Dietetikos egzaminui konspektas

PRITAIKYTAS MAITINIMAS. REKOMENDACIJOS. VALGIARAŠČIŲ SUDARYMAS ALERGIJA AR MAISTO NETOLERAVIMAS? ALERGIJA MAISTUI Alerginė reakcija – tai imuninės sistemos atsakas į vieną ar kitą alergeną. Alerginė reakcija suvalgius tam tikrą maisto produktą kyla dėl to, kad imuninė sistema baltymą, esantį to produkto sudėtyje, klaidingai supranta kaip žalingą. Šiam baltymui patekus į organizmą imuninė sistema sukuria antikūną, vadinamą imunoglobulinu E (IgE), kad „įsibrovėlį“ neutralizuotų. Kitąkart suvalgius to paties maisto antikūnai gali paskatinti cheminių medžiagų, tarp jų histamino, išsiskyrimą. Antikūno IgE paskatintas histamino išsiskyrimas žmonėms, itin jautriems tam tikram baltymui, dėl neaiškių priežasčių sukelia alerginę reakciją. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per dvi valandas). Požymiai: • Niežulys, dilgėlinė; • Burnos, akių ar liežuvio tinimas, oro trūkumas; • Pykinimas, vėmimas, viduriavimas; • Blogiausiu atveju – krenta kraujospūdis, apima svaigulys, apalpstama, gali net sustoti širdis; Anafilaksinė reakcija gali vystytis labai greitai ir baigtis mirtimi. Kai kurie žmonės gali toleruoti nedidelį alergiją sukeliančio maisto kiekį; kiti yra tokie jautrūs, kad gali sureaguoti net į mažą trupinėlį. Alergizuoti gali kiekvienas maisto produktas, tačiau sunkią alerginę reakciją dažniausiai sukelia tik keli: • pienas, • kiaušiniai, • žuvis, • vėžiagyviai, • žemės ir kiti riešutai, • sojų pupelės, • kviečiai. •Alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. •Svarbus veiksnys – paveldimumas, taigi jeigu bent vienas iš tėvų alergiškas, yra didesnė tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas. Vis dėlto neretai pasitaiko, kad vaikai alergiją „išauga“. MAISTO NETOLERAVIMAS Maisto netoleravimas sunkiau diagnozuojamas, nes neapima visos imuninės sistemos ir tam nėra patikimų diagnostikos tyrimų. Dažniausiai diagnozuojama kurį laiką nebevartojant maisto produktų, sukeliančių atitinkamą reakciją. Jei tuo metu simptomai išnyksta gydytojas ar dietologas skiria specifinius maisto produktus ar maisto papildus. Produktų nevartojimo ir atnaujinto vartojimo laikotarpiu svarbu laikytis mitybai lygiavertės dietos. Maisto netoleravimas gali išryškėti bet kuriame amžiuje ir yra susijęs su suvalgyto maisto kiekiu. Maisto netoleravimo simptomai gali skirtis. Keletas iš jų: • Dilgėlinė • Egzema • Galvos skausmas • Pykinimas • Skrandžio spazmai, pilvo skausmas, pūtimas, diegliai, viduriavimas • Sinusų problemos • Nuovargis, mieguistumas • Gali nežymiai pakilti kūno temperatūra (37.2- 37.5 oC) • Bloga bendra savijauta ir nuotaika Tarp dažniausiai netoleruojamų maisto produktų yra: • Alkoholis, • Pienas ir jo gaminiai • Kviečiai • Glitimas • Mielės. ALERGIJA AR MAISTO NETOLERAVIMAS? Alergija • Gali atsirasti staiga • Kyla dėl imuninių procesų • Gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės • Simptomus gali išprovokuoti ir mažas medžiagos kiekis. Netoleravimas • Dažniausiai išsivysto palaipsniui • Imuniniai procesai nedalyvauja • Pavojus gyvybei žymiai mažesnis • Mažas medžiagos kiekis gali neturėti įtakos sveikatos pablogėjimui. PRITAIKYTAS MAITINIMAS Pritaikytas maitinimas – maitinimas, kuris užtikrina: • tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ir kt.) nulemtų, asmens individualių maisto medžiagų ir energijos poreikių patenkinimą, • parenkant toleruojamus maisto produktus, • jų gamybos būdą, • konsistenciją ir valgymo režimą, • ir yra raštiškai rekomenduojamas gydytojo. Dažnai pritaikytas maitinimas organizuojamas : • nutukusiems ir viršsvorį turintiems, • karvės pieno, • kviečių, • kiaušinių, • sojos pupelių, • riešutų netoleruojantiems ir šiems maisto produktams alergiškiems, • celiakija sergantiems asmenims. PRITAIKYTO MAITINIMO VALGIARAŠČIO SUDARYMAS Pritaikyto maitinimo valgiaraščiai gali būti rengiami: • Koreguojant bendrą valgiaraštį, pagal kurį įstaigoje maitinami asmenys (Draudžiamus patiekalus, maisto produktus ar jų kiekius keičiant rekomenduojamais, atsižvelgiant į Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas). • Sudarant naują pritaikyto maitinimo valgiaraštį atsižvelgiant į rekomendacijas ir rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. PRITAIKYTO MAITINIMO VALGIARAŠČIŲ SUDARYMAS: NUTUKUSIEMS IR ANTSVORĮ TURINTIEMS • Antsvoris — dažniausiai pasitaikanti su mityba susijusi sveikatos problema, būdinga daugiau 50 proc. suaugusiųjų (iš jų maždaug 20 proc. nutukę). • Manoma, kad sveikatai kenkia ne tiek patys riebalai, kiek jų pasiskirstymas. Pavyzdžiui, riebalų perteklius ant pilvo sukelia daugiau sveikatos problemų nei riebalai ant šlaunų ar klubų. • Nutukimas gali sukelti dusulį, odos nutrinimus, judėjimo sunkumus, sąnarių pažeidimus (laikui bėgant gali išsivystyti osteoartritas, neįgalumas). • Tokiems žmonėms gresia širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis, insultas, cukrinis diabetas, tulžies akmenligė, vėžys. NUTUKIMO PRIEŽASTYS, PAGRINDINIAI VEIKSNIAI IR KONTROLIAVIMAS • Viena, valgoma daugiau maisto nei organizmui iš tiesų reikia, ir maisto perteklius virsta riebalais ir yra kaupiamas. • Kita, įtakos gali turėti genetika ir hormonai. • Pagrindiniai veiksniai — besaikis valgymas ir mažas fizinis aktyvumas. • Nutukimą kontroliuoti padės: kalorijų ribojimas (moteris per dieną turėtų gauti 6300kJ, vyras — 7500kJ). Derinti su mankšta. REKOMENDUOJAMI VARTOTI MAISTO PRODUKTAI Norint išlaikyti normalų svorį, tinkamai maitintis reikia visą gyvenimą. Vartoti saikingai: • sveikų angliavandenių: • grikių, avižų, miežinių, kvietinių, perlinių kruopų ir jų dribsnių, • rudųjų ryžių, • Visų gr. dalių, rugių, grikių, kukurūzų makaronų, • bulvių, • ankštinių augalų, • visų gr. dalių duona, duona su sėlenomis, su skaldytais grūdais, rupaus malimo duona, Tai organizmą aprūpins energija, vitaminais ir ląsteliena. Vartoti saikingai: • Kokybiškų baltymų: • Vištienos (be odelės), • kalakutienos (be odelės), • liesos mėsos (jautienos, triušienos, kiaulienos) • įvairių žuvų, • virtų kiaušinių. Tai organizmą aprūpins baltymais. Taip pat vartoti: Neriebių pieno produktų be pridėtinio cukraus : • pienas, kefyras, jogurtas iki 2,5 %, • varškė liesa ar pusriebė iki 9%, • minkštieji sūriai — 20 % , • varškės sūriai — 12 % Organizmas aprūpinamas vitaminais ir kalciu. • Įvairių šviežių, garintų, virtų daržovių, • Įvairių vaisių ir uogų, Patenkinamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų organizmo poreikis. Taip pat rekomenduojama vartoti: šiuos riebalų šaltinius: • riešutų (neviršyti gydytojo rekomenduojamo kiekio), • aliejus, grietinę, sviestą, Saldumynai —ribojami. Medus, cukrus iki 2 a.š. (10 g)/d. Gėrimai — vanduo, nesaldintos arbatos. DRAUDŽIAMI VARTOTI MAISTO PRODUKTAI Draudžiami/vengtini: • aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai; • kaloringi saldumynai, ledai, saldainiai; • riebūs, rūkyti mėsos gaminiai; • visi patiekalai su riebiais padažais; • pieno produktai su pridėtiniu cukrumi, sūriai, kurių rieb. virš 40%; • sirupe konc. vaisiai ir uogos. Vaisių sultys. Kisieliai, saldinti gėrimai; • kaitintas aliejus, taukai; • Aštrūs prieskoniai, druska. REKOMENDACIJOS ALERGIŠKŲ MAISTO PRODUKTAMS ASMENŲ VALGIARAŠČIAMS • Svarbiausia —pašalinti draudžiamus maisto produktus (alergenus) iš asmens, sergančio alergija tam tikram maistui, valgiaraščio. • Esant sunkiai alergijos formai, ribojant pagrindinius maisto produktus, būtinas periodinis gydytojo specialisto stebėjimas ir vertinimas. • Specialistui nurodžius, reikalingas ypatingai griežtas draudžiamo maisto produkto vengimas, taikant spec. maisto ruošimo technologijas, užtikrinančias, kad net maži alergeno kiekiai nepatektų į maistą. VALGIARAŠČIO BE TAM TIKRŲ ALERGENŲ SUDARYMO REKOMENDACIJOS ALERGIJA KARVĖS PIENO BALTYMAMS • Jei žmogus yra alergiškas karvės pienui, jo organizmo imuninė sistema stipriai reaguoja į pieno baltymus ir gamina alerginius antikūnus (IgE) arba aktyvuoja uždegimines ląsteles. • Kaskart pavartojus maisto, turinčio pieno baltymų, imuninė sistema sureaguoja alergiškai ir ima išskirti histaminą, arba įvyksta T ląstelių sukeliama uždegiminė reakcija. • Histaminas išskiriamas įvairiose organizmo