Viešųjų kalbų samprata, rūšys, struktūra

• Viešoji kalba yra oratoriaus monologas tam tikra tema, skirtas iš anksto organizuotai klausytojų grupei.
▪ Tam tikra visuomeninės arba profesinės veiklos sfera, rėmimasis tam tikrais reiškiniais - teisminiais, teologiniais, pedagoginiais, politiniais, ekonominiais, moraliniais ir pan.
Viešą kalbą apibrėžia:
▪ Kalbėjimo dingstis (pretekstas, proga).
▪ Iš anksto apibrėžtas aptariamasis dalykas (tema).
▪ Loginis minčių dėstymas, kalbos nuoseklumas, atskleidžiantis dalyko esmę.
Viešą kalbą apibrėžia:
▪ Monologas, kurio metu būtinas tiesioginis kontaktas su klausytojais (grįžtamasis ryšys).
▪ Tam tikras kalbos parengimo būdas.
Viešą kalbą apibrėžia:
▪ Klausytojų skaičius.
▪ Konkreti vieta (kambarys, auditorija, salė, aikštė ir kt.).
▪ Nustatyta valanda.
▪ Apibrėžta kalbėjimo trukmė.
Viešųjų kalbų rūšys:
• Kalbos pagal parengimo ir sakymo būdą;
• Pagal tematiką ir sakytojo veiklos sritį;
• Kalbos pagal teksto funkcijų dominantę.
Kalbos pagal parengimo ir sakymo būdą:
• Skaitomosios kalbos.
• Laisvosios kalbos.
• Improvizuotosios kalbos.
Skaitomosios kalbos – įvairių žanrų pranešimai, referatai, paskaitos, parlamentarų diplomatų, valstybės vadovų ir kt. kalbos, parašytos ir skaitomos nuo pradžios iki galo. Tinka labai oficialioje aplinkoje.
• Skaitomosios kalbos – įvairių žanrų pranešimai, referatai, paskaitos, parlamentarų diplomatų, valstybės vadovų ir kt. kalbos, parašytos ir skaitomos nuo pradžios iki galo. Tinka labai oficialioje aplinkoje.
• Laisvosios kalbos – tai tokia parengimo forma kai visa kalba kruopščiai paruošiama, bet išeinama kalbėti be pasirašyto teksto. Laisvu kalbėjimu pasiekiamas optimaliausias bendravimo su klausytojais efektas (politinės, teologinės, proginės kalbos).
•
Improvizuotosios kalbos – tai trumpos apeliacijos, taip pat emocinės proginės, pramoginės kalbos be išankstinio pasiruošimo neoficialioje aplinkoje.
• Improvizuotosios kalbos – tai trumpos apeliacijos, taip pat emocinės proginės, pramoginės kalbos be išankstinio pasiruošimo neoficialioje aplinkoje.
•
Pagal tematiką ir sakytojo veiklos sritį:
▪ akademinės kalbos;
▪ juridinės kalbos;
▪ teologinės kalbos;
▪ politinės kalbos;
▪ administracinės kalbos;
▪ proginės kalbos.
•
Kalbos pagal teksto funkcijų dominantę
• Atlikti funkciją, vadinasi, įvykdyti tam tikrą komunikacijos paskirtį, tikslą, užduotį.
• Retorikoje skiriamos trys pagrindinės teksto funkcijos:
◦ informacinė,
◦ apeliacinė,
◦ estetinė.
Viešosios kalbos struktūra
Viešosios kalbos parengimo formos
• Parašytas visas kalbos tekstas:
◦ paties oratoriaus parašyta kalba;
◦ logografo parašyta kalba;
• konspektas;
• planas.
Rezultatyvaus pasisakymo parengimo planas
• Loginiai aspektai
• Psichologiniai aspektai
• Pristatymas
• Dėmesys:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!