Progresuojantis vyrų bei moterų nevaisingumas kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Šiuo metu apytiksliai suskaičiuota, kad pasaulyje gyvena bent 48,5 mln. arba 15 % nevaisingų porų. Šis skaičius ir toliau progresuoja. Kol kas efektyvus medicinoje taikomas gydymas ar būdas padėti nevaisingoms poroms susilaukti palikuonių yra pagalbinio, dar vadinamo dirbtinio apvaisinimo technologijos (angl. assisted reproduction technology) (Jakutis, 2019).
Nors 1978 metais gimė pirmasis vaikas panaudojus pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir nuo to laiko dirbtinis apvaisinimas tapo realybe, tačiau yra lydimas nesibaigiančių etinių svarstymų. Ir kiekvienas technologijos patobulėjimas šioje srityje padidina etiškai spręstinų situacijų skaičių (Narbekovas, Obelenienė, Jacobsen, Bieliauskaitė ir Liubarskienė, 2012).
Temos sudėtingumas labai aiškiai atsispindi televizijoje, internete ir kituose visuomenės informavimo šaltiniuose dėl įvairių su žmogaus prokreacija ir seksualine morale susijusių aspektų kylančios diskusijos, kuriose užduodami ne vien teisinio, bet ir etinio, filosofinio, religinio bei ekonominio ir politinio pobūdžio klausimai. Bandymai diskutuoti šiais klausimais dažniausiai atskleidžia visuomenės susiskaldymą ir skirtingus požiūrius. Teisės ir kitų mokslų literatūroje pastebimas labai skirtingas reprodukcinių teisių vertinimas: nuo atkaklaus raginimo jas įtvirtinti teisiniuose dokumentuose iki agitacijų dėl legitimaus pagrindo neturinčiai ideologijai, kuri kelia rimtą grėsmę moralei ir savo esme prieštarauja prigimtinėms žmogaus teisėms. Dažniausiai skirtingus požiūrius į reprodukcines teises nulemia skirtingi mokslininkų požiūriai į asmenį ir jo teises, skirtingos vertybinės nuostatos. Toks prieštaringas vertinimas liudija poreikį išnagrinėti reprodukcinių teisių sampratą bei išskirti ir apibendrinti pagrindines su šia aktualia tema susijusias problemas, kurioms reikia ieškoti sprendimo (Dzekunskaitė ir Meilius, 2016).
Nacionalinis etikos komitetas padarė išvadą, jog skirtingų šalių dirbtinio apvaisinimo problematikoje dominuoja 6 etinės problemos: 1) dirbtinio apvaisinimo metodų taikymo leistinumas; 2) prokreacija po mirties; 3) lytinių ląstelių ir embrionų donorystė; 4) vaiko teisė žinoti donoro tapatybę; 5) surogatinė motinystė, 6) dirbtinio apvaisinimo naudojimas vienišoms motinoms ar homoseksualioms poroms (Ahvenharju, Halonen, Uusitalo, Launis & Hjelt, 2006).
Lietuvoje diskusijos kyla šiek tiek kitais aspektais. Bioetikos komiteto prie SAM teigia, kad Lietuvoje svarstant dirbtinio apvaisinimo...
Šį darbą sudaro 2694 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!