Lietuvos žemės ūkio naudmenų monitoringas

ĮVADAS
Viena iš aktualiausių šių laikų žmonijos problemų – gamtinės aplinkos apsauga ir racionalus jos išteklių naudojimas. Turėtume suprasti, kad greitai didėjantis atmosferos užterštumas paveikia ne tik visus gamtos komponentus, bet net ir taršos katininką – žmogų.
Augalijos pakenkimai greitai pastebimi, o dirvožemių reakcija į taršą gali būti atskleista tik ilgalaikiais ir sėkmingais stebėjimais, t.y. turi būti vykdomas monitoringas. Žmonijos vystymasis neatskiriamai susijęs su vis aktyvesniu jos poveikiu gamtai. Pastariesiems dešimtmečiams būdinga tai, kad dėl mokslo ir technikos pažangos žmogaus galimybės paveikti gamtą pradėjo gerokai viršyti jo sugebėjimą suprasti, įvertinti ir numatyti šios veiklos pasekmes, gana dažnai netikėtas ir nepageidautinas. Akivaizdu, kad neturint savalaikės, objektyvios ir pakankamai unifikuotos informacijos apie gamtinės aplinkos būklę ir pagrindinių jos komponentų antropogeninių pokyčių tendencijas, neįmanoma sukurti efektyvios aplinkos kokybės valdymo sistemos ir racionaliai naudoti gamtos išteklius. Tačiau artėjanti katastrofa, manau nereikia bijoti šio žodžio, buvo laiku pastebėta bei suprasta ir XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje įvyko esminis lūžis pereinant nuo stichinio žmogaus poveikio aplinkai link kontroliuojamo, reguliuojamo poveikio. Šis dešimtmetis ne veltui dar vadinamas žaliuoju dešimtmečiu.
LITERATŪROS APŽVALGA
1988m. UN/ECE rekomendavo šalims vadinamojo integruoto monitoringo programą, ypač tinkančią mažiems upelių baseinams tirti. Ši programa, ypač oro užterštumo, buvo palankiai įvertinta šiaurės ir kitų šalių. Švedija buvo pasiūlyta kaip vadovaujanti šalis, o Suomijai – aktyviai dalyvaujančiai šiaurės šalių monitoringo darbe, buvo pavesta monitoringo duomenis kaupti ir saugoti.todėl Aplinkos duomenų centras buvo įkurtas Suomijoje, Helsinkyje. Po intensyvių pasitarimų 1988-1990m. monitoringo vykdymo metodai buvo suderinti, pagrindu paimant naudojamus šiaurės šalyse. Remiantis preliminariais duomenimis, 1990 ir 1991 m. monitoringo programa buvo įvertinta, 1991-1992 m. kiek pataisyta, o 1993 m. išleistas “Integruoto monitoringo vadovas” (Manual for integrated Monitoring, 1993) 1993-1996 m. programai vykdyti. Šio monitoringo programa ir buvo panaudota Lietuvos žemės ūkio naudmenų dirvožemio monitoringo sistemai sukurti. Aplinkos užterštumo monitoringo uždaviniai:
1. Dabartinės būklės (cheminės sudėties) nustatymas ir registravimas.
2. Aplinkos cheminės sudėties kitimo tendencijų nustatymas.
3....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!