Tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaka sėklų guoliavietės parametrams ir dirvožemio fizikinėm

AKADEMIJA, 2002
Magistrantūros baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 594 s)
Pirmininkas: doc.dr. Č. Bobinas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
Nariai:
1. Prof.habil.dr. P. Duchovskis, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
2. Prof.habil.dr. A. Motuzas, Lietuvos žemės ūkio universitetas
3. Prof.habil.dr. A. Sliesaravičius, Lietuvos žemės ūkio universitetas
4. Doc.dr. E. Venskutonienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas
5. Doc.dr. H. Danilčenko, Lietuvos žemės ūkio universitetas
Mokslinis vadovas: doc. dr. Vaclovas Bogužas, Lietuvos žemės ūkio universitetas
Recenzentas: doc. dr. M. Urbonienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas
Katedros vedėjas: doc. dr. Vaclovas Bogužas, Lietuvos žemės ūkio universitetas
Oponentas: dr. R. Vaisvalavičius, Lietuvos žemės ūkio universitetas
IŠVADOS
37
SUMMARY
38
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
39
Priedai
43
ĮVADAS
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, reikia gaminti produkciją kuri būtų konkurencinga ir rentabili užsienio rinkoje. Tai galima įgyvendinti sumažinus žemės ūkio gamybos kaštus.
Viena iš brangiausių žemės dirbimo operacijų , reikalaujanti didelių degalų ir energetinių sąnaudų, yra arimas. Ūkininkams svarbu išauginti ne tik gausų ir geros kokybės derlių, bet ir padaryti tai kuo mažesnėmis darbo ir energetinėmis sąnaudomis.
Kultūriniams augalams augti reikia, kad dirva būtų puri, geros struktūros ir derlinga. Tokioje dirvoje yra tinkamas augalams vandens ir oro santykis, aktyvi mikroorganizmų veikla. Esant šioms sąlygoms susidaro augalui reikalingos maisto medžiagos ir jos lengviau įsisavinamos.
Nors svarbiausias žemės dirbimo būdas iki šiol išlieka arimas, tačiau siekiant išsaugoti dirvožemio struktūrą, sumažinti mineralinių medžiagų išsiplovimą į gilesnius sluoksnius, o taip pat sustabdyti demufikacijos procesus, siūloma žemės dirbimą minimalizuoti. Lietuvoje praktikuojamai įprastiniai žemės dirbimo sistemai būdingas intensyvus armens sluoksnio purenimas. Pagrindiniu žemės dirbimu t. y. ražienų skutimu, rudeniniu žemės dirbimu siekiama sunaikinti piktžoles, įterpti augalines liekanas. Priešsėjiniu žemės dirbimu siekiama paruošti dirvą sėjai. Tačiau šiai sistemai būdingas prieštaravimas: ariant dirva išpurenama, tačiau iki sėjos ji vėl savaime susiguli, bei yra suspaudžiama atliekant įvairias žemės dirbimo operacijas. Tai nulemia dideles energetines sąnaudas, be to dirva ilgą laiko tarpą paliekama erozijai ir maisto medžiagų išsiplovimui palankiose sąlygose.Supaprastinant žemės dirbimą, siekiama arimą pakeisti seklesniu ar gilesniu neverstiniu purenimu.
Daugelyje šalių atliekami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!