vietose ir sukelia tokius simptomus kaip viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai ar odos problemos (dilgėlinė, egzema). VALGIARAŠČIO BE KARVĖS PIENO SUDARYMO REKOMENDACIJOS • Norint pakeisti karvės pieną ir jo produktus, galima rinktis labai ir iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų mišinius, aminorūgščių mišinius — vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams. Rekomenduojami ir sojos mišiniai. • Kuo smulkesnės baltymo dalelės, tuo mažesnė alergijos tikimybė. • Iš dalies hidrolizuotų pieno baltymų (HA) mišiniai skiriami alergijos profilaktikai t.y. kūdikiams, kuriems yra rizikos susirgti maisto alergija. • Kūdikiams, sergantiems alergija karvės pienui, skiriami labai hidrolizuotų baltymų mišiniai. DRAUDŽIAMI MAISTO PRODUKTAI • Draudžiamas ne tik karvės pienas ir jo produktai, bet taip pat kitų galvijų pienas. • Maisto produktų etiketėse gali būti nurodytos šios karvės pieno dalys: 1. pieno baltymai, 2. kazeinas, kazeinatai, 3. išrūgų baltymai, 4. laktalbuminas, 5. laktglobulinas, 6. laktozė. • Sriubos, taip pat mėsos, žuvies, daržovių patiekalai, kurių sudėtyje yra karvės pieno ar jo produktų. Kruopų gaminiai, duona paruošta su karvės pienu. Padažai, kurių sudėtyje yra karvės pieno ar jo produktų. Prieskoniai. VALGIARAŠČIO BE KVIEČIŲ SUDARYMO REKOMENDACIJOS Turint alergiją kviečiams ir juos eliminuojant iš mitybos, ji papildoma šiais grūdais ir jų gaminiais, kaip vienu iš alternatyvių angliavandenių šaltinių. Grūdai: • kukurūzų, • avižų, • grikių, • ryžių, • sorų, • perlinės (miežių) kruopos (būtina įsitikinti, jog jas ruošiant nepridėta kvietinių miltų). Draudžiami maisto produktai iš kviečių, taip pat produktai, kurių sudėtyje yra kviečių ar jų pėdsakų: • Kvietinės kruopos (manų kruopos, kuskusas, kviečių sėlenos ir gemalai, speltos miltai, kviečių krakmolas, gaminiai iš kvietinių miltų). • Sriubos sutirštintos kvietiniais miltais, kviečių krakmolu. • Mėsos, žuvies, kiaušinių gaminiai, daržovių patiekalai su kvietiniais miltais ar džiūvėsėliais. • Padažai, sutirštinti kvietiniais miltais. • Pieno produktai, tirštinti kviečių krakmolu. • Prieskoniai, kuriuose yra kviečių pėdsakų. • VALGIARAŠČIO BE PAUKŠČIŲ KIAUŠINIŲ SUDARYMO REKOMENDACIJOS DRAUDŽIAMI MAISTO PRODUKTAI Patiekalai ir maisto produktai, kuriuose yra „paslėptų“ paukščių kiaušinių ir jų pėdsakų: • įvairūs padažai su kiaušiniais, majonezas, • sriubos su makaronais, • bet kokie mėsos ar žuvies gaminiai, paruošti naudojant kiaušinį kaip surišimo elementą (džiūvėsėliuose taip pat yra paukščių kiaušinių.) • daržovės, paruoštos su kiaušinių turinčiais padažais, • bet kokie konditerijos gaminiai, kurių sudėtyje yra kiaušinių. • Pieno produktai, gaminiai: kokteiliai, kremai, varškės apkepai, ledai. • REKOMENDACIJOS RENGIANT CELIAKIJA SERGANČIŲ ASMENŲ VALGIARAŠTĮ Celiakija ir mityba • Celiakija sergantys asmenys turi laikytis giežtos dietos be gliuteno (glitimo) t.y. visiškai atsisakyti kviečių, rugių, miežių ir jų produktų, kurių sudėtyje yra nors ir mažiausias jų kiekis. • Maistas gaminamas atskiruose puoduose, keptuvėse, naudojami individualūs indai ir įrankiai. • Maisto produktai, kurių sudėtyje nėra glitimo, turi būti laikomi atskiroje spintelėje. • Patiekalai gaminami naudojant kuo mažiau riebalų (virti, troškinti ir kt.) • Maisto produktuose gali būti „paslėpti alergenai“ , tad privalu žinoti sudėtinių maisto produktų sudėtį. BEGLIUTENĖ DIETA Begliutenėje dietoje maisto produktai skirstomi į tris grupes: • maisto produktus, kurie akivaizdžiai yra kviečių baltymo gliuteno šaltinis, pvz.: duona, makaronai, kvietiniai javainiai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai; • ,,paslėptų“ gliuteno šaltinių, kur jis naudojamas kaip tirštiklis, užpildas. Tai apima didžiulį spektrą įvairiausių produktų: sriubos, padažai, dešrelės, sūrio užtepėlės, kiaulienos pakaitalai, jūros produktų pakaitalai, marinatai, sojos padažas, sriubų kubeliai, patiekalai, kurie ruošiami naudojant miltus. Pvz., paniruojant mėsos kepsnį, jis panardinamas į kiaušinio ir kvietinių miltų plakinį; • maisto produktus, kuriuose natūraliai nėra gliuteno: tai ryžiai, kukurūzai, pienas, kiaušiniai, švieži vaisiai ir daržovės, šviežia mėsa, šviežia žuvis ir jūros gėrybės, sviestas, margarinas, kepimo aliejus. Jie yra saugūs ir gali būti naudojami begliutenei dietai be apribojimų. Dažniau vartojami maisto produktai be gliuteno: •grikiai, kukurūzai, begliuteniniai miltai (ryžių, sojų, grikių ir kt.), ankštiniai produktai (pupelės, lęšiai, žirniai), raudona mėsa, žuvis, paukštiena, vaisiai, uogos, bulvės, sago kruopos, daržovės. Sergantiesiems besimptome ir latentine ligos forma begliutenė dieta neskiriama, tačiau pasireiškus ligos simptomams ji būtina. Begliuteniai produktai yra labai svarbūs mažinant celiakijos sukeltus simptomus. •Begliutenis maistas gali būti užterštas gliutenu įvairiais būdais, pvz., kviečių ir kitų grūdų malimo, ypač, kai tie patys fabrikai apdoroja įvairių rūšių grūdus, taip pat namuose naudojant tą patį skrudintuvą, duonos pjaustymo lentelę ir pan. VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS Tikslas – užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų: • patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, • ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai. • BENDROSIOS NUOSTATOS. SĄVOKOS. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi mokyklų, poilsio stovyklų ir vaikų socialinės globos namų vadovams ir jų savininkams, juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems vaikų maitinimo ar maisto produktų tiekimo paslaugas mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės globos namuose. Cukrūs: monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produkte. Greitai gendantis maisto produktas: šviežias, atvėsintas arba sušaldytas maisto produktas, kuriam laikyti ir vežti reikalinga tam tikra temperatūra, kurioje jis išlieka saugus vartoti. Iš dalies hidrinti (iš dalies sukietinti, iš dalies hidrogenizuoti) augaliniai riebalai. skysti augaliniai aliejai, hidrinimo proceso metu paversti pusiau kietais. Pridėtiniai cukrūs. - gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas, gliukozės-fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai ir disacharidai, taip pat cukrūs, esantys įdėtame meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose. Šiltas maistas. - maistas, patiekiamas kaip karštas patiekalas, iki patiekimo vartoti laikomas ne žemesnėje kaip +68 °C temperatūroje. Tausojantis patiekalas. Maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: • virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. • Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai. Valgiaraštis. - patiekiamų vartoti dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI • Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų savininkas atsako už tai, kad būtų sudarytos sąlygos vaikų maitinimui organizuoti. • Sudarant sutartis dėl vaikų maitinimo paslaugų teikimo, sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo organizavimo, patalpų higienos ir Tvarkos aprašo reikalavimų užtikrinimą. • Maitinimo paslaugos teikėjas turi organizuoti visų vaikų, norinčių gauti šią paslaugą, maitinimą. VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI. IŠ NAMŲ ATSINEŠTAS MAISTAS • Jei sudaroma sutartis su vaiko atstovais pagal įstatymą, dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, už maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai pagal įstatymą. • Sutartyje dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, turi būti nuostata apie draudžiamus atnešti maisto produktus, išvardytus Tvarkos aprašo 19 punkte. • Teisę sudaryti tokias sutartis turi ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios įstaigos, veiklą vykdančios lauko sąlygomis (toliau ‒ lauko darželiai), arba kuriose ugdomi vaikai, kuriems reikalingas pritaikytas maitinimas. REIKALAVIMAI MAISTO PRODUKTŲ TIEKĖJAMS • Maisto produktų tiekimo sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maisto produktų, neatitinkančių Tvarkos aprašo reikalavimų, tiekimą. • Rekomenduojama sudaryti maisto produktų sąrašą su konkrečiais tiekiamų maisto produktų