Dirvožemis ir dirvožemio biologija

Lietuvoje žemės fondą sudaro 6,5 mln ha, kurio didžioji dauguma naudojami žemės ūkiui. Miškai užima apie32%, miestai, gyvenvietės, pramonė, keliai ir kt. – apie 8%.
Dirvožemis yra viršutinis purus žemės paviršiaus sluoksnis apimtas dirvodaros procesų ir maitinantis augaliją. Jo esminė savybė – derlingumas t.y. sugebėjimas per visą vegetacijos laikotarpį aprūpinti augalus reikalingomis maisto medžiagomis ir vandeniu. Derlingumas yra natūralus ir dirbtinis. Natūralus priklauso tik nuo gamtinių dirvožemio savybių, o dirbtinis – tai žmogaus gamybinės veiklos rezultatas.
Dirvožemio biologija arba pedobiologija (gr. pedon – dirvožemis, bios – gyvenimas + logos – žodis, sąvoka, mokslas - mokslas apie gyvybę dirvožemyje, t.y. dirvožemio mokslas tiriantis dirvožemio mikroorganizmų fauną, jų įtaką dirvodarai, dirvožemio savybėms ir derlingumui.
Dirvožemyje gyvenantys organizmai turi labai didelę reikšmę dirvožemio susidarymui, vystymuisi ir derlingumui. Dirvodaros procesas prasideda tik tada, kai ant uolienos apsigyvena gyvieji organizmai – mikroflora ir mikro fauna. Pirmieji dirvodaros procesą pradeda įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, grybai, dumbliai, aktinomicetai, kerpės ir pirmuonys). Be jų dirvadarai ir dirvožemio savybėms didelę reikšmę turi įvairūs gyvūnai mezo ir makrofauna bei augalai.
Dirvožemis nėra neišsenkamas gamtos turtas. Jo susidarymas – ilgas ir sudėtingas dirvodaros procesas. Pav. 2 - 3 cm humusingo dirvožemio susidarymui reikia nuo 200 iki 1000 metų. Lietuvoje laikoma, kad 1 cm storio humusingo dirvožemio sluoksnis susiformavo per 700 – 1000 metų. Jis tampa derlingas per daugelį šimtmečių, o netekti derlingumo gali labai greitai. Ypač daug žalos padaro nerūpestingas ūkininkavimas, nežinojimas dirvožemio susidarymo sąlygų ir jo eksploatacijos pasėkmių.
Dirvožemio susidarymą lemia geologiniai procesai, suformavę dirvodarines uolienas ir dirvodaros procesai performavę dirvodarinę uolieną į dirvožemį.
Dirvožemis yra geologinių ir dirvodaros procesų produktas. Jis susidarė per tūkstančius metų veikiant šiems veiksniams: dirvodarinėms uolienoms; klimatui; reljefui, biologiniam faktoriui; dirvožemio amžiui; žmogaus gamybinei veiklai.
Dirvožemio biologija yra kompleksinė mokslo šaka apie dirvožemį ir biologiją. Dirvožemio biologija nagrinėja dirvožemio gyventojus, ir procesus vykstančius jų poveikyje jų mechanizmą, biocheminę esmę. Mokslas labai sudėtingas, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!