Diferenciacijos strategija

Įvadas Diferenciacijos strategijos formavimo procesas dažnai atrodo kaip rungtynės tarp įmonės ir aplinkos. Kadangi aplinka nuolat keičiasi, todėl visuomet atsiranda naujų kliūčių, stabdančių įmonės verslo pažangą. Versle dalyvaujančios įmonės turi taip organizuoti savo veiklą, kad padengtų išlaidas ir gautų kuo daugiau pelno. Todėl jos vadovai turi apie besikeičiančių sąlygų poveikį mąstyti strategiškai, t.y. pasirinkti atitinkamą strategiją. Pats žodis “strategija” paprastai suprantamas kaip ilgalaikių planų kūrimas. Ilgalaikių planų kūrimas – diferenciacijos strategijos formavimas – negali būti vykdomas stichiškai, nepasirengus. Formuojant įmonės strategiją neužtenka sudaryti vien darbo ir veiksmų planą-reikia suformuoti jo įgyvendinimo instrumentarijų. Dažnai konkretus instrumentarijus daug priklauso ir nuo konkretaus vadybininko asmeninių savybių, nes diferenciacijos strategijos formavimas yra vadybininko sugebėjimų ir intuicijos simbiozė, vadybininko gebėjimas pasiekti strategijų įgyvendinimą. Formuojant organizacijos strategiją, prieš tai reikia suformuluoti organizacijos viziją ir misiją – pagrindines veiklos gaires. Pačios diferenciacijos strategijos formavimo etape turi dalyvauti kiek galima daugiau įvairių lygių vadovybės atstovų, kadangi esant skirtingiems požiūriams į tą pačią situaciją, diskusijų ir debatų proceso metu įgalina sukoncentruoti svarbiausius kuriamos diferenciacijos strategijos bruožus ir momentus, dar daugiau, diferenciacijos strategijos kūrybos etape skirtingų lygių vadovai susidaro bendrą vaizdą apie organizacijos veiklą, jos pagrindinius tikslus ir suvokia, kad atskiri darbai sukuria bendrą visos organizacijos rezultatą ir tokiu būdu yra įgyvendinama strategija. 1.Veiklos diferenciacija žemės ūkyje Veiklos diferenciacijos, kaip vienos iš žemės ūkio įmonių egzistencijos sąlygų, pagrin­dimas turi būti moksliškai įrodomas. Svarbu atlikti veiklos diferenciacijos tyri­mus, kurių rezultatai būtų pritaikomi praktinei Lietuvos ekonominei situacijai. Pa­grindinis šalies žemės ūkio įmonių ūkinės-komercinės veikios tikslas yra pelnas, kurio siekiama keliais būdais: arba giliau specializuojantis atliekami tik tam tikros rū­šies darbai, arba, plečiant veiklos profilį, ieškoma nepanaudotų pelningų veik­los sričių- diferenciacijuojantis. Diferenciacija galima apibrėžti kaip daugelyje tar­pusavyje nesurištų gamybų vienalaikį išsivystymą arba išleidžiamų gaminių asortimento išplėtimą. Diferenciacijos strategija priemonė įmonei išlikti ir pri­sitaikyti prie dinamiškų aplinkos sąlygų, didinti savo konkurencinį pranašumą. Dinamiškame rinkos ūkyje kaip veiksmingas įmonės išlikimo veiksnys gali būti nagrinėjamas toks žemės ūkio programos kitimas, kuris užtikrina įmonės prisi­taikymą prie išorinės aplinkos. Žemės ūkio programos plėtojimo motyvai kyla iš gamybos dinamikos laike. Gaminamo produkto senėjimas, trumpalaikiai cik­liniai ir nenumatyti paklausos svyravimai kelia grėsmę įmonės išlikimui, o to­kioje situacijoje vienintele išsigelbėjimo priemone tampa veiklos perkėlimas į naujas sritis. Optimalaus veiklų skaičiaus pasirinkimas - pagrindinė problema sėkmės siekiančioms įmonėms [5]. 