pavadinimais, maisto produktų sudėtimi, grynuoju kiekiu, apdorojimo būdu. Sudarant maisto produktų sutartis rekomenduojama pirmenybę teikti tiekiamoms žaliavoms ir maisto produktams, atitinkantiems: • ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kriterijus; • atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus; • tiekiamiems trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis iš ūkių (ne daugiau kaip vienas tarpininkas tarp ūkio ir maitinimo organizatoriaus); • Jei vaisiai, daržovės, uogos, bulvės įsigyjami iš fizinių asmenų, jie turi laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų ir išduoti Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaraciją . • Atitikties deklaracijos 3-io punkto reikalavimai netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati mokykla ar socialinės globos namai, tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus. BENDRIEJI REIKALAVIMAI • Vaikų maitinimas organizuojamas valgyklose ir kitose vaikams higieniškai maitinti tinkamose patalpose ar vietose laikantis maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų bei sudarant sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo. • Kiekvieną dieną vaikai turi gauti šilto maisto. • Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčiai, pietūs, vakarienė ir papildomus ‒ priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai. Rekomenduojamas paros maisto kaloringumas. • Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., • pietums – 30–35 proc., • vakarienei – 20–25 proc., • papildomiems maitinimams– po 10 proc. • Jei vaikai maitinimų metu turi galimybę patys įsidėti maisto, šio punkto nuostatos netaikomos. REKOMENDUOJAMI VAIKAMS MAITINTI MAISTO PRODUKTAI • daržovės, • vaisiai, • grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai); • uogos ir jų patiekalai; • kiaušiniai; • liesa mėsa (neužšaldyta); • žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); • pienas ir pieno produktai • (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); • Aliejai (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų) • kur įmanoma riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; • geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo. VAIKŲ MITYBOJE DRAUDŽIAMOS MAISTO PRODUKTŲ GRUPĖS • bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, • kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; • saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; • valgomieji ledai; • pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; • kramtomoji guma; • gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai • nealkoholinis alus, sidras ir vynas. • gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; • cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); • kisieliai; • sultinių, padažų koncentratai; • padažai su spirgučiais; • šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos • rūkyta žuvis; • konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, strimelė, pagauta Baltijos jūroje; • nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; • mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; • subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); • džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; • maisto papildai; • maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; • maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai; PATIEKALŲ GAMINIMO IR PATIEKIMO REIKALAVIMAI • •patiekiamas šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną. • •Šaldytus pusgaminius ar atvėsintą maistą nuo jų pagaminimo patiekti per 24 valandas kaip šiltą maistą leidžiama bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose ir poilsio stovyklose, kurių virtuvėse yra galimybės tik pašildyti maistą; • •patiekiamas maistas turi būti kokybiškas ir įvairus; • •pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams. •  Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas draudžiamas. • •gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų; • •kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių (rekomenduojama sezoninių, šviežių). • Rekomenduojama, kad vaisiai būtų tiekiami papildomo maitinimo metu. • •kiekvieną dieną turi būti patiektas patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų. • •rekomenduojama sriubą tiekti papildomo maitinimo metu. • •daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. • •jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ar žuvis ir virtuvėje yra sąlygos ją sumalti, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną. • •tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius. • •karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. ◦ Su karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras. • •valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, cukraus, pipirų, garstyčių; PATIEKALŲ GAMINIMO IR PATIEKIMO REIKALAVIMAI • •pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15oC; • •rekomenduojama, • atsižvelgiant į sezoniškumą, keisti patiekalus ar jų žaliavas šviežiais; • •maistas turi būti patiekiamas estetiškai. • •Mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės globos namuose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (rekomenduojama kambario temperatūros), net jei vaikai nemaitinami. • •Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens. • •Vandeniui atsigerti turi būti naudojami asmeninio naudojimo arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai. • •Draudžiama naudoti susidėvėjusius, ištrupėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus bei aliumininius įrankius ir indus. GERŲ MITYBOS ĮPROČIŲ UGDYMAS NAMUOSE • Svarbiausia – geras tėvų pavyzdys, nes būtent tėvai moko ir įdiegia vaikams mitybos įpročius. • Jeigu tėvai užkandžiauja saldumynais, o vaikui liepia jų nevalgyti, nieko keisto, kad vaikas nesupranta, kodėl tėvams galima valgyti saldumynus, o jam ne. • Nesvarbu kokio amžiaus vaikas, anksčiau ar vėliau jis perima valgymo įpročius. • vengti versti kažką daryti. Daug svarbiau yra rodyti gerą savo pavyzdį ir skatinti vaikus ragauti. • Natūralu, jog jeigu vaikas nevalgydavo daržovių, jų per vieną dieną nepamėgs, bet geras tėvų pavyzdys, kantrybė ir skatinimas ragauti įvairias daržoves ir vaisius tikrai palaipsniui duoda teigiamų rezultatų. Patarimas: atkreipkite dėmesį kokios spalvos vaikui patinka ir pradžiai siūlykite jo mėgstamų spalvų daržoves. Sveikos vaiko mitybos patarimai tėvams: • ŽAIDIMAI VAIKAMS: DARŽOVIŲ SRIUBOS ŽAIDIMAS Daržovių sriubos žaidimas yra grupinis žaidimas, kuris lavina vaikų atmintį bei skatina pažinti daržoves. Kuo daugiau sąlyčio su daržovėmis tuo didesnė tikimybė, kad vaikas jas valgys. 1. Pasiruoškite didelį puodą. 2. Visi vaikai ar šeima susirenka aplink puodą. 3. Vedantysis pasako vaikams, kad ketina virti daržovių sriubą, kepti daržovių apkepą ir jums reikės jų pagalbos. 4. Pakaitomis, kiekvienas vaikas turi apsimesti, kad meta daržoves į puodą. 5. Sunkioji šio žaidimo dalis yra ta, kad kai ateina tavo eilė mesti daržovę į puodą, tu turi prisiminti visas daržoves, kurios jau yra puode, ir pridėti naują daržovę. 6. Pavyzdys: puode jau yra morkos, žirniai, pomidorai ir jūs norite įdėto svogūnų. Jūs turite pasakyti: ,,Šiandien mes verdame daržovių sriubą ir į ją mes dedame morkas, žirnius, pomidorus ir tuomet sakote svogūnus.“ 7. Tęskite tiek, kiek sugebate ir kol tęsiasi vaikų susidomėjimas. 8. Variacija: Paprastesnė šio žaidimo versija būtų tiesiog leisti kiekvienam vaikui sušukti daržovių pavadinimus, ir tiesiog ,,įmesti“ jas į puodą. Taip pat galite naudoti pieštų daržovių korteles. 9. Linksmo ir prasmingo laiko! HIGIENOS NORMOS HN 15:2005 „MAISTO HIGIENA“. Bendrosios nuostatos • Ši higienos norma nustato maisto tvarkymo bendruosius higienos reikalavimus, specialiuosius maisto tvarkymo reikalavimus. • Ši higienos norma taikoma maisto tvarkymo subjektams, taip pat valstybės institucijoms, kontroliuojančioms maisto saugą. • Maisto tvarkymo subjektų gaminami rinkai tiekiami maisto produktai ir viešojo maitinimo įstaigose realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi būti pagaminti pagal: • maisto tvarkymo subjekto ar viešojo maitinimo įstaigos atsakingo asmens patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus. • Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse naudojama tik valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. • Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atskirų ligonių dietiniam maistui gaminti pagal gydytojo nurodymą gali būti naudojama nejoduota valgomoji druska. Bendrieji higienos reikalavimai 1. Asmenys, kurie tvarko maistą, turi iš anksto pasitikrinti sveikatą ir vėliau nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka [9.8]. 