Diplomatiniai imunitetai Lietuvoje

Diplomatinių atstovybių (misijų) ir diplomatinių agentų18 išėmimas iš už­sienio valstybės jurisdikcijos yra senas tarptautinis paprotys. Iš esmės tai yra valstybės, kuriai.jie.atstovauja, imunitetas, nes jis skirtas dviejų valstybių di­plomatiniams santykiams užtikrinti. Be diplomatinių atstovybių ir jų darbuo­tojų neliečiamybės šie santykiai būtų labai trapūs, o gal net ir neįmanomi.
18 1961 metų Vienos konvencijos l straipsnis apibrėžia diplomatinį agentą kaip misijos vadovą arba jos diplomatinio personalo narį. Misijos diplomatinį personalą sudaro misijos darbuotojai, atliekantys diplomatines funkcijas ir turintys diplomatinius rangus. Jie turi būti siunčiančios valstybės piliečiai. Skiriamas taip pat administracinis-techninis personalas (pavyzdžiui, sekretorės ar vertėjos) ir aptarnaujantis personalas (vairuotojai, virėjos ir pan.). Diplomatinis pasas nėra priklausymo vienai ar kitai kategorijai įrodymas, nes jis gali būti išduotas ir laikinas diplomatines funkcijas atliekantiems asmenims. Diplomatinės at­stovybės personalo ar jos šeimos nario statusą liudija diplomatinės kortelės, kurias išduoda priimančios valsiybės užsienio reikalų ministerija.
tokia argumentaciją, pabrėždamas, kad diplomatinė teisė pati nustato atsa­komąsias priemones prieš piktnaudžiavimus diplomatiniu statusu.19 To­kios priemonės yra diplomatinio agento paskelbimas persona non-grata (nepageidaujamu asmeniu), reikalavimas sumažinti atstovybės personalo skaičių bei diplomatinių santykių nutraukimas kaip ultima ratio (paskuti­nė priemonė). Tačiau patys imunitetai ir privilegijos negali būti kokiu nors būdu ribojami net jeigu jais yra piktnaudžiaujama. Tai, be abejo, nereiškia, kad valstybė, nukentėjusi nuo tokių piktnaudžiavimų, negali imtis atsakomųjų priemonių kitoje srityje. Ji, pavyzdžiui, gali nustatyti akredituojančios valstybės diplomatams apribojimus keliauti po šalį už sostinės administracinių ribų, arba jos piliečiams įvažiuoti į Šią valstybę; tokių priemonių griežtumas turėtų būti proporcingas piktnaudžiavimų pa­vojingumo laipsniui.
„Diplomatinės teisės normos turi režimą, kuris yra savaime pakankamas ir kum, iš vienos pusės, nustato priimančios valstybės pareigas suteikti diplomatinėms misijoms leng­vatas, privilegijas ir imunitetus ir, iš kitos, - atsižvelgia į piktnaudžiavimus, kuriuos gali įvykdyti misijos personalo nariai, o taip pat išvardija priemones, kuriomis disponuoja pri­imanti valstybė, kad galėtų reaguoti į tokius piktnaudžiavimus. Savo prigimtimi šios prie­monės visiškai veiksmingos, nes jeigu akredituojanti valstybė neatšaukia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!