2000-2002 metais atlikto tyrimo metu buvo tiriama vienos iš įmonės augi­mo strategijų - diferenciacijos - įtaką verslo žemės ūkio įmonių ekonominiam veiklos efek­tyvumui bei bandoma ieškoti optimalios šiandieninei ekonominei situacijai ga­mybos diferenciacijos laipsnio išraiškos (veiklų skaičiaus). Tokiu būdu, tiriant šių žemės ūkio įmonių diferenciaciją ir jos įtaką verslo finansiniams rodikliams, išreiškiantiems veiklos efektyvumą, sudaroma galimybė stebėti ne atskiro verslo sektoriaus spe­cifinius ypatumus, dėl kurių yra paranku pasiekti tam tikrą diferenciacijos lygį, bet bendras Lietuvos ekonomines veiklos sąlygas. Žemės ūkio įmonių veiklos diferenciaciją matuojama, lyginami trejų metų duomenys ir bandoma rasti ryšį bei ryšio for­mą su komercinės-ūkinės veiklos efektyvumu. Teoriškai siūloma daugybė būdų įmonės žemės ūkio programos (paslaugų) diferenciacijacijai matuoti. Visus juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes, pa­sižyminčias naudojamų metodų homogeniškumu. Pirmoji rodiklių grupė išplau­kia iš to, kad veiklos pobūdis plečiamas siekiant visu pirma padidinti finansinį stabilumą, gaunamą pelną. Taigi šiuo požiūriu įmonės viena nuo kitos skirsis pa­jamų šaltinių skaičiumi, kuris vienokia ar kitokia išraiška ir sudarytų pirmąją diferenciacijos rodiklių grupę. Antroji rodiklių grupė įvertina ne tik žemės ūkio įmonių pro­gramos produktų ar patarnavimo rūsių skaičių, bet ir jų lyginamąjį svorį [5]. Bandant tobulinti diferenciacijos matavimą indeksai transformuojami, iš vienų išvedami kiti arba tobulinami tam, kad būtų visapusiškai ištirtas įmonės diferenciacijos lygis, nustatytos įmonės būklės charakteristikos, didinamas indeksų jautrumas išoriniams ir vidiniams žemės ūkio programos pokyčiams, siekiant opti­malaus konkrečiai įmonei „veikimo lauko" nustatymo. Matuojant diferenciaciją, paremtą atskirų veiklos sričių nustatymu naudojama nemažai indeksų. Tyrimo metu iš šių indeksų buvo pasirinkti dažniausiai naudojami (DH, DB, NE, D, D' [5]) rodikliai, stebint kiekvienos įmonės veiklos diferenciacijos lygį pagal gau­tų reikšmių išsidėstymą konkretaus rodiklio kitimo srityje bei surastas tyrime da­lyvaujančių žemės ūkio įmonių apibendrinantis žemės ūkio programos diferenciacijos rodiklis (DR [5]), kiekybiškai įvertinantis įmonės žemės ūkio programos diferenciaciją ir šiame tyrime traktuojamas kaip pagrindinis matas, parodantis įmonės diferenciacijos laipsnį. Siekiant įvertinti išmatuoto didžiųjų Lietuvos žemės ūkio įmonių diferenciacijos laips­nio įtaką komercinės-ūkinės veiklos sėkmei buvo analizuojamas žemės ūkio įmonių finansinis stabilumas, pasitelkiant finansinių rodiklių analizę (skaičiuojamas pelnas ak­cijai, grynojo pelno marža, bendrojo pelno marža, nuosavo kapitalo pelningu­mas, turto grąža, bendrasis mokumas, turto apyvartumas). Tiriant žemės ūkio įmonių ūki­nės-komercinės veiklos efektyvumą nagrinėjamų veiklos finansinių rodiklių reikšmės yra grupuojamos pagal jų kitimo sritis, įvedant taškų sistemą. Tokiu būdu galima lyginti tyrime dalyvaujančias įmones ir nustatyti jų vertinimo ba­lus. Apskaičiavus tam tikras rodiklių reikšmes, kiekvienai įmonei buvo priskirti tam tikri taškai (balai) ir taip gautas suminis finansinio efektyvumo rodiklis. Ro­diklių reikšmių kitimo intervalai pasirinkti pagal tyrime dalyvaujančių žemės ūkio įmonių rodiklių kitimo sritis, kur žemiausia ir aukščiausia visos tyrimo imties reikšmės laikomos tam tikro finansinio rodiklio reikšmės kitimo srities ribomis. Tokiu būdu sudaryta analizuojamų žemės ūkio įmonių vertinimo sistema, leidžianti palyginti įmones ir priskirti tam tikrai vietai pagal surinktų taškų sumą [7]. Ryšio tarp žemės ūkio įmonių veiklos diferenciacijos laipsnio