2. Asmenys, kuriems privalomas higienos įgūdžių mokymas, turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. 3. Maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių ir su maisto tvarkymu nesusijusių asmenų, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. Bendrosios nuostatos 1. Patalpoms, įrangai ir tualetams valyti turi būti naudojamos atskiros pagal paskirtį atitinkamai paženklintos priemonės, kurios turi būti laikomos atskirai. 2. Maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. 3. Kontrolės prietaisai ir įrenginiai, naudojami tvarkant maistą, kaip nurodyta šios higienos normos 4 punkte, prižiūrimi ir metrologiškai tikrinami laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų [9.6]. 4. Jeigu tvarkomam maistui būtinas temperatūros režimas, maisto tvarkymo subjektai privalo pakankamai turėti metrologiškai patikrintų kontrolinių termometrų. BENDROSIOS NUOSTATOS. DEZINFEKCIJA Biocidinis produktas – tai medžiaga arba mišinys, sudarytas iš vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų, kurio paskirtis: • naikinti, • sulaikyti, • padaryti nekenksmingus bet kokius kenksminguosius organizmus, • užkirsti kelią jų poveikiui, juos kontroliuoti bet kokiais, išskyrus tik fizinius ar mechaninius, būdais. Biocidiniams produktams priskiriami: • antibakteriniai rankų muilai, • dezinfekciniai paviršių valikliai, • insekticidai, slimicidai ir kt. Išskiriami 22 biocidinių produktų tipai. •Prieš tiekiant į rinką, biocidinius produktus privaloma autorizuoti ir tinkamai paženklinti. Technologinei įrangai ir su produktu besiliečiantiems paviršiams dezinfekuoti turi būti naudojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų teikimo rinkai ir jų naudojimo reikalavimus atitinkantys biocidiniai produktai. Baktericidiškai veikia bakterijas: Psiaudomonas aeruginosa, Escherichia coli, Enterococcus hirae, Staphylococcus aureus. Paviršiams, įrankiams ir inventoriui dezinfekuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visuomeninės paskirties objektuose bei maisto pramonės įmonėse; plaukymo baseinų vandeniui dezinfekuoti. BENDROSIOS NUOSTATOS. DEZINFEKCIJA. INFEKCIJŲ SUKĖLĖJAI 1. Enterococcus hirae. 2. E. coli. • randama visų žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyne. • kurios atmainos (gaminančios verotoksinus ir šigatotoksinus) sukelia ligas ir infekcijas, pvz.; • kraujingą viduriavimą ir hemolitinį ureminį sindromą. BENDROSIOS NUOSTATOS. DEZINFEKCIJA. BAKTERIJOS 1. Staphylococcus aureus. • Užsikrečiama tiesiog nuo sergančiojo arba sveiko žmogaus, nešiojančio šias bakterijas, per užterštas rankas ar įvairius namų apyvokos daiktus. • sukelia pūlines ligas – odos, plaučių, sąnarių, širdies vožtuvų, kaulų ar bet kurio kito žmogaus kūno organo uždegimą. • Ar sukels infekciją ar ne, priklauso nuo stafilokoko agresyvumo sukelti ligą, ir nuo žmogaus būklės: amžiaus, imuninės sistemos, kitų ligų, mitybos, higienos. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, turi būti pagaminti laikantis geros gamybos praktikos ir atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus saugos reikalavimus. Dirbant su nepakuotu, be šiluminio apdorojimo ar plovimo skirtu vartoti maistu, darbuotojai privalo kruopščiai plautis ir (ar) dezinfekuoti rankas. Maistas, skirtas tiesioginiam vartojimui, neturi susiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su: • šviežia mėsa, • paukštiena, • žuvimi, • neplautais žaliais kiaušiniais, • ir kitais galimais taršos šaltiniais. Draudžiama: • •18.1. pakartotinai užšaldyti atšildytą maistą, • •18.2. kepant naudoti kepimui neskirtus riebalus ir riebalus, pakeitusius būdingą spalvą, kvapą, skonį; • •18.3. tvarkyti maistą: • įvykus vandentiekio ar kanalizacijos tinklų avarijai, • •nutrūkus karšto ar šalto vandens ar elektros energijos tiekimui, sugedus šaldymo įrenginiams, • •taip pat atliekant remontą, dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją. • •19. Graužikai ir vabzdžiai maisto tvarkymo vietose naikinami pagal teisės aktų reikalavimus. • •22. Pagamintą maistą, kuris patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68°C temperatūroje. • •23. Šiluma apdorotas maistas turi būti atvėsinamas iki nustatytos temperatūros ne ilgiau kaip per 4 valandas. • •24. Atvėsintas karštas maistas laikomas šaldytuve esant ne aukštesnei kaip 4°C temperatūrai ne ilgiau kaip 12 valandų. •Po pakartotinio šiluminio apdorojimo maisto realizavimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 1 valanda. Draudžiama: • •25.1. šviežią maistą sumaišyti su anksčiau paruoštais patiekalais ar jų likučiais; • •25.2. viešojo maitinimo įmonėse gaminti varškę, sūrių masę, raugintus pieno produktus, konservus (mėsos, grybų, daržovių, padažų ir kt.). • •26. Kiaušinius prieš naudojant maisto gamybai privaloma nuplauti specialiais arba paviršinio aktyvumo medžiagų plovikliais. • •Maistą tvarkantis asmuo, lietęs neplautus kiaušinius, turi nusiplauti ar dezinfekuoti rankas. Kryžminė tarša Kryžmine tarša vadinamas bakterijų ar kitų mikroorganizmų patekimas nuo vieno maisto produkto ar paviršiaus ant kito, kur susidaro palankios sąlygos naujai, žmogaus organizmui žalingai mikroflorai augti, intensyviai vystytis ir daugintis. Nuo žmogaus ar užkrėsto paviršiaus patekę į maistą, patogeniniai mikroorganizmai gali rimtai sutrikdyti sveikatą, sukeldami: • viduriavimą, • pykinimą, • vėmimą, • dehidrataciją, • ar net sunkias infekcines žarnyno ligas. Kaip pavojingiems mikroorganizmams užkirsti kelią patekti ant maisto produktų? 2. Kruopščiai plauti rankas. 3. Tinkamai nuplauti įrankius ir paviršius. 4. Termiškai neapdorotus produktus laikyti atskirai nuo termiškai apdorotų. 5. Gaminti pagal parengtus technologinius aprašymus. 6. Laikytis tinkamo temperatūros režimo. REKOMENDACIJOS VIEŠOJO MAITINIMO ĮMONĖMS • Rankas plauti su muilu po šiltu tekančiu vandeniu ne trumpiau kaip 30 sekundžių prieš ir po maisto gaminimo. • Rankoms sausinti naudojami vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai. • Svarbu laikytis asmens higienos principų. • Gaminant maistą dėvėti darbo drabužius, • Turėti ne mažiau kaip du švarių darbo drabužių komplektus. • Pjaustymo inventorių (peilius, pjaustymo lenteles) po kiekvieno panaudojimo kruopščiai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu su tam skirtomis plovimo priemonėmis. • Lankytojams skirtus indus, gamybinį inventorių ir naudojamą tarą plaukti atskirai. • Darbo paviršius valyti tam skirtomis plovimo priemonėmis po kiekvieno maisto paruošimo etapo. • Paviršiams valyti nenaudojamos medžiaginės šluostės, nes jose dauginasi bakterijos. Rekomenduojami šepečiai ar kempinėlės. • Ant kiaušinių lukštų gali būti patogeninių mikroorganizmų, todėl prieš naudojimą juos būtinai nuplauti tam skirtomis plovimo priemonėmis. • Žalias daržoves perrinkti, nuskusti ir nuplauti kitoje, ne maisto gaminimo patalpoje. • Į virtuvę jos turi „atkeliauti“ tik švarios. • Labai purvinas ar žemėtas daržoves užmerkti pasūdytame vandenyje, kad būtų lengviau nuplauti nešvarumus MAISTO PRODUKTŲ LAIKYMAS • Gaminant patiekalus, mėsą, paukštieną, jūros gėrybes padėti atskirai, kad jų sulčių nepatektų ant paviršių ir kitų maisto produktų. • Mėsą, paukštieną, jūros gėrybes, kiaušinius, neplautas daržoves ir kitus produktus laikyti atskirose šaldymo įrenginių lentynose arba skyriuose. • Maisto atliekų saugojimo vietą atskirti nuo kitų sandėliavimo vietų. Maisto atliekas laikyti sandariuose konteineriuose ir laiku šalinti, kad neįsiveistų kenkėjų. • Greitai gendančius maisto produktus ir pagamintą maistą laikyti šaldymo įrenginiuose nuo 0ºC iki +6ºC temperatūroje. • šaldikliuose turi būti