Dievų miškas (konspektas)

Balys Sruoga (1896 – 1947) – XX a. moderniosios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas. Gydydamasis sanatorijoje Birštone parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“, vėliau dramą apie fašistinę koncentracijos stovyklą „Pajūrio kurortas“, eilėraščių ciklą „Giesmės Viešnelei Žydriajai“.
1943 m. pavasarį lietuvių įkaitų grupę paskelbus garbės kaliniais, jis savo noru dirbo lagerio raštinėje. Sruoga, rizikuodamas gyvybe, domėjosi slaptais dokumentais, drąsiai naršė lagerio archyvuose, nes planavo aprašyti ir išsamiai papasakoti apie lagerio gyvenimą.
1945 m. gegužės mėnesį, ką tik grįžęs iš Štuthofo, rašytojas pabrėžė norįs parašyti eskizinius portretus apie stovyklą – tą nuo seno Dievų mišku vadinamą vietovę, kurioje „apsigyveno piliečiai, panašūs į velnius“.
Sruogos klausytojai pirmiausia akcentavo psichologinį skaitomų ištraukų poveikį. Jų santykis su tekstu emocingas, jaudulys išreikštas kūniškais įvaizdžiais. Pirmieji klausytojai pajuto jo gyvybinę jėgą. Šias spontaniškas reakcijas galima laikyti ir pirmomis trumpomis kūrinio recenzijomis. Jose glaustai įvardyti stiprieji kūrinio pagrindai – pasakojimo būdas ir tematikos originalumas.
Rašytojas ir pats jautė, kad kūrinys profesionaliai parašytas ir sovietinėje literatūroje bus išskirtinis dėl stiliaus išraiškingumo, originalios tematikos, pasakojimo specifikos.
Sruogos kūrinys buvo priimtas itin palankai, tačiau būta ir priešingų vertinimų, ypač tų skaitytojų, kurių artimieji patyrė Štuthofo pragarą. Jie piktinosi, kad taip negalima rašyti: „juk čia žmonių gyvybę, kančios“, o Sruoga verčiąs „žmones net juoktis“. Žmonėms buvo geriau suprantamas realistinis pasakojimas, rūsčios scenos apie baisenybes, žiaurumo ir žudymo išradingumą. Juokas mirties akivaizdoje laikytas nesusipratimu, netgi beprotybe. Abejota, ar lagerinė tematika apskritai tinkama grožiniam kūriniui. Sruoga skaitytojų reakcija buvo patenkintas. „Aš gi rašiau literatūrinį kūrinį , o ne dienoraštį. Jeigu aš be ironijos būčiau rašęs, aš nebūčiau išgyvenęs. Tokie šiurpūs dalykai! Ironija buvo tas skydas, kuriuo aš prisidengiau nuo mirties pavojaus. Čia pat galėjau krist negyvas. Kai truputį paironizuoju, man atokvėpis. Nuo skausmo gindamasis parašiau, kitaip negalėjau rašyti“.
Sruoga tikėjosi greitai išvysti savo kūrinį knygynų lentynose, tačiau slinko dienos, o „Dievų miškas“ vis nebuvo spausdinamas. Iš įvairių viešų įstaigų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!