ir ūkinės veiktos efekty­vumo tyrimas buvo atliekamas ekonometrijos statistinių metodų pagalba. Buvo atliekama porinė ir daugianarė koreliacinė regresinė analizė. Ši analizė parodė, jog taip atskirų diferenciacijos koeficientų ir suminio žemės ūkio įmonių ūkinės-komerci­nės veiklos efektyvumo įvertinimo rodiklio egzistuoja stiprus ryšys ir šis ryšys kiekvienais metais stiprėja. Diferenciacijos lygis veiklos efektyvumą įtakojo 2000 metais - 28 procentais, 2001 metais - 46 procentais, 2002 metais - 55 procen­tais Be to, tyrimo metu nagrinėti žemės ūkio įmonių finansinės bei valdymo apskaitos duo­menys parodė, jog Lietuvos ekonominės žemės ūkio įmonių veiklos sąlygos 2000-2002 me­tais praktiškai nepakito, nesureikšminant kiekvieno verslo sektoriaus specifinių pokyčių žemės ūkio įmonių ūkinės-komercinės veiklos efektyvumo rezultatai šiuo laikotar­piu yra beveik vienodi. Skirtumai pastebimi tik tose įmonėse, kuriose tam tikru periodu vyko investiciniai procesai, technologijų atnaujinimo procedūros arba kitos kapitalo transformacijos, esant tam pačiam veiklų skaičiui [7]. Žemės ūkio įmonių veiklos diferenciacijos sėkmė ir pasireiškimo formos priklauso nuo išorinių veiklos sąlygų. Palankiausios sąlygos yra tada, kai rinka pasižymi nedi­dele konkurencija, kai ji neprisotinta. Aštrėjant konkurencijai, nutolimas nuo pa­grindinės gamybos ir tradicinių rinkų tampa vis daugiau rizikingas ir atneša vis mažiau naudos. Atliktas tyrimas parodė, jog šiai intervale stebimi geriausi žemės ūkio įmonių ūkinės-komercinės veiklos rezultatai. Žemės ūkio įmonių veiklos koncentracijos aplink pagrindinę veiklą tendenciją galima bandyti aiš­kinti tuo, jog kiekviena veiklos sfera pasireiškia didėjančiomis specifinėmis sa­vybėmis, skirtingomis ekonominėmis sąlygomis. 2007 metais įmonėms palankiausia nenutolti nuo pagrindinės gamybos ir vystyti veiklą 2-3 kryptim. Būtent šiame verslo srityje, o tai ypač didina verslo riziką, vystant veiklą daugelyje sričių. Bet koks ribų peržen­gimas, vystant tam tikrą veiklų skaičių, - neigiama arba teigiama kryptimi – su mažina suminį ūkinės-komercinės veiklos efektyvumą. Didinant diferenciacijos laipsnį, pelno priklausomybės nuo jo kreivė kinta tara tikru ciklu: kyla iki tam tikro laipsnio (maksimumas kai veikiama 2-3 srityse), o vėliau prasideda smu­kimo procesas. Ir jeigu norima pasiekti didžiausią pelną, kuomet įmonė priski­riama aukščiausio diferenciacijacinio laipsnio sričiai, turime susitaikyti su didžiau­sia rizikos tikimybe. 2.Vartotojų diferenciacijos sistema Sparčiai kintančios verslo aplinkos pripažinimas keitė įmonės tikslus, kurią siekimas tapo neįmanomas be naujų ekonominių instrumentų atsiradimo, kurie padėtų įmonei vertinti situaciją, atsižvelgiant vertės kūrimo vartotojui ir įmonės išlaidų valdymo tikslų pasiekimo svarbą. Verslo išlikimo sąlygos yra glaudžiai susijusios: viena vertus, su galimybe patenkinti vartotojų poreikius (paslaugos kokybės bei kainos santykiu) geriau už kitus konkurentus (Zeithaml etai., 1990; Valdami and Busacca, 1992); kita vertus, išlikimo sąlygos yra susietos su vartotojų pasiruošimu mokėti už prekę kainą didesnę nei yra patirtos išlaidos. Kalbant apie pirmąją sąlygą (vartotojų poreikių tenkinimą), prekė yra rinkinys dažnai neapčiuopiamų ar neapibrėžtų savybių (požymių), kurios įvairiais būdais gali būti išreikštos kaip atskiriems vartotojams naudingų pageidavimų funkcija. Tokiu būdu, prekės struktūra turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į svarbiausias bei antraeiles vartotojo įsivaizduojamas naudas. Pirmosios yra susietos su pagrindiniu produktu, o antrosios - su antraeilėmis (aptarnaujančiomis) paslaugomis (Vikari, 1983; Normanu, 1984; Eiglier, Langeard, 1987; Lovelock, 1994), todėl esminis verslo uždavinys yra apibrėžti skirtingų produktų ir aptarnaujamų paslaugų svarbumą atskiriems vartotojams bei sukurti prekių alternatyvas specifiniams rinkos segmentams. Kalbant apie antrąją išlikimo sąlygą (išlaidų valdymo), kainos nustatymas, kuris yra teisingas vartotojų atžvilgiu ir tuo pat metu pelningas įmonei, turi būti apibrėžiamas kaip kaina, kurią vartotojai yra pasiruošę sumokėti už tai, ką jiems siūlo įmonė (Kotler, 1991, Pendleton, 1995, Gattorna, 1996, Turney, 1996, Anthony, 1998). Galutinį rezultatą rodo bendrasis pelnas, kuris atspindi parduodamų vienetų skaičių bei kainą, kuri gali būti pareikalauta už įmonės prekę. Todėl kitas verslo uždavinys yra kurti pelną, skirtingų prekių kainai esant didesnei nei prekių kūrimo išlaidos. Siekiant atsižvelgti į abi sąlygas, reikalingas integruotas kainos perspektyvos vartotojui bei verslo pelningumo įvertinimas, kurio neįmanoma atlikti be tinkamos matavimo sistemos sukūrimo. Naudojantis įprastomis informacinėmis sistemomis (išlaidų apskaitos ar marketingo) derinti vertės kūrimo bei išlaidų valdymo tikslus įmonėse trukdė šios priežastys: 1. tradicinis mąstymas siekti konkurencinio pranašumo, remiantis fundamentaliomis alternatyvomis: prekės standartizacijos - išlaidų lyderystės orientacija arba diferenciacijos -vartotojų poreikių tenkinimo orientacija (Porter, 1980,1985); / funkcinės integracijos trūkumas tarp marketingo ir valdymo apskaitos padaliniu; 2. matavimo sistemos integruotam įmonės reiškinių vertinimui nebuvimas ir nesuderinamumas, atsižvelgiant į dvi perspektyvas, t.y. rinkos efektyvumo ir vidaus veiklos valdymo veiksmingumo. Todėl ypač svarbu įvesti bendrą matavimo sistemą, kuri apjungtų vartotojų poreikių tenkinimo veiksnius su įmonės vidaus efektyvumo rodikliais, kurie dažniausiai yra kiekybiniai ir išreiškiami piniginiais vienetais. Siekiant panaikinti visas įvardintas kliūtis, kuriama matavimo sistema, teikianti informaciją apie veiklą, kurioje ne tik sunaudojami ištekliai ir sukuriama nauja vertė. Sistema kuriama šių prielaidų ribose: 1. ryšio tarp vartotojo suvokiamos vertės kūrimo bei išlaidų dydžio nustatymo prioritetas yra vartotojas, o ne prekė, 2. šis ryšys negali atsirasti savaime, jis turi būti susietas su įmonės veikta, kuri yra jungtis tarp išlaidų bei vartotojo suvokiamos vertės kūrimo. Pirmos prielaidos iškėlimą nulėmė tai, kad vartotojas prekę paprastai sieja tiktai su veikla, kuri sukuria naudingas vartotojui savybes (Heskett et ai, 1997; Zeithaml and Bitner, 1996). Nėra prasmės tobulinti prekę, jei patobulinimas nėra vartotojo suvokiamas kaip reikšmingas. Kai vartotojai moka tą pačią kainą, bet naudojasi skirtingo dydžio aptarnavimo paslauga, tai tie, kas gauna didesnį poreikių tenkinimą iš paslaugos yra efektyviai subsidijuojami tų, kurie naudojasi šia paslauga mažiau. Tokiu atveju sukuriamos palankios patekimo į rinką galimybės naujiems konkurentams, kurie gali efektyviau diferencijuoti vartotojus. Vadinasi, sąryšio objektu negali būti bet kokia prekė, bet tiktai pritaikyta specifiniam vartotojų segmentui (Amigoni, 1996). Galutinės prekės siūlymo sistemos įvairovė reikalauja atskirų prekės elementų