ne mažesnė kaip -18ºC temperatūra. Šaldymo įrenginiuose turi būti sumontuoti kontroliniai termometrai temperatūrai stebėti. • Pagamintą maistą kambario temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas. • Atitirpinti maisto produktus reikia šaldytuve gamintojo pakuotėje, mikrobangų krosnelėse arba po tekančio vandens srove. MAISTO GAMINIMAS SAUGIAI IR PAGAL TECHNOLOGINIUS APRAŠYMUS Naudoti: skirtingą (paženklintą pagal produktų grupes) pjaustymo inventorių (peilius, pjaustymo lentas, pjaustykles ir kt.): • žaliai mėsai, • paukštienai, • jūros gėrybėms, • kiaušiniams, • neplautoms daržovėms, • uogoms ir t.t. • Švarų inventorių, įrenginius, indus laikyti atskirai nuo nešvarių. • Gaminant patiekalus, šiluminio apdorojimo efektyvumui įvertinti naudoti kontrolinius termometrus. • Šiluminio apdorojimo metu produkto viduje temperatūra turi būti ne mažiau kaip +75º C. • Gaminant padažus, sriubas, juos kaitinti iki užvirimo. • Atvėsintą karštą maistą laikykite šaldytuve ne aukštesnėje kaip +4º C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 valandas. • Dar kartą pašildytas maistas, turi būti suvartotas per 1 valandą. Gaminant patiekalus vadovautis technologiniu aprašymu: • žaliaviniai produktų srautai negali susikirsti su šiluma apdorotų maisto produktų srautu jokiame gamybos etape. Maistą gaminti pagal parengtus technologinius aprašymus, kuriuose nurodyta: • patiekalo pavadinimas— aiškus ir suprantamas, ne simbolinis, • technologinės kortelės numeris, • žaliavos pavadinimas, • žaliavų kiekis- bruto ir neto svoriai, • patiekalo išeiga, pusgaminio masė, • maistinė ir energetinė vertė, • detalus gamybos aprašas, • temperatūros režimas, • realizavimo trukmė. MAITINIMO ORGANIZAVIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REKOMENDACIJOS Dieta – maitinimas, kuris užtikrina asmens individualių maisto medžiagų ir energijos poreikių patenkinimą, parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą, ir yra raštiškai skiriamas gydytojo. • Už pacientų maitinimą ir dietinio gydymo organizavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau ‒ Įstaigos) atsako Įstaigos vadovas, organizuoja gydytojas dietologas pagal nurodytas dietas. • Hospitalizuojamam Įstaigoje pacientui dietinį gydymą skiria gydantis gydytojas ar gydytojas dietologas. Apie paskirtą dietą įrašoma į ligos istoriją ir paskyrimų lapą. • Parenterinį ir (ar) enterinį maitinimo būdą skiria gydantis gydytojas arba gydytojas dietologas. DIETINIŲ PATIEKALŲ PATIEKIMO PACIENTAMS TVARKA • Pacientai dietinius patiekalus turi gauti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jų pagaminimo. • Pacientams patiekiamų šiltų dietinių patiekalų vidaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 65 °C. Šaltų dietinių patiekalų vidaus temperatūra ‒ 7‒14 °C. • Pacientams dietiniai patiekalai tiekiami švariuose, nepažeistuose (neįskilusiuose, neapdaužytuose) induose. • Atsižvelgiant į patiekiamo dietinio patiekalo konsistenciją, turi būti duodami įrankiai. Draudžiama naudoti aliumininius indus ir įrankius. Plastmasiniuose induose dietinius patiekalus tiekti nerekomenduojama. MAITINIMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJOS. PACIENTŲ MAITINIMO REŽIMAS Pacientų maitinimai skirstomi į: 1.Pagrindinius: • Pusryčiai; • Pietūs; • Vakarienė; 2.Papildomus: • Priešpiečiai; • Pavakariai; • Naktipiečiai. Dietinių patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai 1. Ruošiant valgiaraščius būtina vadovautis dietų charakteristikomis; 2. Pirmenybė teikiama tausojančiam gamybos būdui; patiekalai negali būti pervirti, perkepti, prideginti; 3. Kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių (rekomenduojama sezoninių, šviežių), juos rekomenduojama tiekti papildomo maitinimo metu; 4. Standartinių dietų ir gydomųjų standartinių dietų pagrindinių maitinimų patiekaluose daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Kitų dietų patiekaluose daržovių ir vaisių kiekis skaičiuojamas pagal dietų reikalavimus; 5. Tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus ir garnyrus; 6. Patiekalai, skirti pacientams iki 1 metų amžiaus, nesūdomi ir nesaldinami; 7. Patiekalai turi būti patiekiami estetiškai: 8. patiekalai, kurie yra ne skysti (košės, troškiniai, apkepai, guliašai ir pan.), patiekiami nepraradę jiems būdingos formos, neištižę, ne skysti; • vienoje lėkštėje, jei ji nepadalyta į sekcijas, netiekiami tarpusavyje nederantys patiekalai (košė su duona ar sumuštiniu, varškės apkepas su burokėlių salotomis ir pan.); • jei patiekiama duona, sviestas, sūris ir pan. sumuštiniams, jie turi būti patiekiami atskiroje lėkštėje. Žindomų pacientų maitinimo organizavimas 1. Šiems pacientams nepriklausomai nuo jų amžiaus, įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos visą laiką, kai nėra atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būti su savo motinomis ir, jei leidžia jų sveikata, būti žindomiems pagal poreikį; 2. Nesant tokių galimybių motinos savo pieną žindomam pacientui gali atnešti šviežią ar sušaldytą vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose, verdančiu vandeniu nuplikytuose, (rekomenduojama) plastikiniuose indeliuose ar specialiuose vienkartiniuose motinos pienui laikyti skirtuose maišeliuose, ant kurių turi būti pažymėta pieno ištraukimo data, laikas ir vaiko pavardė; Motinos pieno laikymas: • šaldytuve +4 - +5 ⁰C iki 72 val. nuo ant indo pažymėto pieno ištraukimo laiko. • Sušaldytas motinos pienas – šaldiklyje ne aukštesnėje kaip -18 ⁰C temperatūroje iki trijų mėnesių nuo ant indo pažymėto pieno ištraukimo laiko. • Kambario temperatūroje šviežias motinos pienas – iki 4 val. nuo ant indo pažymėto pieno ištraukimo laiko. • Įstaigos skyriuje turi būti šaldymo įrenginys, užtikrinantis nustatytas motinos pieno laikymo sąlygas. Motinos pieno atšildymas: • Atvėsintas šaldytuve motinos pienas šildomas kambario temperatūroje; • sušaldytas motinos pienas: •  pirma atšildomas šaldytuve (kol pasiekia +4 - +5 ⁰C temperatūrą), •  vėliau kambario temperatūroje. Jei reikia, motinos pienas gali būti atsargiai, neplakant sumaišomas. Draudžiama: 1. motinos pieną šildyti mikrobangų krosnelėje ar karšto (virš +37 ⁰C) vandens vonelėje. 2. Atšildytą motinos pieną pakartotinai sušaldyti. • Nesumaitintas šviežias motinos pienas, laikytas kambario temperatūroje, po 4 val. nuo ant indo nurodyto ištraukimo laiko turi būti išpilamas. • Pacientus maitinti per ankstesnį maitinimą nesuvartotu atšildytu motinos pienu draudžiama. Nesuvartotas atšildytas motinos pienas turi būti išpilamas. • Kūdikių mišiniai turi būti ruošiami pagal gamintojo instrukciją prieš pat maitinimą. Pacientus maitinti per ankstesnį maitinimą nesuvartotu kūdikių mišiniu draudžiama. Nesuvartotas kūdikių mišinys turi būti išpilamas. • Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos pacientėms, kurios žindo kūdikius ar mažus vaikus, išlaikyti laktaciją ir tęsti žindymą. Valgiaraščių sudarymo reikalavimai 1. Įstaiga valgiaraščius sudaro pagal jos teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms reikalingas dietas. 2. Standartinių ir gydomųjų standartinių dietų valgiaraščiai sudaromi priklausomai nuo vidutinės gydymo trukmės įstaigos skyriuje. 3. Valgiaraščiuose nurodomi patiekiami dietiniai patiekalai, jų kiekiai. Receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose – maisto produktai, jų bruto ir neto kiekiai (g), baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai ir energinė vertė, gamybos būdas ir trukmė. 