Dirvožemio monitoringas

Dirvožemis – viršutinis, Žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos, reljefo ir paties dirvožemio sąveikoje.
Integruoto monitoringo teritorijose Lietuvoje, sąlygiškai natūraliose ekosistemose jau daugiau kaip dešimtmetį stebima ekosistemų būklė. Pagal stebėjimų rezultatus nustatomi ekosistemų pokyčiai dėl atmosferos teršalų ir klimato veiksnių.
Ekosistemos būklės pokyčiai įvertinami pagal pamatinių ekosistemos elementų dirvožemio, dirvožemio vandens, gruntinio vandens cheminės sudėties dinamiką. Įvertinami teršalų srautai bei jų pakitimai gamtiniam vandeniui sunkiantis per dirvožemį į gruntinius vandenis ir upeliais patenkant į paviršių. Analizuojant šiuos duomenis drauge su kritulių duomenimis, vertinamas su tolimomis pernašomis į Lietuvos teritoriją patenkančių teršalų kaupimasis ir pakitimas dirvožemyje, nustatomas medžiagų išplovimo iš dirvožemių režimas, migracijos keliai ir teršalų patekimas į gruntinį vandenį, bei išnešimas upeliais į paviršinio vandens telkinius.
Šie duomenys naudingi, sudarant balansus ir modelius, pagal kuriuos įvertinamas antropogeninės veiklos poveikis natūralioms ekosistemoms ir prognozuojama jų būklė ateityje. Sąlygiškai natūralių ekosistemų monitoringo duomenis galima naudoti kaip atskaitos tašką, vertinant regioninę ir globalią taršą.
Tikslas – išanalizuoti dirvožemio monitoringą.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti Lietuvoje dirvožemio klasifikaciją.
2.Išnagrinėti miško dirvožemio monitoringo struktūra ir tiriamus jo parametrus.
3. Išanalizuoti lauko dirvožemio monitoringo struktūra ir tiriamus jo parametrus.
4. Išnagrinėti dirvožemio apsaugą reglamentuojančius pagrindinius teisinius aktus
1. Lietuvos dirvožemių klasifikacija
1.1. Dirvožemio susidarymas
Dirvožemis susidaro iš dirvodarinių uolienų, kurios susiformavo veikiant vandeniui, ledynams ir vėjui. Svarbiausi dirvožemio susidarymo veiksniai yra dirvodarinė uoliena, klimatas, augalija ir gyvūnija, reljefas, dirvožemio amžius (laikas) ir gamybinė žmogaus veikla.
Dirvodarinė uoliena:
Dirvodarinė uoliena yra pagrindinė medžiaga, kuri sudaro 95 – 97 procentų dirvožemio masės. Mūsų respublikos dirvožemių uolienas (išskyrus durpes) sudaro prieš keliasdešimt tūkstančių metų ledynų atneštos ir suklotos sąnašos – smėliai, priesmėliai, priemoliai ir moliai. Iš smėlio gimtųjų uolienų susidarė dirvožemiai yra nederlingi, juose trūksta maisto medžiagų ir vandens. Derlingesni priemolio ir molio dirvožemiai.
Klimatas:
Klimatas (krituliai ir temperatūra) turi didelę įtaką dirvožemiui susidaryti. Drėgno klimato zonoje dėl drėgmės pertekliaus dirvos įmirksta, o karštame ir sausame klimate susidaro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!