išlaidų apskaičiavimo, kurie gali būti sukurti skirtinguose alternatyvose, remiantis vartotojų teikiamais prioritetais. Kalbant apie antrąją prielaidą, vartotojų pageidaujama vertė kuriama atskirose ir įvairiose veiklose, kurias įmonė vykdo kurdama, gamindama, pardavinėdama ir platindama prekes (Heskett et ai., 1994; 1997; Gronroos, 1990; Gummesson, 1993), todėl įmonė privalo suprasti jos išlaidų struktūros dinamiškumą, ir dalį dėmesio skirti ją nusakantiems veiksniams. Tuo tikslu labai lengvai gali būti pritaikyta veiklos grandinės analizė. Veikla gali būti apibrėžta kaip elementarių veiksmų ar uždavinių seka, pateikianti paslaugą ar gaminanti materialią produkciją, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai leidžia "kurti" pasiūlą, priimtiną vartotojams. Veiklos grandinė aukštesniame lygyje apima verslo procesus, apibrėžtus eile tarpusavyje logiška seka susijusių veiksmų, kurie yra skirti galutinei prekei išgauti (Brinson, Antos, 1994). Todėl įmonės tikslų pasiekimą bei veiklos efektyvumą apsprendžia tinkamai atlikta vidinės ir išorinės vertės perspektyvos analizė. įmonės prekių vartotojų diferenciacijos sistema įgalina suderinti įmonės (išlaidų valdymo) ir vartotojo (poreikių tenkinimo) požiūrius, prekės atžvilgiu. Remiantis įmonės vartotojų diferenciacijos sistema, prekės struktūros nustatymą sąlygoja dvi sąlygos: 3. Tikslų prioritetų nustatymas. Kadangi vartotojų 1 lentelė. Prekės struktūros variantų analizės iliustracija (vartotojų r įmonės pozicijų tyrimas) Požymiai Požymiai Prekės požymis e s-1 E=?2 e=3 *# E=5 6=6 Požymio e lygių skaičius LE L,=3 L,=3 L,=2 L4=2 L5=3 U=2 Pagal įmonės analizę gauta alternatyva A' x11 x21 *31 *42 x52 x61 Vartotojui naudingiausia alternatyva A 11 X21 *31 x42 x53 *61 Atitikimas vartotojo poreikiams nE 0 1 1 1 0 1 2 lentelė. Galimų prekės alternatyvų įvertinimo iliustracija Prekės alternatyvu aibė. Alternatyvos formulavimas Apibudinimas Vartotojų išlaidų pokytis(ACy), Lt Vartotojų suvokiamos vertės: pokytis (AYvq),balais A,-A' {x„,x21,x3į,x42,x,52 ,x6]) Nekeisti 0 0 A2 (x12>x2l>x31>x42>x52>x6l) Keisti: xI2 +16104,51 +0,17 A3 (xll>x2t>x31>x42'XS2>x6l) Keisti: x53 +6134,76 +1,26 A4=A (x!2'X2I'X31>x42!x52.x6l) Keisti: x12, x53 +22239,27 +1,43 diferenciacijos sistema naudojama kaip dviejų tikslų pasiekimo priemonė, todėl jos naudingumas turėtų įvertinti ne tik atskirų tikslų pasiekimą (pvz. vartotojų poreikių tenkinimo ar pelningumo augimo tikslą), bet ir apibendrinantį, rezultatą, parodantį šių tikslų tarpusavio sąveiką bei naudą. Tam būtina išskirti tikslų prioritetus, kur pelno arba išlaidų mažinimo prioritetas žymimas PRIi, o vartotojų poreikių tenkinimo prioritetas PRI2. Bendru atveju nustatytų prioritetų suma lygi vienetui. Jei vienas iš dedamųjų tikslų tampa nesvarbus, tuomet jo prioritetas prilyginamas 0. xel - įmonės siūlomas prekės požymio lygis. 2. Galimų prekės alternatyvų aibės vartotojui formavimas. Siūlomų konkrečiam vartotojui prekės variantą ar prekės alternatyvų skaičius priklauso nuo požymių lygių, neatitinkančių vartotojo poreikių skaičiaus, kai nE =0 (žr. 1 lentelės). Kiekvienas prekės variantas įvertinimas atliekamas, nustatant išlaidų (2) ir vartotojo suvokiamos (3) vertės pokyčius (žr. 2 lentelės). ACvq=Cv, (5) čia T,sprendimo alternatyvos q naudingumas, prt- pelningumo pasiekimo lygis, paskaičiuojamas kaip užsiduoto ir projektuojamo pelningumo santykis, vpt- vartotojų poreikių tenkinimo lygis, PRiĮ-įmonės