys arba vaizduotė ir iš tikrųjų jis kalba tik su savimi arba tik įsivaizduoja, kad kalba su motina.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!