4. Gydomųjų standartinių dietų ir gydomųjų specifinių dietų valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose taip pat turi būti nurodytos koreguojamos maistinės medžiagos (pvz., sumažinto natrio kiekio dietoje – natrio kiekis ir pan.) kiekiai. Standartinės dietos 1. Pagrindinė dieta (P1) 2. Pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta (P2) 3. Pagyvenusių žmonių dieta (P3) 4. Vegetarinė dieta (P4) 5. Kūdikių dieta (KD) 6. Standartinės dietos V1-V4: • V1 – 15-17 metų amžiaus pacientams; • V2 – 11-14 metų amžiaus pacientams; • V3 – 4-10 metų amžiaus pacientams; • V4 – 1-3 metų amžiaus pacientams. • •Dietos sveikiesiems – tai tokios dietos, kuriose maistinių medžiagų kiekis atitinka sveikų suaugusių maistinių medžiagų poreikių fiziologinę normą. • •Subalansuotu maitinimusi laikomas toks maitinimasis, kai patenkinami kiekybiniai ir kokybiniai žmogaus organizmo maistinių medžiagų poreikiai. • •Žmogaus organizmui reikia gauti ne konkrečių maisto produktų, o būtiną kiekį energijos ir maistinių medžiagų, kurių yra maisto produktuose: • •baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų ir kt. Pagrindinė dieta (P1) • Pagrindinė dieta – tai sveikatai palankios mitybos principais ir taisyklėmis paremta dieta. Sveikatai palankiu maitinimusi laikomas toks maitinimasis, kuris užtikrina kiekybinius ir kokybinius žmogaus organizmo maistinių medžiagų poreikius. • Skiriama: suaugusiems pacientams, kurių raciono energinė ir maistinė vertė turi atitikti sveikatai palankaus maitinimo principus. Taip pat maitinami nepilnamečius ir suaugusiuosius pacientus globojantys asmenys. • Parenkant leidžiamus maisto produktus, vadovaujamasi sveikatai palankaus maitinimosi rekomendacijomis bei principais. Energijos ir maisto medžiagų poreikio pasiskirstymas ir kiekis: • •Baltymai 15% (78 g). • •Riebalai 30 % (70 g). • •Angliavandeniai 55 % (290 g). • •Skaidulinės medžiagos 25–32 g. • •Energinė vertė 2100 kcal1. • •Druska 5 g. • •Skysčiai 1 ml/1kcal (2,1 l per dieną). • •Valgymo režimas: ≥ 4 per dieną • 1Skaičiuojama: 30 kcal/vienam kilogramui idealaus kūno svorio Rekomendacijos: • •Kasdien įtraukti visagrūdžių grūdų produktų; • •Daržovių, vaisių ir uogų per dieną turi būti ne mažiau nei 400 g; • •Gyvulinės kilmės riebalus keisti augalinės kilmės riebalais (aliejais); • •Įtraukti liesesnę mėsą. Daugiau baltą mėsą, o raudoną vartoti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę; • •Žuvies vartoti ne mažiau kaip du kartus per savaitę (≥300g/sav); • •Rekomenduojami liesi ar vid. riebumo pieno produktai; • •Gėrimai ruošiami be cukraus. Pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta (P2) •Pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta -tai sveikatai palankios mitybos nuostatomis ir taisyklėmis paremta dieta, užtikrinanti maistinių medžiagų ir energijos poreikius, kuriems daro įtaką nėštumas bei laktacija. Skiriama: • •suaugusioms ir nepilnametėms nėščiosioms (nuo II nėštumo trimestro) ir suaugusioms ir nepilnametėms žindyvėms. • •Pirmojo nėštumo trimestro metu suaugusioms nėščiosioms ir žindyvėms skiriama P1 dieta, o nepilnametėms nėščiosioms ir žindyvėms skiriama V1 arba V2 dieta. • •Esant sveikatos sutrikimams, kurie keičia suaugusios ar nepilnametės nėščiosios ir/ar žindyvės maistinių medžiagų bei energijos poreikius, skiriama Gydomoji standartinė dieta arba Gydomoji specifinė dieta. • •Maitinimosi įpročiai tiesiogiai veikia moters organizmą, vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. • Tinkamas nėščiosios maitinimasis yra labai svarbus nėštumo ir žindymo metu, kad aprūpintų organizmą reikiamu: •  kalorijų, • biologiškai vertingų baltymų, • vitaminų, •  mineralinių medžiagų ir skysčių kiekiu. • •Tinkama mityba silpnina atsiradusius nėščiųjų toksikozės simptomus. DIETOS maistinių medžiagų pasiskirstymas ir energetinė vertė: • Baltymai 20 % (125 g). • Riebalai 35 % (95 g). • Angliavandeniai 45 % (285 g). • Skaidulinės medžiagos 25–35 g. • Energinė vertė 2500 kcal. • Maisto produktai parenkami siekiant užtikrinti nėščiųjų ir žindyvių vitaminų ir mikroelementų poreikius. • Į racioną įtrauktini maisto produktai turtingi geležimi: • •virta jautiena bei kalakutiena (daug hemo geležies); • •Vištiena, otas, juodaodė menkė, ešerys ir lašiša, kiauliena, veršiena (vidutinis kiekis hemo geležies); • Maisto produktai, turintys labai daug nehemo geležies: • Javainiai praturtinti geležimi, • Tofu, soja, baltosios pupelės, • moliūgų, sezamo sėklos, sėmenys, aguonos, • saulėgrąžų branduoliai, pistacijos, kviečių sėlenos; • Maisto produktai, turintys daug nehemo geležies: • limos pupelės, raudonosios pupelės, skaldyti žirneliai, avinžirniai; džiovinti abrikosai, figos, graikiniai riešutai, rugiai, brokoliai, avižų dribsniai. • •Maisto produktai, turintys vidutinį kiekį nehemo geležies: • žemės riešutai, Karijų riešutai, migdolai, anakardžiai, razinos, džiovintos slyvos; • žalioji paprika, grikių kruopos, miežių kruopos, ryžiai. • Tam, kad būtų pagerintas geležies įsisavinimas, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos maisto produktų parinkimo principus: • Pieno produktus, kiaušinio patiekalus skirti atskiram valgymui; • •Prie maisto neskirti arbatžolių arbatos, kavos ar kakavos; • •Kiekvieno pagrindinio (pusryčiai, pietūs, vakarienė) valgymo metu skirti vitamino C turinčių produktų: • •Uogos ir vaisiai – erškėtuogės, juodieji serbentai, kiviai, braškės, apelsinai, citrinos, greipfrutai, raudonieji serbentai, mandarinai, obuoliai; • •Daržovės -saldžiosios paprikos, įvairių rūšių kopūstai, špinatai, kaliaropės, pomidorai, ridikėliai, ropės, bulvės, salotos; • •Prieskoniai -petražolių lapai, krapai, svogūnų laiškai, porai. •Rekomenduojama į racioną įtraukti Folio rūgšties turinčius maisto produktus: • •Kininė pupuolė (pupelių rūšis); • •Špinatai; • •Didžiosios šiaurietiškos pupos (baltosios pupelės); • •Šparagai; • •Baltieji ryžiai, ilgagrūdžiai; • •Žaliosios pupos; • •Brokoliai; • •Avokadas; • •Romaninės salotos; • •Žemės riešutai. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIETA (P3) • •Sveikatai palankios mitybos nuostatomis ir taisyklėmis paremta dieta, užtikrinanti vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų maistinių medžiagų ir energijos poreikius. • •Dietoje padidintas baltymų kiekis ir sumažintas riebalų kiekis, pagal poreikį koreguojama maisto konsistencija. • •Skiriama vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams. • •Esant sveikatos sutikimams, kurie keičia vyresnio nei 65 metų amžiaus asmens maistinių medžiagų bei energijos poreikius, skiriama Gydomoji standartinė dieta arba Gydomoji specifinė dieta. • Baltymai 20 % (90 g). • Riebalai 30 % (60 g). • Angliavandeniai 50 % (225 g). • Skaidulinės medžiagos 25–35 g. • Energinė vertė apie 1800 kcal. • •Vyresniame amžiuje keičiasi žmogaus metaboliniai, fiziologiniai ir biocheminiai procesai. Šie pokyčiai daro įtaką maistinių medžiagų poreikiams bei maistinių medžiagų įsisavinimui ir mitybos būklei. ◦ Stebimas liesosios kūno masės mažėjimas bei riebalinio audinio gausėjimas. • •Mažėjant raumenų masei, mažėja energijos poreikiai. ◦ Silpnėjant troškulio jutimui didėja rizika dehidratacijos bei hipernatremijos išsivystymui. • •Pablogėja skonio pojūtis, uoslė, regėjimas, nejaučiama pasitenkinimo maistu. • •Pakitusi dantų bei dantenų būklė keičia gebėjimą kramtyti. • •Sumažėjus skrandžio bei žarnyno sekrecijai, kinta maistinių medžiagų virškinimas bei rezorbcija, lėtėja virškinamoji trakto motorika. • •Pakitimai inkstuose bei kepenyse keičia šių organų funkciją, kinta medžiagų apykaita, lėtėja apykaitos produktų šalinimo procesai. • Dietos kokybė vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią lėtinėms ligoms, susijusioms su senėjimu. Šioje dietoje būtina: • užtikrinti pakankamą visaverčių baltymų kiekį, • Parinkti maisto produktus turtingi geležimi, B grupės vitaminais, antioksidantais, vitaminu D, kalciu. • •Į racioną įtraukiami produktai, kuriuose daug geležies; •Maisto produktai, kuriuose daug vitamino D: • •Vaivorykštiniai upėtakiai, silkės (riebios), sardinės, lašišos, karpiai tunai, Kiaušinių tryniai ir kt. • •Maisto produktai turtingi antioksidantais (bioflavanoidai, vitaminas C, vitaminas A (ir karotinoidai), vitaminas E, selenas): • •Įvairios daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros, tikrieji baravykai, ypač tyras alyvuogių aliejus, įvairūs riešutai, prieskoninės žolelės • •Maisto produktai, kuriuose gausu kalcio: • •Pienas, kietieji ir minkštieji sūriai, jogurtas, graikiškas jogurtas, varškė, kefyras, pasukos išrūgų baltymai sardinės, lašiša; • •Sojos pienas, Tofu, Aguonos, Sezamo sėklos, Chia sėklos (ispaninio šalavijo sėklos), Salieras, Kale kopūstas, Tamsiai žalios spalvos žalumynai, pupelės, lęšiai, rabarbarai, figos. VEGETARINĖ DIETA (P4) • Dieta, kai iš dalies arba visiškai atsisako gyvūninės kilmės maisto. • Pagal