Dirvožemio biologija

Gyvybės esmė - tai nuolatinė medžiagų ir energijos apykaita. Kiekvienoje gyvojoje ląstelėje labai švelniomis sąlygomis, t.y. esant palyginti žemai temperatūrai (37...40°C), beveik neutraliai aplinkos reakcijai, normaliam slėgiui, kinta ją sudarančios medžiagos - baltymai, lipidai, sacharidai ir kt., vyksta įvairiausios cheminės reakcijos, kurios tomis pat sąlygomis ne organizme vyktų nepaprastai lėtai. Taip yra todėl, kad organizmo ląstelių savitieji junginiai skatina šiuos procesus. Tokie junginiai vadinami fermentais arba enzimais (lot. "fermentum" - raugas; graik. "en" - viduje, "zim" - raugas).
Fermentais vadinami specifiniai baltymai - biologiniai katalizatoriai, susidarantys bet kurioje gyvojoje ląstelėje ir katalizuojantys įvairiausius cheminius procesus tiek ląstelėje, tiek išskirti iš jos. Visų sudėtingiausių organizmo procesų esmę sudaro katalitinis fermentų veikimas. Dėl to I. Pavlovas juos vadino "gyvybės žadintojais". Be fermentų negalima įsivaizduoti gyvojo organizmo egzistavimo, medžiagų apykaitos savitumo, medžiagų skilimo ir sintezės procesų organizme. Todėl fermentų reikšmė biologijai ir medicinai yra neįkainojama. Tai, kad iš organizmo išskirti fermentai išlaiko specifinę katalitinę funkciją, leido juos plačiai vartoti chemijos, maisto, farmacijos ir kitose pramonės šakose.
1926 m. pirmą kartą buvo išskirtas kristalinis baltyminės prigimties šlapalą skaidantis fermentas - ureazė.
Fermentai yra baltyminiai biologiniai katalizatoriai, todėl jiems būdingos tam tikros bendrosios katalizatorių savybės ir specifinės savybės.
• fermentai ir cheminiai katalizatoriai didina reakcijos greitį, bet nekeičia reakcijos pusiausvyros;
• fermentai ir cheminiai katalizatoriai reakcijos metu nesu-naudojami.
Savybės, būdingos tik fermentams:
• fermentai greitina tik tam tikrą cheminę reakciją ir negamina pašalinių junginių;
• fermentai yra specifiški substratams. Tam tikri fermentai yra griežtai specifiški savo substratui, tuo tarpu kiti fermentai gali katalizuoti keleto junginių kitimus;
• fermentai yra jautrūs temperatūros ir terpės rūgštingumo (pH) pokyčiams;
• fermentų aktyvumas yra reguliuojamas, t.y. jis priklauso nuo kitų junginių kiekio ląstelėje. (Praškevičius ir kt., 2001).
3.2. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra (oksidoreduktazės, transferazės, hidrolazės, liazės, izomerazės, ligazės)
Pradžioje naujai rastiems fermentams dažniausiai buvo duodami atsitiktiniai pavadinimai (pepsinas, tripsinas ir kt.), nors kartais buvo siejama su medžiagos (substrato), kuri fermentas veikia,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!