Mokslininkai teigia, jog diskurso veikimo galios siekia toli už vieno sakinio ribų ir kad diskursyvusis pažinimas – tai mąstymas, pagrįstas samprotavimu, sudarytu iš nuoseklios eilės loginių grandžių, kurių kiekviena priklauso nuo pirmesnės ir lemia tolesnę ( Tarptautinių žodžių žodynas, 2001). Henry Widdowson (1995) pastebėjo, jog pastaruoju metu socialiniuose moksluose ‘diskursas’ bei ‘diskurso analizės’ tapo itin madinga ir plačiai vartojama, o taip pat ir plačiai apibrėžiama sąvoka. Jo nuomone, daugelis mokslininkų naudoja ‘diskurso’ ar ‘diskurso analizės’ sąvokas nežinodami tikslios jų reikšmės.
Socialiniai mokslai diskurso apibrėžimą išplečia akcentuodami diskurso kaip socialinio veiksmo, ypatingos interakcijos sampratą. Čia diskurso analizei svarbiais tampa ne tik išsakytasis ar parašytasis tekstas, bet ir jį kuriantys, perduodantys ir interpretuojantys veikėjai bei diskursą įgalinantys bei apribojantys tiesioginiai ar istoriniai kontekstai.
• Diskursas- bendravimo tarp kalbėtojo ir klausančiojo santykis, kurį sąlygoja socialiniai veiksniai (Mills, 1997).
• Diskursas- žodinis arba rašytinis tekstas, suvokiamas įsitikinimų, vertybių ir kitų kategorijų, kurias įkūnija diskursas, šviesoje (Fowler, 1981).
• Diskursas- socialiai priimtinas būdas kalbėti, mąstyti, vertinti, tikėti ir veikti (Kramsch, 2000).
• Diskursas- tai platus požiūris į tekstą ir kontekstą (Brown, 1987).
• Diskursas- tai, kaip žmonės supranta savo identiškumą ir savo vietą visuomenėje (Fairclough, 1992).
• Diskursas- tai ypatinga ir subtili kalbinių formų, specialių kontekstų ir kalbančiųjų arba rašančiųjų sąveika.
• Kasdienėje kalboje sąvoka „diskursas“ vartojama kaip „diskusijos“ sinonimas, arba suprantama kaip tam tikras šnekėjimo, kalbėjimo būdas (G. Kress 1985: 27).
Lietuvių humanitariniuose moksluose vis plačiau išsikeroja diskurso terminas. Prancūzų ir anglų kalbose, skiriančiose tekstą ir diskursą, pastaruoju terminu apibūdinamas „procesas, presuponuojantis sistemą“. Kalbose, kuriose diskursą nurungia tekstas, kalbos kaip sistemos ir kalbos kaip proceso santykis išreiškiamas kitokiais būdais. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, diskurso vartoseną prancūzų tyrinėjimuose atitinka Tartu ir Maskvos semiotikų išpopuliarinta „antrinės modeliuojančios sistemos“ sąvoka. Diskursas laikytinas antrine reikšmes modeliuojančia sistema tuo požiūriu, kad būdamas dviejų semiotinių makrosistemų – natūraliosios kalbos ir natūraliojo pasaulio – dalis, jis įgyja tam tikrą reikšmės...
Šį darbą sudaro 2588 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!