gyvūninės kilmės maisto ribojimą, vegetarai skirstomi į: Ovovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, pieno ir jo produktų, valgo kiaušinius. • Laktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, kiaušinių, valgo pieną ir jo produktus. • Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus. • Veganai – nevartoja jokių gyvūninės kilmės maisto produktų, įskaitant medų. • Standartinė Vegetarinė (P4) dieta atitinka ovolaktovegetarinio maitinimosi principus. • •Dieta skiriama pacientams dėl sveikatos (pvz. alergija), ekologinių, ekonominių, filosofinių ar etinių priežasčių nevalgančių mėsos ir mėsos produktų, žuvies ir žuvies produktų. • •Jei pacientas atsisako ir kitų gyvūninės kilmės produktų, jam turi būti sudaroma individuali dieta. • •Baltymai 15% (78 g). • •Riebalai 30 % (70 g). • •Angliavandeniai 55 % (290 g). • •Skaidulinės medžiagos 25–32 g. • •Energinė vertė 2100 kcal • •Druska 5 g. • •Skysčiai 1 ml/1kcal (2,1 l per dieną). • •Valgymo režimas: ≥ 4 per dieną TRŪKUMAI: • •stacionare gydomiems pacientams dažnai reikalingas padidinto baltymų kiekio racionas, užtikrinant pakankamą vitaminų (ypač B grupės), mineralinių medžiagų (ypač geležies) kiekį. • •Dėl ligos, taikomo gydymo pacientų suvartojamo maisto kiekis, jo pobūdis gali ženkliai pasikeisti (viduriavimas, pykinimas, žarnyno motorikos sutrikimai), todėl labai svarbus kiekvienas maisto kąsnis, raciono maistingumas. • •Vegetarinis racionas dažniau siejamas su diskomfortu pilve (pilvo pūtimas, dažnesnis tuštinimasis), kad būtų pasiektas reikiamas maistinių medžiagų kiekis, o suvalgomo maisto tūris gali būti sunkiai įveikiamas. PRIVALUMAI: vegetarinis racionas turi mažiau sočiųjų riebalų, cholesterolio, daugiau skaidulų, antioksidantų. • •Maisto produktų pakeitimas pagal baltymų kiekį (20,2 g), kai nevartojama mėsa ir jos produktai: • •Jautiena (100g) • •Kiauliena (120g) liesa žuvis (115g) • •Vištiena (99g) riebi žuvis (105g) • kiaušiniai (164g) • pienas / kefyras/ rūgpienis (594g) • varškė / varškės sūris (118g/ 90g) • fermentinis sūris (72g) • avižiniai dr./grikių kr. /perlinės kr./ryžiai (146/ 160/206/230g) • makaronai be kiaušinių (187g) ▪ ruginė duona su grūdais (262g) ▪ žali žirneliai (316g) • pupelės (89g) • žemės riešutai (79g) • sojų pupelės (55g) • Kiekvienu konkrečiu atveju, keičiant maisto produktus pagal baltymų kiekį, svarbu, kad vegetarinis valgiaraštis atitiktų ir kitų maistinių medžiagų (angliavandenių, riebalų ir kt.) bei energijos rekomenduojamas paros normas. • Kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių (šviežių, sezoninių) • Daug baltymų turintys augalinės kilmės maisto produktai: • •Kviečių gemalai bei sėlenos, bolivinė balanda • •Aguonos, saulėgražos, sezamo sėklos, sėmenys, anakardžių, lazdynų, graikiniai, žemės riešutai, migdolai, pistacijos, • •Ankštiniai: lęšiai, avinžirniai, pupelės, sojos, džiovinti žirniai • •Džiovinti baravykai • •Kmynai, džiovinti petražolių lapai. B12 poreikio patenkinimas • •Gyvūninės kilmės maisto produktai yra pagrindinis vitamino B12 maistinis šaltinis. • •Veganiškai besimaitinantys asmenys turi vartoti maisto produktus praturtintus vitaminu B12 bei šio vitamino papildus. • •Padidinta rizika vitamino B12 stokos stebima vegetariškai besimaitinantiems vaikams bei vyresnio amžiaus asmenims dėl mažesnio rezorbcijos efektyvumo. • •Vitamino B12 žmogaus organizme vertinamas pagal šio vitamino koncentraciją serume. • •Tikslesni duomenys gaunami vertinant homocicteino, metilmaloninės rūgšties bei holotranskobalamino II koncentraciją kraujo serume. • •Racionas turtingas folio rūgštimi gali maskuoti hematologinius vitamino B12 stokos simptomus, iškyla rizika vitamino B12 stoką diagnozuoti tik pasireiškus neurologiniams stokos požymiams. • •Šaltinis: kiaušinių tryniai, fermentiniai sūriai, pienas. Vitaminas D • •Vitamino D koncentracija žmogaus organizme priklauso nuo asmens buvimo saulėtoje aplinkoje bei nuo maisto, turtingo vit. D. • •Vitaminas D3 (cholecalciferolis) yra gyvūninės kilmės, todėl veganų racione jo trūksta. • •Vitaminas D2 (ergokalciferolis) gaminamas iš mielių ergosterolio, todėl gali būti vartojamas veganų. • •Vyresnio amžiaus asmenims ženkliai sumažėja vitamino D gamyba odoje, todėl padidėja vit. D stokos rizika. Geležis • Maistiniai geležies šaltiniai yra gyvūninės (hemo geležis) ir negyvūninės (nehemo geležis) kilmės. • Tinkamai parengtas racionas, net ir nehemo geležies gali visiškai užtikrinti geležies poreikį. • Rengiant valgiaraštį reikia žinoti, kad hemo geležies įsisavinimas yra geresnis nei augalinės kilmės (nehemo) geležies. • Geležies įsisavinimą slopina su maistu gaunami: • •fitatai, • •kalcis, • •polifenoliai, • •gausus skaidulų kiekis racione. KŪDIKIŲ DIETA (KD) • •Skiriama 6–12 mėn. pacientams. • •Derinama su M1 ar Ž2 dieta. • •Pagal medicinines indikacijas galima skirti nuo 17 sav. • •Baltymai 9 % (16–27 g). • •Riebalai 36 % (28–48 g). • •Angliavandeniai 55 % (96–165 g). • •Energinė vertė 700‒1200 kcal. • •Skysčiai 0,5 litro, jei kūdikis žindomas, skiriama pagal poreikį. •Valgymų skaičius – iki 3 kartų per dieną: • I p –primaitinimas (daržovių tyrė); • II p –primaitinimas (kruopų tyrė); • III p –primaitinimas (daržovių ir mėsos tyrė). • (registruojamas maisto kiekis; ekologiški produktai) • 1 – pieno mišiniai; 2 – žindymas Gydomosios standartinės dietos • •Padidinto baltymų kiekio dieta (B↑) (V1–V4B↑*) • •Padidinto baltymų, sumažinto riebalų kiekio dieta (B↑R↓) • •Sumažinto riebalų, cholesterolio, sočiųjų r. rūgščių kiekio dieta (R↓) • •Sumažinto natrio (druskos) kiekio dieta (Na↓) • •Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, dieta (CD); (V1-V4CD*) • •Sumažinto kalorijų kiekio dieta (Kcal↓) Padidinto baltymų kiekio dieta (B↑) • •Baltymų kiekis turi būti 100-140 g arba 1,5-2,0 g/kg • •Baltymų poreikis padidėja tiek dėl ūminių, tiek dėl lėtinės ligų, išauga sveikstant, nėštumo, žindymo metu, vyresniame amžiuje. • •Dieta skiriama, jei yra: • •Mitybos nepakankamumas; • •Sergantiesiems onkologinėmis ligomis • •Išsekimo sindromas dėl ŽIV ligos; Valgymo sutrikimai; Nudegimai • •Kvašiarkoras; • •Nepatikslintas ryškus baltymų ir energetinių medžiagų trūkumas • •Dializė; Kardijos ahalazija • •Bei kiti sveikatos sutrikimai, kuomet gydytojas dietologas paskiria padidinto baltymų kiekio dietą. • •Sudarant suaugusiųjų pacientų B↑dietos valgiaraštį rekomenduojama baltymų poreikį užtikrinti visaverčiais baltymais –ne mažiau, kaip: • •70 procentų gyvūninės kilmės baltymingais produktais ir • •30 procentų –augalinės kilmės baltymingais produktais. • •Rekomenduojama į racioną įtraukti pieno produktus su sumažintu laktozės kiekiu, vengiant daug laktozės turinčių pieno produktų. • •Praturtinti racioną baltymų papildais, papildomo maitinimo gėrimais su padidintu baltymų kiekiu, baltymingais gyvūninės ir/ar augalinės kilmės priedais (pvz. išrūgų baltymais, augaliniais baltymais). Augalinės kilmės baltymų šaltiniai: • •Grūdai: avižiniai dribsniai, grikių kruopos, kviečiai, kviečių gemalai bei sėlenos • •Daržovės: džiovinti baravykai, briuselio kopūstai, česnakai, žiediniai kopūstai ir kt. • •Vaisiai: džiovinti abrikosai (4,6g) / slyvos / figos / kriaušės • •Sėklos, ankštiniai, riešutai: aguonos, graikiniai riešutai, lęšiai, migdolai, pistacijos, džiovinti žirniai, sojos, pupelės, sezamo sėklos, žemės riešutai, Saulėgrąžos. Gyvūninės kilmės baltymų šaltiniai: • •Pieno produktai: įvairių rūšių varškė, varškės sūris, kiti sūriai, lieso (35,1g) ir nenugriebto pieno milteliai (26.6g) ir kt. • •Mėsa: jautiena, neriebi kiauliena, kalakutiena, vištiena, aviena ir kt. • •Žuvis: įvairių rūšių žuvys (sūdyta Atlanto silkė, tunas, lašiša, lydeka, upėtakis ir kt.) Padidinto baltymų, sumažinto riebalų kiekio dieta (B↑R↓) • •Baltymų poreikis: tiek ūminės, tiek lėtinės ligos atveju, sveikstant, nėštumo, žindymo metu, vyresniame amžiuje. • •Riebalų perteklius nerekomenduotinas asmenims , sergantiems ligomis, kurių metu baltymų poreikis išauga, tačiau kraujo tyrimuose stebima dislipidemija, taip pat asmenims sergantiems sveikatos sutrikimais, kurių recidyvo ar paūmėjimo rizikos veiksnys yra perteklinis riebalų kiekis dietoje. • •Ruošiant