Direktorato ir konsulato konstitucijos

Direktorato ir konsulato laikotarpiais pasirašytos dvi konstitucijos. Po Termidoro perversmo buvo parengta ir 1795 m. rugpjūčio 22 d. priimta Prancūzijos Respublikos Konstitucija, įtvirtinusi respublikinį valdymą ir direktoriją, dar žinoma kaip III-ųjų respublikos metų konstitucija. Ji įsigaliojo, ratifikuota daugumos pirminių susirinkimų, vyriausybės valdymą paskyrė direktorijai.
1799 m. gruodžio 13 d. buvo parengta ir tautos ratifikuota, kita (VIII-ųjų respublikos metų) konstitucija. Ji išlaikė respublikinį valdymą, paskyrė vykdomąją valdžią trims konsulams.
1. Biunaras P. F., Doranas Ž. P., Stevanas D., Vialis Ž. K., Valter A. M. Istorija, 2. Vilnius, 1994.
2. Emblemas T., Hetlandas O., Libekas I., Stenersenas E., Svenas A., Pasaulis, I. Oslas,1993.
3. Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993.
4. Janulaitis A. Napoleono teisynas. Kaunas, 1930.
5. Kniūraitė V. Visuotinė istorija. Vilnius, 2002.
6. Letukienė N., Gineika J. Istorija. Politologija. Vilnius, 2003.
7. Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. Vilnius, 1998.
8. Römeris M. Suverenitetas. Vilnius, 1995.
9. Vasiliauskas V. Užsienio teisės istorijos chrestomatija. Vilnius, 1999.
III. Bendras istorinis kontekstas
XVIII a. Šviečiamasis sąjūdis buvo visus Vakarus apėmęs reiškinys, sukūręs ne tik Amerikos ir Prancūzijos revoliucijų ideologinius pagrindus, bet ir agitacija už radikalias permainas Anglijoje, Rusijoje. Kita vertus, šios tautinės revoliucijos, tik prasidėjusios, iškart sukeldavo didžiulį atgarsį Vakaruose. Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse iškilo absoliutinės monarchijos su stipria valstybine tarnyba. Dar svarbiau tai, kad įvairių Europos tautų teisiniai institutai, nors nuo XVI a. jie tapo tautiškesni ir vis mažiau europietiški, vis dėlto išsaugojo savo vakarietišką pobūdį. Vis dėlto būta daugelio bendrų bruožų, siejusių įvairias tautines teisės sistemas. Visoms šioms sistemoms bendri tam tikri kategorijų taikymo būdai. Pavyzdžiui, visos jos nustato pusiausvyrą tarp įstatymų leidybos ir teismo sprendimų, o teismo sprendimuose – tarp kodifikuotos teisės ir precedentų teisės, nubrėžia griežtą ribą tarp baudžiamosios ir civilinės teisės. Už šių ir daugelio kitų bendrų analitinių kategorijų glūdi bendra politika ir vertybės. [Glendon M. A., Vakarų teisės tradicijos, psl. 44-45]...

Daugiau informacijos...