išlaidų mažinimo prioritetas, PRI2- vartotojų suvokiamos vertės prioritetas, v-vartotojas, v = Įl,V). Nustatant palankiausią verslo sąlygas atitinkantį prekės variantą, pasirinkto varianto integruotas rodiklis įgyja didžiausią reikšmę -t.y. T- = max(Tq). Įmonės vartotojų diferenciacijos sistema, integruojanti išlaidų valdymo ir vertės kūrimo vartotojams tikslus, juos įtakojančius kintamuosius bei funkcijas, nuosekliai susieja įmonės pelningumo ir vartotojų poreikių tenkinimo tyrimus prekės struktūros atžvilgiu. Vertės kūrimo ir išlaidų valdymo tikslų suderinamumas įtakoja įmonės rezultatus ne tik trumpu periodu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi užtikrina vartotojų išsaugojimą bei įmonės stabilumą ir konkurencingumą. Išvados 1. Diferenciacija galima apibrėžti kaip daugelyje tar­pusavyje nesurištų gamybų vienalaikį išsivystymą arba išleidžiamų gaminių asortimento išplėtimą. Diferenciacijos strategija priemonė įmonei išlikti ir pri­sitaikyti prie dinamiškų aplinkos sąlygų, didinti savo konkurencinį pranašumą. Dinamiškame rinkos ūkyje kaip veiksmingas įmonės išlikimo veiksnys gali būti nagrinėjamas toks žemės ūkio programos kitimas, kuris užtikrina įmonės prisi­taikymą prie išorinės aplinkos. 2. Įmonės vartotojų diferenciacijos sistema, integruojanti išlaidų valdymo ir vertės kūrimo vartotojams tikslus, juos įtakojančius kintamuosius bei funkcijas, nuosekliai susieja įmonės pelningumo ir vartotojų poreikių tenkinimo tyrimus prekės struktūros atžvilgiu. Vertės kūrimo ir išlaidų valdymo tikslų suderinamumas įtakoja įmonės rezultatus ne tik trumpu periodu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi užtikrina vartotojų išsaugojimą bei įmonės stabilumą ir konkurencingumą. 3. Žemės ūkio įmonių veiklos diferenciacijos sėkmė ir pasireiškimo formos priklauso nuo išorinių veiklos sąlygų. Palankiausios sąlygos yra tada, kai rinka pasižymi nedi­dele konkurencija, kai ji neprisotinta. Aštrėjant konkurencijai, nutolimas nuo pa­grindinės gamybos ir tradicinių rinkų tampa vis daugiau rizikingas ir atneša vis mažiau naudos. Atliktas tyrimas parodė, jog šiai intervale stebimi geriausi žemės ūkio įmonių ūkinės-komercinės veiklos rezultatai. Žemės ūkio įmonių veiklos koncentracijos aplink pagrindinę veiklą tendenciją galima bandyti aiš­kinti tuo, jog kiekviena veiklos sfera pasireiškia didėjančiomis specifinėmis sa­vybėmis, skirtingomis ekonominėmis sąlygomis. Literatūra 1. Blattberg, R.C., Getz, G., Thomas, IS. (2001). Customer. Building and managing relationships as valuable assets. -Harvard Business Sehool press, Boston, p.228. 2. Caeson, D., Gilmore, A., Maclaran, P. (1998). Customer or profit focus: an alternative perspective// Journal of marketing practice: applied marketing science, Vol.4, No.l, pp. 26-39. 3. Huber, F., Herrmann, A., Morgan, R.E.(2001). Gaininging competitive advantage through customer vaiue oriented management. Journal of consumer marketing, Vol.18, No.l, pp.41-53. 4. .Kaplan, R.S (1997). Using ABC to manage customer mix and relationships. 5. Nielsen.J., Bukli, P.N., Mols, N.P. (2000). 6. Barriers to customer-oriented management accounting in financia! services. International Journal of service industry management, Vol. 11, No.3, pp.269-286 7. McNair, C.J., Polutnik, L., Silvi, R. (2001). Cost management and value creation: the missing link// The European Accounting Review, Vol. 10:1, pp.33-50.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!