patiekalus vengtini gyvūninės kilmės riebalai, parenkami produktai su mažesniu sočiųjų riebalų kiekiu. • •Riebalų kiekis dietoje 20 %–25 % (45–58 g). Sumažinto riebalų, cholesterolio, sočiųjų r. rūgščių kiekio dieta (R↓) • •Dietoje parenkami maisto produktai turtingi nesočiaisiais riebalais (augalinės kilmės), liesi gyvūninės kilmės baltymingi maisto produktai, sumažintas produktų, turtingų cholesteroliu ir sočiaisiais riebalais kiekis. • •Energinė dietos vertė užtikrinama kompleksinių angliavandenių (55%) bei didesniu nei P1 dietoje baltymų (20%) kiekiu. •Ribojamas druskos (1-2g) bei cholesterolio kiekis (iki 150mg); • Širdies ligos; • Padidintas riebalų, cholesterolio kiekis kraujyje; • Tulžies pūslės ligos • Alkoholizmas; • Moterų ir vyrų klimaksas • Cukrinis diabetas; • Nutukimas. Rekomenduojama: • •Riebalų ribojimas iki 2 š. per dieną • •Visi vaisiai ir daržovės (vengtinos paruoštos su riebalais) • •Iki 1,5% pienas, jogurtas, kefyras, pasukos, liesa varškė • •Triušiena, kalakutiena, vištiena, žvėriena, žuvis (virta arba troškinta) • •Baltos arba saldžios bulvės (vengtini keptų bulvių patiekalai) • •Viso grūdo duona • •Įvairios kruopos • •Neriebūs desertai • •Kiaušinis kartą per dieną. • •Cholesterolio kiekis didžiausias: grietinė, grietinėlė, sviestas, fermentiniai sūriai, kiaušiniai, įvairių gyvūnų kepenys, antiena. • •Praturtinti Omega-3 r. rūgštimis turtingais produktais: linų sėmenys (aliejus), skumbrė, lašiša. Sumažinto natrio (druskos) kiekio dieta (Na↓) ◦ Dietos tikslas – sumažinti natrio kiekį gaunamą su maistu. • •Druskos kiekis – neviršyti 1 g. • •Dietos laikomasi, kai yra: • •Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas; • •Miokardo infarktas; • •Padidėjęs kraujospūdis; • •Pabrinkimai, patinimai; • •Lėtinės inkstų ligos; • •Progresuojantis inkstų nepakankamumas; • •Įvairios kilmės arterinė hipertenzija po širdies operacijų; • •Kepenų ligos. Rekomenduojami maisto skaninimo būdai • Naudoti natūralius, druskos neturinčius: • •Žolinius prieskonius: bazilikas, lauro lapas, kalendra, ciberžolės, čili pipirai, krapai, kvapusis mairūnas, petražolės, rozmarinas, raudonėlis, šalavijas ir kt. •Žolinių prieskonių mišinius: • •pipirų mišinys (juodieji, kvapnieji pipirai, čili paprikos, ciberžolės, džiovintos garstyčių, česnako, svogūno granulės), • •salotų žolelių mišiniai (džiovinti krapai, petražolės, peletrūnas, rozmarinas), mėsos/žuvies marinavimo prieskonių mišiniai ir kt. •Kitus prieskonius: cinamonas, karis, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas. •Salotų padažus: • •Itališkas (raudono vyno actas, medus, raudonos paprikos, alyvuogių aliejus), • •Prancūziškas (obuolių sidro actas, pomidorų sultys, citrinos sultys, džiovintų garstyčių granulės, alyvuogių aliejus), • •Garstyčių-Medaus (Garstyčių granulės, medus, citrinos sultys, česnakas, alyvuogių aliejus ) ir kt. Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, dieta (CD) Šios dietos tikslas: •  aprūpinti tinkamu energijos kiekiu, • siekiant pasiekti ir išlaikyti sveikatai palankią kūno masę, • koreguoti gliukozės bei lipidų apykaitą. • Dietoje parinktas palankiausias cukriniu diabetu sergantiesiems valgymo rėžimas, įtraukiami maisto produktai, kurie padėtų išlaikyti tolygią gliukozės koncentraciją kraujyje, bei palaikytų sveikatai palankią lipidų koncentraciją. Skiriama: • •I tipo cukrinis diabetas • •II tipo cukrinis diabetas • •Kitos cukrinio diabeto formos • •Demencija sergant Alzheimerio liga • •Dietos energetinė ir maistinė vertė panaši į P1, išsiskiria padidintu skaidulinių medžiagų kiekiu (25-35g) •Svarbu: • •Dietinių patiekalų gamybai pasirenkami turtingi angliavandenių maisto produktai, kurių mažas ar vidutinis glikemijos indeksas. • •Daug angliavandenių maistas tolygiai išskirstomas kiekvienam valgymui. • •Valgiaraštyje prie kiekvieno dienos valgymo būtina nurodyti angliavandenių kiekį, pageidautina nurodyti suskaičiuotus angliavandenių vienetus. • •Patiekalai nesaldinami. • •Paskyrus šią dietą būtinas reguliarus (rekomenduojama kartą per mėnesį) mitybos būklės vertinimas. Glikeminis indeksas (GI) parodo kokiu greičiu, kiek ir kuriam laikui pakyla gliukozės kiekis kraujyje suvalgius tam tikro maisto produkto. Jis išreiškiamas sąlyginiais vienetais, lyginant su gliukoze arba balta duona. Produktai su aukštu GI vengtini. Glikeminis indeksas : • •iki 55 – mažas • •nuo 55 iki 70 – vidutinis, • •nuo 70 iki 100 ir daugiau – aukštas. 1. Glikeminis indeksas parodo, kaip greitai angliavandeniai suvirškinami, pasisavinami ir suskaidomi iki gliukozės, kuri patenka į kraują. 2. Kuo glikeminis indeksas didesnis, tuo didesni gliukozės koncentracijos svyravimai kraujyje. 3. Glikeminis indeksas kinta produktą termiškai apdorojus, užšaldžius, sudžiovinus, iš jo išspaudus sultis ir pan. 4. Kuo mažiau grūdų produktai būna apdoroti ir išvalyti, tuo mažesnis yra GI. Sumažinto kalorijų kiekio dieta (Kcal↓) • Dietos pagrindas – pagrindinė dieta, kurios kaloringumas sumažinamas 300-500 kcal, išlaikant tinkamą visaverčių baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. • •Dietoje sumažintas daug riebalų bei cukraus turintis maistas. Sumažinto kalorijų kiekio dieta turi būti derinama su reguliariu fiziniu krūviu, elgesio terapija. • •Energinė vertė: 1600–1800 kcal • •Dieta yra visavertė maistinių medžiagų atžvilgiu. • •Lyginant su P1 šioje dietoje yra didesnis baltymų kiekis, o energinė vertė sumažinta 15–20 %. • •Paskyrus šią dietą būtinas reguliarus (rekomenduojama kartą per mėnesį) mitybos būklės vertinimas. •Rekomenduojama: • •liesa žuvis ir mėsa; • •pienas iki 2,5% rieb., graikiškas jogurtas, natūralus liesas jogurtas, varškė iki 9%, varškės sūris iki 20 % rieb., kiaušiniai, • •viso gr. ar iš dalies viso gr. produktai, įvairios kruopos ir jų dribsniai, kietųjų kviečių miltų ar viso gr. miltų makaronai, ruginė duona (ne mažiau nei 30% produkto s. m. sudaro rugiai); gaminiai praturtinti sėklomis; • •švieži vaisiai ir daržovės (troškiniai, šviežios (salotos), raugintos, garintos) • •gėrimai nesaldinti; • •riebalai: ypač tyras alyvuogių aliejus, linų sėmenų, rapsų, saulėgrąžų aliejus. Riebalų kiekis dietoje negali viršyti nurodytos maistinės vertės. Gydomosios specifinės dietos • •Nepilnamečių pacientų sumažinto riebalų, cholesterolio, sočiųjų r. rūgščių kiekio dieta (V1-V4 R↓); • •Sumažinto baltymų kiekio dieta (B↓) • •Sumažinto kalio ir fosforo kiekio dieta (K↓P↓) • •Sumažinto vario kiekio dieta (Cu↓) • •Sumažinto tiramino kiekio dieta (Tir↓) • •Sumažinto purinų kiekio dieta (Pur↓) • •Sumažinto skaidulinių medžiagų kiekio dieta (Sk↓) • •Sumažinto laktozės kiekio dieta (Lac↓) • •Belaktozė dieta (Lac (-)) • •Begliutenė dieta (GL(-)) (KDGL(-) / V1-V4GL(-)) • •Antialerginė dieta (AA); (KDAA/V1-V4AA)1 • •Padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dieta (Sk↑) • •Padidinto kalio kiekio dieta (K↑) • •Neutropeninė dieta (NT) • •Skysto maisto dieta (Sm) • •Pusiau tiršto maisto dieta(Ptm) (V1-V4Tm)2 • •Tiršto maisto dieta (Tm) • •Pooperacinė dieta (Pa) • •Pooperacinė dieta (Pb); (V1-V4Pb)3 • •Ketogeninė dieta (Keto) • •Enterinis maitinimas pro zondą/ stomą (ZM) Sumažinto baltymų kiekio dieta (B↓) • Dieta skiriama sergantiesiems inkstų ligomis, kuomet sumažinus baltymų kiekį racione tikimasi sumažinti inkstų pažeidimą. • Kiti atvejai: hepatinė encefalopatija ir kepenų cirozė. • •Baltymų kiekis – 10 % (50 g); Riebalų kiekis 30 % (70 g). Angliavandenių kiekis 60 % (317 g). Energinė vertė 2100 kcal. Druska 1–2 g. • •Ne mažiau kaip 30 procentų dietos baltymų turėtų būti gyvūninės kilmės. • •Dieta turi užtikrinti pakankamą vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. • •Patiekalai ruošiami be druskos. • •Kadangi ši dieta nevisavertė, būtina reguliariai vertinti mitybos būklę. Sumažinto kalio ir fosforo kiekio dieta (K↓P↓) •Dieta skiriama: • •Esant hiperkalemijai; • •Sergant inkstų ligomis; • •Esant inkstų funkcijos nepakankamumui. Dietos energetinė ir maistinė vertė: • •baltymai 12 % (65 g); Riebalai 35 % (80 g). Angliavandeniai 53 % (280 g). Energinė vertė 2100 kcal. Druska 1–2 g. • •Parenkami maisto produktai, kuriuose kalio kiekis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!